Sveikata
11 16. 2030-aisiais diabetu sirgs 550 mln. žmonių
Saulius Meškauskas
Lapkričio 14-ąją paminėta Pasaulinė cukrinio diabeto diena. Ją pradėta minėti kasment nuo 1991-ųjų, siekant atkreipti visuomenės ir vyriausybių dėmesį į šią ligą, jos komplikacijas, prevenciją bei ligos kontrolę, įskaitant mokymą ir informaciją įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis.
Cukrinis diabetas yra viena aktualiausių šių dienų visuomenės sveikatos problemų. Pagal 2006 m. Jungtinių Tautų pasirašytą rezoliuciją, tai - „lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas, kurios daro žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui."
Lapkričio 14-toji - Frederiko Bantingo (Frederik Banting) , kuris kartu su Žarlzu Bestu (Charles Best) atrado būdą insulinui gaminti, gimtadienis. F. Bantingas pirmą kartą išgelbėjo diabetu sergantį 14-metį, suleisdamas jam insulino. 1923 m. jam už tai suteikta Nobelio premija.
2007 metais pasaulinė diabeto bendruomenė nusprendė apšviesti mėlyna spalva svarbius vietinius paminklus bei pastatus ir taip pažymėti Pasaulinę diabeto dieną. 2007 metais buvo apšviesti 279 paminklai, kurie tapo vilties švyturiais diabeto varginamiems milijonams žmonių visame pasaulyje. Paminklų apšvietimas mėlyna spalva tapo viena iš Pasaulinės diabeto dienos tradicijų.
Šiandien pasaulyje įregistruota per 366 mln. diabetu sergančių žmonių. Prognozuojama, kad 2030 m. sergančiųjų bus daugiau negu 550 mln. Kasmet dėl diabeto komplikacijų miršta apie 4,6 mln.
Diabetas yra viena neįgalumo priežasčių. 50 proc. sergančių žmonių liga yra dar nediagnozuota. Sveikatos apsaugos ministerijos Higienos institutas 2011 m. Lietuvoje įregistravo per 81 tūkst. cukriniu diabetu sergančiųjų. Manoma, kad dar tiek pat žmonių jau serga, bet apie tai net nežino.
Diabetas - lėtinė liga, kuria sergant dėl insulino trūkumo ar sutrikusio jo veikimo audiniuose didėja gliukozės kiekis kraujyje. Insulinas yra kasos gaminamas hormonas, kurio reikia, kad kraujo gliukozė patektų į ląsteles ir būtų paversta energija. Perteklinis gliukozės kiekis kraujyje pažeidžia stambias ir smulkias kraujagysles bei nervų sistemą. Vystosi cukrinio diabeto komplikacijos, sutrikdančios svarbių organų veiklą ir pasireiškiančios rimtais sveikatos sutrikimais: inkstų nepakankamumu, regėjimo praradimu, pėdų žaizdomis, širdies ir kraujagyslių ligomis.
Pirmojo tipo cukrinis diabetas yra jaunų žmonių liga, kai kasa visiškai negamina insulino, kuris būtinas, kad su maistu gauta gliukozė patektų į ląsteles ir vyktų medžiagų apykaita audiniuose. Antrojo tipo cukrinis diabetas - vyresnių, dažnai turinčių antsvorio žmonių liga, kai kasa gamina nepakankamai insulino organizmo poreikiams patenkinti ar insulinas netinkamai veikia audiniuose.
Cukrinio diabeto rizikos veiksniai - nutukimas arba antsvoris, judėjimo stoka, nesubalansuota mityba, vyresnis negu 40 m. amžius, per aukštas kraujo spaudimas, per didelis cholesterolio kiekis kraujyje, genetinis polinkis, nėštumas.
Diabetui būdingi požymiai - dažnas šlapinimasis, besaikis troškulys, didėjantis alkis, svorio mažėjimas, nuovargis, suprastėjusi rega, vėmimas ir skrandžio skausmai, plaštakų ir pėdų dilgčiojimas ar nejautrumas, dažnos infekcijos, blogai gyjančios žaizdos. Sergantiesiems II tipo diabetu šie požymiai gali būti neryškūs arba jų žmogus gali apskritai nejausti.
