Sveikata
10 24. Prof. S. Valiukevičienė: pats neišgydoma žvyneline sergantis pacientas ir jo artimieji gali nuveikti labai daug
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės - Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė prof. Skaidra Valiukevičienė įsitikinusi, kad neišgydomą žvynelinę vistik galima suvaldyti.
Pasaulinės žvynelinės dienos išvakarėse Kaune dermatovenerologų ir žvyneline sergančiųjų draugijų narių suvažiavime kaip tik ir bus pristatomos šios ligos valdymo aktualijos.
Suvažiavime dalyvaus Valstybinės ligonių kasos, Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugijos atstovai, gydytojai dermatovenerologai, kitų medicinos specialybių gydytojai, slaugos specialistai, ne medicinos specialybių atstovai. "Manau, ne tik aptarsime tas problemas, kurios iškyla žvyneline sergantiems žmonėms bei jų gydytojams ar ligonių artimiesiems, bet ir galbūt rasime kelių bent daliai tų problemų įveikti", - interviu Eltai sakė S. Valiukevičienė.
- Apie kitas sunkiai gydomas ar nepagydomas ligas mūsų visuomenė labai dažnai girdi ir gal netgi ligonių nemažai mato. Tuo tarpu žvynelinė išlieka "nematoma", lyg šiais laikais būtų visai neaktuali. Nors jos požymiai svetimai akiai turėtų būti kur kas pastebimesni, nei, tarkim, kokių nors kraujotakos sutrikimų. Gal ne tiek daug žvynelinės atvejų Lietuvoje ir turime?
- Anaiptol, lėtinės eigos, daugeliu atvejų paveldima, žvynelinė yra dažna liga. Tiesa, ne visi ligoniai dėl jos kreipiasi į gydytoją.
Žvynelinė (psoriazė) - lėtinė neišgydoma uždegimo liga, kuri pažeidžia kūno ir galvos plaukuotosios dalies odą, nagus. Dešimtadaliui ją sergančių pacientų išsivysto luošinantis artritas. Įrodyta, kad žvynelinė pacientų gyvenimo kokybę pablogina panašiai kaip lėtinės širdies ligos, cukrinis diabetas ar piktybiniai navikai. Nesvarbu, lengva, vidutinė ar sunki būna šios ligos eiga.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, žvyneline serga apie 125 mln. gyventojų, ligos paplitimas - 3 proc.
Lietuvoje tikslių šios ligos epidemiologinių duomenų nėra. Mūsų skaičiavimais, šalyje žvyneline turėtų sirgti 120 tūkst. gyventojų. Labai sunkia plokštelinės formos žvyneline, kai nepadeda tradicinis sisteminis gydymas, Lietuvoje serga arti 60 ligonių.
Trečdalis pacientų suserga žvyneline dar nesulaukę 16 metų. Ketvirtadaliui pirmieji bėrimai atsiranda nuo 2 metų amžiaus. Išbėrimai matomose kūno srityse, nerimas dėl neišgydomos ligos, o kartais ir sunki žvynelinės eiga kelia didelę psichologinę įtampą vaikams ir jų tėvams.
Kodėl nematome ligonių, sergančių tokia visiems išoriškai pastebima ir dažna liga? Manyčiau, todėl, kad kiekvienas ja susirgęs išgyvena didelę psichologinę įtampą dėl svetima akimi puikiai pamatomų odos pažeidimų ir klausimo „Kas tau yra?". Tad bando šią ligą paslėpti nutylėjimu, atsiribojimu nuo aplinkos. Žinoma, ne visuomet tai pavyksta. Ypač, kai pažeidžiami oda ir sąnariai kartu (taip atsitinka trečdaliui sergančiųjų žvyneline pacientų), kai atsiranda labai aiškių, neįmanomų paslėpti invalidumo požymių.
- Ar nors dalis žvynelinei gydyti (apgydyti) vaistų yra kompensuojami, jei ne, tai kokių būta bandymų tai įteisinti ir kokios priežastys pasmerkia nepasiturinčius žmones likti negydomus?
- Taip, didžioji dalis žvynelinei gydyti vaistų yra kompensuojami, bet tik 80 proc. Todėl primokėti pacientas priverstas ne tiek jau ir mažai.
Kai žvynėlinės būna pažeistas didelis ligonio odos plotas, tai per vieną savaitę gydymui prireikia net kelių vaisto pakuočių. Neįvertinta dar tai, jog greta vaistų pacientui reikalinga kasdienė kūno odos priežiūra. Deja, specialūs odos drėkikliai bei šampūnai nekompensuojami.
Beje, šiuolaikiškas sunkių ligonių gydymas įmanomas tik vienos rūšies centralizuotai nupirktu ekonomiškiausiu (pigiausiu) biologiniu vaistu. Toli gražu toks ribotas pasirinkimas dar negarantuoja visiems ligoniams teigiamo gydymo poveikio. Ir ne gydytojai nulemia, ar vaistas arba kokios ligonio priežiūrai būtinos priemonės patenka į kompensuojamųjų vaistų sąrašą.
- Vaikystėje turėjau kaimynę, kurios vaikelis (gal net vienintelis visame mikrorajone) sirgo žvyneline. Nežinau kaip, bet vaiko mama sunkiomis pastangomis (ir liaudies medicinos priemonėmis) tą ligą įveikė, o gal tik privertė ją aprimti. Šiandien jos vaikas pats dirba gydytoju Kauno klinikose ir nesiskundžia, kad žvynelinė jam trukdo gyventi. Ko iš tikrųjų reikia šia liga sergantiems žmonėms, kad jų gyvenimo kokybė būtų visavertė?
- Šia liga vienodai dažnai serga visų profesijų ir nesvarbu, kokios visuomeninės padėties žmonės. Susirgę daugelis pacientų puola į neviltį. Ypač, - jaunos merginos. Nes šiandien pernelyg klesti kultas gražios ir neretai dirbtinomis priemonėmis puoselėjomis odos, bet toli gražu ne sveiko gyvenimo būdo. Būtent pastarasis ir yra labai svarbus žvynelinės suvaldymui.
Psichologinė pusiausvyra, aplinkinių palaikymas, stresinių situacijų suvaldymas, atsisakymas alkoholinių gėrimų ir rūkymo, labai palankiai veikia ligos eigą. Beje, kelių kilogramų antsvorio atsikratymas, dieta, praturtinta augaliniu maistu, metabolinio sindromo (cukrinio diabeto, padidinto cholesterolio ir arterinio kraujo spaudimo) kontrolė taip pat labai palankiai veikia ligos eigą.
Taigi nemažai pavyzdžių rodo, kad pats pacientas ir jį supantys aplinkiniai gali nuveikti labai daug. Ir rezultatas suvaldant žvynelinę būna neblogas, ir gyvenimo kokybei ši liga didelės įtakos nepadaro.
Tuomet, kai nesiseka ligos priveikti, būtina kreiptis į dermatologą. Šeimos gydytojas bei gydytojas specialistas turėtų atkreipti dėmesį į tai, jog labai svarbu laiku paskirti sisteminį gydymą sunkia žvyneline sergančiam pacientui, kai jam nepadeda vaistiniai tepalai. Toks paskyrimas, žinoma, - ir pats gydymas reikšmingai prailgina žvyneline sergančių ligonių išgyvenamumą.
-Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Eltos korespondentė Birutė Liutkutė.
