Sveikata
10 12. Lietuvoje dešimtkart daugiau savižudžių negu Graikijoje, teigia psichiatrai
Mindaugas Kalvaitis
Psichikos ligų specialistai pastebi pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje ryškiai augantį nuotaikos sutrikimų skaičių ir didėjančią depresijos atvejų dinamiką. Nors savižudybių tendencijos statistiškai mažėja, Lietuva pagal savižudžių skaičių ir toliau pirmauja Europos Sąjungoje.
Spalio 10-ąją minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena šįmet akcentavo temą "Depresija - pasaulinė krizė". Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, depresija paveikia daugiau nei 350 mln. visų amžiaus grupių žmonių visame pasaulyje.
Depresija, pasak gydytojų psichiatrų, yra dažniausias psichikos sutrikimas, pasireiškiantis prislėgtumu, interesų, ūpo praradimu, energijos išsekimu, savęs nevertinimu, miego, apetito praradimu, nesugebėjimu susikaupti, dažnai užeinančiu neramumu. Šie ir kiti depresijos simptomai vardinti surengtoje konferencijoje "Psichikos ligonis - visavertis visuomenės narys".
Pasak psichiatrų, depresija gali žmogų nuvesti į savižudybę - dėl to pasaulyje kasdien miršta apie 3 tūkstančius žmonių.
Mirčių dinamiką dėl savižudybių Lietuvoje 1994-2011 metais apžvelgęs Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas doc. Alvydas Navickas sako, kad daugiausia savižudybių Lietuvoje buvo 1994-1996 metais per visą laiką. "Nusižudydavo maždaug 1700 žmonių, rodiklis siekia per 47-49 savižudžius šimtui tūkstančių gyventojų. Vyrai ypač išsiskyrė - siekia 87 šimtui tūkstančių gyventojų. Savižudybių bangos buvo kelios ir jos yra žemėjančios, turi mažėjančią tendenciją. 2011 m. naujausiais duomenimis, iš viso nusižudė 1018 žmonių - vyrų 817, moterų - 201", - kalbėjo A. Navickas.
Nors, remiantis šiais duomenimis, galima buvo tikėtis, kad Lietuva nebebus tarp pirmaujančių pagal savižudybių skaičių šalių Europoje, tačiau psichiatrai pastebi, kad mūsų šalis dar išlieka pirmaujanti savižudybių rodikliais Europos Sąjungoje. 2010 m. duomenimis, tai buvo 30,1 šimtui tūkstančių gyventojų, kai visos ES vidurkis yra 10,2 šimtui tūkstančių. "Visoje Europoje per metus nusižudo 58,5 tūkst. žmonių. Lietuvoje rodiklis yra triskart didesnis už ES ir apie 10 kartų - už Graikijos, kuri turi mažiausią savižudybių rodiklį", - kalbėjo psichiatras A. Navickas.
Pasak psichiatro, nors visoje Lietuvoje pagal mirčių priežastis pirmoje vietoje išlieka kraujotakos sutrikimai, antroje - onkologinės ligos, trečioje - savižudybės, tačiau kaime vyrų savižudybės lenkia net mirtis nuo onkologinių ligų. "Mūsų atliktas tyrimas pagal savižudybinį elgesį ir santykį tarp mėginimų ir nusižudymų rodo, kad 10 tūkstančių žmonių per metus turėtų gauti pagalbą Lietuvoje", - sakė A. Navickas.
Iš depresiją nulemiančių priežasčių psichiatrai išskiria paveldimumą, tam tikrus medžiagų apykaitos pokyčius, socioekonominius faktorius, stresus, konfliktus, somatines ligas.
"Tikėtina, kad medicinos mokslo pažanga padės įveikti psichikos ligas, o šių metų Nobelio medicinos premijos laureatų reikšmingas atradimas, kad subrendusias žmogaus ląsteles galima perprogramuoti, leis mokslininkams juo pasinaudoti ir kurti pakaitinius audinius sergant įvairiomis ligomis, taip pat ir psichikos", - kalbėjo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Algirdas Utkus.
Pasaulinė psichikos sveikatos diena minima nuo 1992 metų.
