Sveikata
09 04. Tyrimas: budriai miega moterys ir vyresni žmonės
Rokas Dapkevičius
Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime Consulting“ atlikta gyventojų apklausa atskleidė, jog Lietuvos gyventojai mano miegą ganėtinai jautriai – dažniausiai budėjimo rėžimu naktimis besiilsinčios teigė moterys, vyresnio amžiaus žmonės.
Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Turto draudimo departamento direktoriaus Tomo Nenartavičiaus teigimu, gyventojų apklausa atskleidė, jog nedideli aplinkiniai garsai naktį pabudina 58 proc. gyventojų, net dėl menkiausio garso pabunda 31 proc., tik dėl labai didelio triukšmo – 9 proc., o naktį neprabusdami miega šiek tiek daugiau nei 2 proc. gyventojų. „Apklausos rezultatai rodo, kad vyrai mano miegantys kiečiau nei moterys – juos dažniau nei moteris pabudina tik labai didelis triukšmas arba jie miega išvis neprabusdami. Tuo tarpu analizuojant atskiras amžiaus grupes, jautriausiai miegantys teigė vyresni kaip 40 metų gyventojai, kietai miegančių gyventojų dalis didžiausia iki 29 metų amžiaus gyventojų grupėje“, – teigia T. Nenartavičius.
Pasak T. Nenartavičiaus, ilgapirščiai į gyventojų turtą dažniausiai kėsinasi ankstų rytą – 4-5 val., kuomet žmonių miegas būna giliausias. „Registruodami gyventojų turto draudimo žalas susiduriame ir su tokiomis įžūliomis vagystėmis, kuomet ilgapirščiai į namus įsilaužia šeimininkams miegant. Pastebime, kad individualiuose namuose vagys užtrunka ilgiau ir pasiglemžia daugiau turto, kadangi tikisi, jog juos bus sunkiau išgirsti, tuo tarpu vagystės iš butų pasižymi žaibišku greičiu“, – pasakoja T. Nenartavičius. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato statistika atspindi, kad per pirmus aštuonis šių metų mėnesius vien Vilniuje buvo užregistruota 6,5 tūkst. vagysčių.
Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, kad ilgapirščiai vagystėms ruošiasi iš anksto – stebi, kokiu automobiliu gyventojai važinėja, kaip vaikšto apsirengę, kokius juvelyrinius dirbinius nešioja, taip pat pasižiūri, kokios užuolaidos ir šviestuvai kabo namuose, nusitaiko į pro langus matomą turtą, pavyzdžiui, buitinę techniką, kompiuterį ir pan. „Galime pavadinti taisykle tai, jog vagims nusižiūrėjus konkretų objektą, nuo vagystės apsisaugoti beveik neįmanoma, nes jie išlaukia tinkamo momento“, – pasakoja T. Nenartavičius.
Gyventojai dažniausiai netenka tokio turto, kurį vagims nesudėtinga išsinešti bei lengva greitai parduoti: juvelyrinių dirbinių, grynųjų pinigų, buitinės, kompiuterinės technikos, įvairių buities reikmenų, mobiliųjų telefonų, fotoaparatų, vaizdo kamerų ir pan. Tiesa, gyventojai žalą patiria ne tik dėl pavogto turto – vagys neretai žalos padaro ir sugadindami durų užraktus, apdaužydami sienas, apgadindami grindų dangą bei baldus ir pan. Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ statistika atspindi, kad gyventojų vagystės metu vidutiniškai patiriama žala sudaro apie 2 tūkst. litų. Tuo tarpu didžiausia draudimo išmoka už ilgapirščių sukeltus nuostolius siekė apie 50 tūkst. litų.
Atgal
