Sveikata
05.18. Išmokime rytais neskubėti
Paprastai ryte stokojama laiko, todėl arba visiškai nepusryčiaujama, arba paskubomis praryjama keletas kąsnių. Dieną irgi dažnai nerandama laiko deramai pavalgyti, todėl vakare persivalgoma, arba sėdint prie darbo stalo, kone nuolatos kramsnojama.
Abiem atvejais dėl persivalgymo gresia sveikatos problemos. Iš kruopščiai sukramtyto ir seilėmis gausiai suvilgyto maisto organizmui būtinos maistinės medžiagos pradeda skverbtis į kraują jau burnoje. Žinotina, kad, pavyzdžiui, angliavandeniai produktai (duona, košės, makaronai, bulvės, medus) daugiausiai apdorojami burnoje ir dvylikapirštėje žarnoje, o baltymingi (mėsa, žuvis, kiaušiniai, varškė, ankštiniai) - skrandyje. Ilgai kramtant maistą, normalizuojasi medžiagų apykaita, pagerėja savijauta, ypač laikantis atskirosios mitybos taisyklių. Be to, lėtai valgant pasisotinama gerokai mažesniu maisto kiekiu, negu kemšant jį paskubomis, todėl nepersivalgoma ir netunkama, o organizmas neužteršiamas toksinais, kurie randasi dėl maisto pertekliaus virškinamajame trakte ir jo sąlygojamo virškinimo bei šalinimo sistemos veiklos pablogėjimo.
Atgal
