Sveikata
12.05. Tik 44 procentai Lietuvos gyventojų mano, kad jų sveikata gera
Tik 44 proc. apklaustųjų mano, kad jų sveikata yra gera – tokie duomenys paskelbti Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) surengtoje nacionalinėje visuomenės sveikatos konferencijoje „Visuomenės sveikata gerovės valstybei“.
Universiteto pranešime pažymima, kad per 4 metus tradicija tapusi konferencija, vienijanti Lietuvos ir net pasaulio visuomenės bei kitų sveikatos sričių specialistus, tapo vienu didžiausių LSMU kasmetinių renginių. Kadangi šiais metais daug kalbama apie gerovės valstybę, daugelis konferencijos pranešimų buvo susiję būtent su šia sąvoka, kuri pastaraisiais mėnesiais ypač dažnai girdima Lietuvoje.
pexels.com nuotr.
Ar ji turi ką nors bendro su visuomenės sveikata? Kokia apskritai visuomenės sveikatos padėtis šiandieninėje sveikatos sistemoje ir kodėl reikėtų daugiau investuoti į vaikų sveikatą? Tai – tik keli klausimai, į kuriuos ieškota atsakymų jau 4 kartą LSMU vykusioje Nacionalinėje visuomenės sveikatos konferencijoje.
Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji patarėja Vilma Maslauskienė aptarė ypač svarbią problemą – tik 44 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad jų sveikatos būklė yra gera. Kaip rodo Europos Komisijos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos sveikatos apžvalga, tai – žemiausias lygis visoje Europos Sąjungoje.
LSMU Visuomenės fakulteto dekanė prof. Ramunė Kalėdienė konferencijoje apžvelgė fakulteto raidą ir indėlį gerinant visuomenės sveikatą. Tokia tema pasirinkta neatsitiktinai, nes šiemetinė konferencija buvo skirta paminėti ir Visuomenės sveikatos fakulteto 25 metų sukaktį.
Pasak konferencijoje pranešimą skaičiusios LSMU Toksikologijos laboratorijos vyresniosios mokslo darbuotojos Loretos Strumylaitės, Lietuvoje labai svarbu stebėti aplinką ir jos neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Iki šiol atliekami tik pavieniai stebėjimai, tačiau jie nesuteikia išsamios informacijos apie Lietuvos žmonių biologinėse terpėse esančias kenksmingas medžiagas.
„Gerovės valstybė – kas tai?“ – taip savo pranešimą pavadino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Raimondas Kuodis. Jo teigimu, gerovės valstybės sąvoką yra sudėtinga apibrėžti, o pats terminas dažnai gali ir klaidinti.
„Išties viskas, ką šiuolaikinės valstybės daro, jau gali būti laikoma gerovės valstybės dalimi ar gerovės valstybe. Didžioji gerovės valstybės dalis esate jūs patys“, – kalbėjo profesorius, kreipdamasis į LSMU surengtos konferencijos dalyvius.
Atgal
