Sveikata
11.09. Apie elektromagnetinės spinduliuotės žalą
Prof. Jonas Grigas
Tarptautinė Elektromagnetinės saugos komisija, susirūpinsi didėjančia elektromagnetine tarša ir jos žalingu poveikiu žmonių sveikatai, dar 2006 m. vasario 22 – 24 d. konferencijoje Italijos Benevento mieste priėmė rezoliuciją, kurioje pabrėžiama, kad yra vis daugiau mokslinių duomenų, rodančių, jog mūsų aplinkoje dabar esanti elektromagnetinė spinduliuotė (EMS), sklindanti ypač iš bevielių mobiliųjų tinklų ryšių, žalingai veikia žmonių sveikatą.
Nuomonė, kad silpna EMS neveikia žmonių, neatitinka tikrovės. Tarptautiniai EMS standartai yra neadekvatūs. Jie sukurti, remiantis tik juntamu šiluminiu EMS poveikiu.
Leistinos EMS normos yra pasenę, jos buvo prieš dešimtmečius nustatytos, remiantis tik trumpalaikiu didelio intensyvumo spinduliuotės poveikiu, kuri sukelia sveikatos sutrikimus dėl padidėjusios kūno temperatūros ir nervų sužadinimo. Naujausi tyrimai rodo, kad net silpna EMS gali sutrikdyti žmonių sveikatą, todėl leistinos normos turi būti daug mažesnės. Epidemiologiniai ir in vivo bei in vitro eksperimentiniai tyrimai parodė, kad net silpna EMS vaikams ir suaugusiems gali sukelti vėžį ir kitus susirgimus.
Prof. Jonas Grigas
Susikaupę epidemiologiniai ir laboratoriniai tyrimai rodo, kad ilgas mobiliųjų telefonų naudojimas skatina smegenų auglius ir kitas ligas. Rezoliucija skatina šalių vyriausybes mažinti leistinos EMS žmonių aplinkoje dydį. Tuo tarpu Lietuvoje buvusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė padarė atvirkščiai – 2015 m. spalio 30 d. buvusią leistiną EMS normą 10 mkW/cm2 padidino 10 kartų ir įteisino naują normą HG80:2015, leidžiančią kiekvieną žmogaus kūno kvadratinį centimetrą, pavyzdžiui, kiekvieną vaiko ir suaugusio akį, 24 valandas per parą veikti 100 mikrovatų spinduliuote. Tokia spinduliuotė jau net nėra silpna. Taip ministrė „apsaugojo“ žmonių sveikatą, kai tuo tarpu 2011 m. vasario 3 d. pasaulio mokslininkai pasiūlė leistiną EMS sumažinti iki saugios 0, 02 mkW/cm2, t. y. 5000 kartų mažesnės, nei R. Šalaševičiūtės patvirtinta dabartinė Lietuvos norma (100 mkW/cm2). Rezoliucija skatina: 1) vietoj bevielių ryšių (Wi-Fi) naudoti šviesolaidžius ar koaksialinius kabelius. 2) Informuoti visuomenę apie potencialią mobiliųjų ir bevielių telefonų grėsmę. Patarti geriau naudotis laidiniais telefonais. 3) Apriboti mobiliųjų ir bevielių telefonų naudojimąsi vaikams ir paaugliams. 4) Planuoti ryšių antenas ir bokštus taip, kad jų EMS mažiausiai veiktų žmones. Reikia atsiklausti žmonių apie tokių bokštų statybą ir juos informuoti apie jų skleidžiamos EMS dydį. Lietuvoje mobiliųjų ryšių bokštus stato didžiausiose žmonių koncentracijos vietose. 5) Miestuose kurti laisvas nuo Wi-Fi zonas mokyklose, ligoninėse, bibliotekose ir gyvenamose patalpose. Lietuvoje daroma atvirkščiai – tose vietose kuriamos Wi-Fi zonos. Rezoliuciją pasirašė 53 įvairių šalių mokslininkai. Jų pavardes galima rasti rezoliucijoje internete adresu: http://www.icems.eu/benevento_resolution.htm Taip pat žiūrėkite panašią sekančių metų Londono rezoliuciją: http://www.omega.twoday.net/stories/5701096/ Nepaisant Benevento (2006), Londono (2007), Venecijos (2008, http://www.icems.eu/resolution.htm), Porto Alegre (2009, http://www.icems.eu/docs/resolutions/Porto_Alegre_Resolution.pdf) ir vėlesnių mokslininkų pareiškimų, Lietuvoje tvyro palaiminga tyla. Telekomunikacijų bendrovės įrenginėja Wi-Fi namuose ir viešose vietose, diegia nuotolinio nuskaitymo vandens ir elektros skaitliukus, skleidžiančius žalingą EMS. Onkologinių ligonių daugėja, o Lietuvos valdžia ir medikai yra kurti pasaulio mokslininkų balsui. Esame dar tolimame Europos pakraštyje! Dabar Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis paruošė projektą dar 10 kartų padidinti leistiną elektromagnetinės spinduliuotės normą, kuri 50 000kartų viršytų mokslininkų nustatytą saugią 0,02 mkW/cm2 normą.
Atgal
