Sveikata
06.21. Vasaros karščiai – peilis sveikatai: didžiausios tykančios grėsmės
Pirmoji vasaros pusė kaip niekada karšta ir būtent tokiu metu dėl aukštos temperatūros ir drėgmės žmogaus organizmui tenka labai didelis iššūkis.
Per karščius gali sutrikti sveikata, jai kyla didelės grėsmės. Štai keletas jų ir galimi pagalbos būdai kol atvyks profesionali pagalba:
Kūnas pradeda keistai elgtis
Vidinė žmogaus kūno temperatūra svyruoja apie 37ºC ir jam labai nepatinka, kai ši riba ima svyruoti į vieną ar kitą pusę.
Vos vieno laipsnio pasikeitimai delikačioje jūsų kūnų biochemijoje gali sukelti nemalonius signalus ir simptomus.
Ar kada nors jums teko labai karštą dieną pajusti raumenų spazmus, kurie jums smogė pabandžius pakelti sunkų daiktą?
Labai galimas daiktas, kad dėl to buvo kalta aukšta oro temperatūra. Tai nutiko dėl to, kad jūs išprakaitavote didelį vandens kiekį, tačiau net jeigu stengėtės gerti pakankamai vandens, jūs vis tiek negavote pakankamo elektrolitų kiekio.
Po to sekęs druskos disbalansas ir sukėlė spazmus, rašo theweathernetwork.com.
Žmonėms, nepratusiems prie karščio, kyla karščio edemos pavojus
Kad būtų išvengta perkaitimo, jūsų kūnas praplečia kraujagysles ir taip bando išspinduliuoti kiek tik įmanoma daugiau karščio.
Kartais net ir prakaitavimas vyksta ne pagal įprastą planą. Jeigu jums ant odos atsirado mažos raudonos dėmelės, pasižyminčios dygiu jautrumu, tai reiškia kad jums prasidėjo prakaitinė – odos bėrimas nuo prakaitavimo, kurį sukėlė dėl prakaito užsiblokavusios odos poros.
Anot JAV Ligų kontrolės centrų, jeigu ekstremaliame karštyje būnate ilgesnį laikotarpį, tuomet galiausiai jūs galite visai nustoti prakaituoti, kas veda link gyvybei pavojingo karščio smūgio.
Smegenys veikia netinkamai
Sumišimas ir apsvaigimas yra dažni per ilgo buvimo ekstremaliame karštyje padariniai, o tai lemia suintensyvėjusi kraujotaka į išsiplėtusias kraujagysles bei skysčių praradimas, vykstantis dėl intensyvaus prakaitavimo.
Tai ypač sudėtinga darbuotojams, kurie net esant tokioms sąlygoms privalo išlaikyti maksimalią koncentraciją. Be padidėjusio dirglumo, žmogus praranda gebėjimus atlikti specialių įgūdžių reikalaujančias arba protines veiklas.
Karščio sinkopė – laikinas kraujo tekėjimo į smegenis kritimas, įvykstantis dėl prakaitavimo ir žemo kraujospūdžio, žmogui praradus didelį kūno skysčių kiekį.
Prasideda išsekimas nuo karščio
Išsekimas nuo karščio įvyksta, kai prarandama pakankamai kūno skysčių bei druskų, dėl ko kūnas pradeda prarasti savo gebėjimą su tuo susidoroti.
Kuomet vidinė kūno temperatūra pakyla virš normalios kūno 37ºC ribos, pradedama vis sunkiau prakaituoti, intensyvėja troškulys, padidėja galvos svaigimas ir jaučiamas gerokai padidėjęs nuovargis.
Pykinimas gali pasiekti tokį lygį, kad pradedama vemti ir viduriuoti. Anksčiau jau aptarti raumenų spazmai gali vykti dar dažniau, galite pradėti justi virpesius ir galūnių dilgčiojimus arba sustingimą.
Gali būti, kad viso to nepajusite iškart, tačiau net pora iš šių išvardintų simptomų turėtų būti labiau nei pakankama, kad sunerimtumėte dėl savo ar juos jaučiančio kolegos/artimojo sveikatos būklės.
Rekomendacijos:
• Iškvieskite pagalbą. Likite su asmeniu iki kol atvyks pagalba.
• Persikelkite į vėsesnę, šešėlyje esančią vietą.
• Nuimkite kiek tik įmanoma daugiau rūbų (tarp jų ir kojines bei batus).
• Ant galvos, veido ar kaklo uždėkite šaltą, drėgną rankšluostį ar ledą. Apipukškite žmogų šaltu vandeniu.
• Paskatinkite žmogų gerti vandenį, grynas sultis ar sportuojantiems skirtus gėrimus.
Ir to geriau imtis nedelsiant. Laiku nesuteikus pagalbos aukai gali grėsti potencialiai mirtinas karščio smūgis.
Karščio smūgis
Jeigu įtariate esant pirmiesiems tikro karščio smūgio ženklams, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą. Tai labai rimta.
Tarp pirmųjų karščio smūgio stadijų galima paminėti kūno temperatūrą, kuri siekia 40 ar daugiau laipsnių, bei kūno mechanizmus, kurie nesėkmingai bando susidoroti su karščiu.
Tarp pavyzdžių minimas didelis kūno skysčių praradimas, dėl ko žmogaus prakaitavimas visiškai sustoja (visgi, kartais taip ir nenutinka).
Karščio smūgis turi panašių simptomų, kaip ir karščio sukeltas išsekimas, tačiau akivaizdžiausi yra šie smūgio simptomai:
• Karšta, sausa oda arba gausus prakaitavimas
• Sutrikimas
• Sąmonės praradimas
• Priepuoliai
• Labai aukšta kūno temperatūra
Karščio smūgis gali sekti po negydomo išsekimo nuo karščio arba gali įvykti ir be menkiausio perspėjimo.
Kol laukiama atvykstant profesionalios medikų pagalbos, nukentėjusysis turi būti perkeltas į vėsią, pavėsyje esančią vietą, nuo jo turi būti nuimama kiek įmanoma daugiau rūbų. Ant žmogaus turi būti uždedami vėsūs rankšluosčiai ar ledas.
Karščio bangos pražudo tūkstančius
Ypatingai karšta 2003 metų Europos vasara pareikalavo daug gyvybių.
Tų metų rugpjūtį, virš didelės žemyno dalies apsistojo itin užsispyrusi aukšto slėgio zona, dėl kurios net kelias savaites oro temperatūra siekė rekordines aukštumas.
To rezultatas: apie 70000 prarastų žmonių gyvybių, kurių vien Prancūzijoje fiksuota 15000.
Paskelbus perspėjimus dėl tvyrančio karščio miestai prašo žmonių reguliariai patikrinti vyresnių žmonių, šeimos narių, būklę, nes būtent jie Europoje kenčia labiausiai.
„Live Science“ teigimu, dauguma mirusiųjų tais metais buvo vyresnio amžiaus moterys, gyvenusios aukštutiniuose, prastai ventiliuojamuose daugiabučių aukštuose.
Tikslūs aukų skaičiai yra sunkiai nustatomi, nes dažnai kūnai yra aptinkami jau po ekstremalaus karščio atvejų, kuomet jau būna sunku nustatyti ar aukšta temperatūra buvo pagrindinė mirties priežastis.
Kaip bebūtų, nors skaičiai ir nėra galutiniai, ekstremalaus karščio poveikis neabejotinas – nevertinus jo rimtai, jis gali pražudyti.
Nepamirškite to ir rūpinkitės savimi, savo šeimos nariais ir vienišais greta gyvenančiais senoliais. Pasiteiraukite kaip jie, jei reikia iškvieskite pagalbą – nebūkite abejingi.
Atgal
