Sveikata
10.09. Vaikų priešiškumas daržovėms: kas kaltas – evoliucija ar auklėjimas?
Šiandien sveika gyvensena ir mityba yra vienas iš kasdienio gyvenimo prioritetų, tačiau naudingų vaisių ir daržovių įtraukimas į mitybos racioną nėra lengva užduotis suaugusiesiems, o ką jau kalbėti apie pačius mažiausius. Vaikų požiūris į daržoves – didžiausias tėvų galvos skausmas. Vis dėlto, mažylių priešiškumas daržovėms gali atsirasti ne tik iš aplinkos. Vaikų psichiatro Lino Slušnio teigimu, neapykanta sveikiems gamtos produktams gali būti nulemta ir žmogaus evoliucijos.
Priešiškumas daržovėms gali būti užkoduotas genuose
Dažnas vaikas neretai „ožiuojasi“ ir lieja ašaras, kuomet ateina metas valgyti daržoves. Linas Slušnys sako, jog viena iš priežasčių, lemiančių tokią mažųjų reakciją, gali slypėti evoliucijoje.
„Kol žmonės nebuvo gerai susipažinę su gamtos teikiamų gėrybių nauda, vaikai ilgus amžius buvo raginami nevalgyti žolių, nes jos gali sukelti įvairių sveikatos problemų ir negalavimų. Dėl šios priežasties priešiškumas ir nenoras valgyti daržoves galėjo nugulti mūsų genuose. Vis tik, net ir civilizuoto pasaulio sąlygos dažnai išstumia daržoves iš mūsų raciono. Šiandien turime plačias galimybes rinktis įvairiausius maisto produktus, todėl natūralu, kad vaikas renkasi tai, kas maloniau jo gomuriui“, – sako L. Slušnys.
Pixabay.comn
Šiandien sveika gyvensena ir mityba yra vienas iš kasdienio gyvenimo prioritetų, tačiau naudingų vaisių ir daržovių įtraukimas į mitybos racioną nėra lengva užduotis suaugusiesiems, o ką jau kalbėti apie pačius mažiausius.
Vaikų psichiatro teigimu, evoliucijos pasekmė nėra galutinis nuosprendis. Yra įvairiausių būdų, kaip mažuosius sudominti daržovėmis ir jų teikiama nauda. Anot L. Slušnio, sudarius tinkamas sąlygas vaikams gyventi sveikai, į problemas dėl požiūrio į daržoves galima pažvelgti kūrybiškai.
Specialistas pastebi, jog šiuolaikiniai tėvai baiminasi, kad vaikas, atsisakęs valgyti sveikus užkandžius, liks alkanas, tad neretai pasiduoda mažojo spaudimui ir vietoje daržovių leidžia vaikui rinktis jo pamėgtus skanumynus.
„Manau, jog kartais reikia leisti vaikui išalkti. Organizmui – tai jokia katastrofa, jeigu vaikas nevalgys pusdienį. Anaiptol, labai išaugus alkiui, galima su mažuoju pradėti derybas dėl to, ką ir kaip jis valgys. Tačiau labai svarbu atsilaikyti vaiko daromam spaudimui gauti kokį nors skanėstą ar jo norimą užkandį. Tai šiuolaikiniams tėveliams yra sunkiausia“, – sako L. Slušnys.
Atgal
