Sveikata
10.08. Mūsų ateitis – mūsų rankose. Įveikime badą visame pasaulyje iki 2030 m.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad nuo 1979 m. spalio 16-ąją minima Pasaulinė maisto diena. Ja Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija siekia informuoti visuomenę apie pasaulio maisto problemą ir skatina stiprinti žmonių solidarumą kovojant su badu, prasta mityba bei skurdu.
2017 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2017 m. badą patyrė 821 mln. pasaulio žmonių, t. y., kas devintas pasaulio gyventojas. Didelis maisto stygius, netinkama mityba, nesaugus maistas ir padidėjusi tarša yra didėjančio žmonių mirtingumo priežastis. Dar 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija priėmė išsamius, visuotinius ir tvaraus vystymosi tikslus bei savo įsipareigojimą nenutrūkstamai dirbti siekiant iki 2030 m. mažinti visų formų skurdą. Įvairių skurdo formų panaikinimas yra svarbiausias globalus iššūkis ir yra būtinas darnaus vystymosi reikalavimas. Be to, pabrėžiamas įsipareigojimas siekti darnaus vystymosi visais trimis aspektais – ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos – subalansuotai ir integruotai.
Kiekvienas gali prisidėti prie bado likvidavimo, o šalys, institucijos ir tautos turi dirbti kartu, kad pasiektų šį tikslą. Reikia kurti partnerystę, kuri padėtų panaikinti badą, dalytis žiniomis ir ištekliais, kurti inovatyvias strategijas ir naujas galimybes kovoti su badu. Šia tema reikia kalbėti vietos ir nacionalinėse institucijose, remti atitinkamų švietimo programų sklaidą savo bendruomenėje ir platinti pasaulio be bado idėjas per savo tinklus.
Ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti, kad neliktų bado?
Mažinkite maisto atliekas, maitinkitės sveikiau, pereikite prie tvaraus gyvenimo būdo – štai ko reikia norint sukurti pasaulį be alkio. Šiandienos mūsų pasirinkimas lemia patikimą maisto pramonės ateitį. Čia pateikiami paprasti veiksmai, kurie padės pakeisti gyvenimo būdą ir taip pasiekti, kad pasaulis nebadautų.
1.Neišmeskite nesuvalgyto maisto.
Jei liko nesuvalgyto maisto užšaldykite jį kitam kartui arba panaudokite jo ingredientus kitam patiekalui. Pietaudami ar vakarieniaudami restorane, jei nesate labai alkani, užsisakykite pusę porcijos arba nesuvalgytą maistą pasiimkite namo.
2.Su mažesnėmis sąnaudomis gaminkite daugiau.
Atsižvelgiant į tai, kad 2050 m. gyventojų skaičius pasieks 9 mlrd., ūkininkai turės rasti naujų, našesnių maisto produktų gamybos būdų ir įvairinti kultivuojamus pasėlius. Integruotas ūkininkavimas leis ūkininkams ne tik padidinti derlingumą, taigi ir pelną, bet ir pagerinti žemės ūkio kokybę.
3.Rinkitės sveiką ir subalansuotą maistą.
Gyvenimas sparčiai bėga į priekį, o rasti laiko gamintis sveiką ir maistingą maistą ir ypač jei nežinote kaip, nėra paprasta. Maistas neturėtų būti pernelyg įmantrus. Sveiką maistą galima pagaminti greitai ir paprastai, naudojant tik keletą ingredientų. Pasidalinkite savo sveikų patiekalų receptais su šeima, draugais, kolegomis bei skelbkite juos internete. Sekite tinklaraščius, kad sužinotumėte naujus receptus.
4. Palaikykite pastangas panaikinti badą.
Iškelkite šią temą vietos ir nacionalinėse institucijose, remkite atitinkamų švietimo programų sklaidą savo bendruomenėje ir plėtokite bado panaikinimo idėją savo aplinkoje.
Tai įdomu:
Nepaisant to, kad pramonė gamina daug maisto produktų, 821 mln. žmonių iki šiol kenčia nuo alkio, 60 proc. iš jų yra moterys.
70 proc. labiausiai skurstančiųjų gyvena kaimo vietovėse, dauguma iš jų išgyvena iš žemės ūkio.
45 proc. kūdikių mirčių susiję su maisto trūkumu.
151 mln. vaikų iki 5 metų yra per mažo ūgio pagal savo amžių, tuo pat metu visuose regionuose egzistuoja vaikų antsvorio problema.
191 mlrd. žmonių turi antsvorio. Iš jų 672 mln. žmonių yra nutukę ir šis rodiklis tarp suaugusiųjų labai sparčiai auga.
3,4 mln. žmonių kasdien miršta nuo antsvorio ar nutukimo. Daugelyje šalių nuo nutukimo miršta daugiau žmonių nei nuo smurto.
Nevisavertė mityba kasmet pasaulio ekonomikai atsieina 3,5 trln. JAV dolerių.
Norint patenkinti žemės ūkio poreikius, 2050 m. reikės gaminti 50 proc. daugiau pramonės produktų, pašarų ir biokuro nei 2012 m.
83 proc. ekonominės naštos, kurią sukelia sausra besivystančiose šalyse, tenka žemės ūkiui.
Trečdalis visų pasaulyje pagaminamų produktų yra nuostolingi arba atsiduria sąvartynuose. Pasauliniai pramonės nuostoliai ir maisto produktų išmetimas sudaro maždaug 2,6 trln. JAV dolerių per metus.
80 proc. visų pasaulinių stichinių nelaimių įvyksta dėl klimato kaitos.
Informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus visuomenės sveikatos specialistės Ramunė Miliauskė ir Gabija Bulotaitė.
Atgal
