Sveikata
06.14. Saulė išryškino apgamus: kada dėl jų reikėtų sunerimti?
Kaitri vasaros saulė kartais tampa ir pikčiausiu odos priešu. Ir nors gražiai įdegusio žmogaus įvaizdis tebėra populiarus, į specialistų perspėjimus apie galimas skaudžias saulės pasekmes tikrai verta atsižvelgti ir pasisaugoti. Ypač tai aktualu turintiems šviesą odą, plaukus ir gana daug apgamų.
„Saulė suteikia puikią terpę naujų apgamų atsiradimui, todėl mėgavimosi jos spinduliais laiką labai svarbu kontroliuoti ir tuo nepiktnaudžiauti. Ultravioletiniai saulės spinduliai taip pat skatina apgamų didėjimą, kitus, neretai, neigiamus pokyčius“, – teigia „Eurovaistinės“ vaistininkė Regina Molotkova.
Pasak jos, neigiamas saulės poveikis paprastai pasireiškia po ilgo laiko ir gresia tokiomis skaudžiomis pasekmėmis, kaip odos vėžys. Todėl jei iškart po vieno kito ilgesnio pasideginimo didesnių pokyčių ar apgamų pasikeitimų nesimato, tai tikrai nereiškia, kad ilgainiui jų neatsiras.
Saugokite kasdien
R. Molotkova pabrėžia, kad mėgstantiems besaikį deginimąsi saulėje, būtina kasdien naudoti apsaugines priemones nuo ultravioletinių jos spindulių. Tik tinkamų priemonių pagalba galima užkirsti kelią naujų apgamų atsiradimui ir tuo pačiu apsaugoti jau turimus.
„Šviesios odos, akių ir plaukų savininkai paprastai turi daugiau apgamų, nes jų oda ne tokia atspari saulės poveikiui. Tokio tipo žmonės linkę labiau nudegti saulėje, todėl jiems būtinas kremas nuo saulės su SPF 50. Priemonių yra kelių rūšių: su cheminiais filtrais, kurie sugeria ultravioletinius spindulius, ir su mineraliniais, spindulius atspindinčiais. Jų sudėtyje yra geležies oksido ir titano dioksido“, – sako farmacijos specialistė.
Pasak jos, didesnę apsaugą suteikiantys kremai itin tinka ir vaikams, taip pat jautrią odą turintiems žmonėms. Kremą reikėtų tepti gausiai ir dažnai, maždaug kas 1-2 valandas, taip pat pakartotinai po maudynių.
„Tamsesnės odos savininkai taip pat turi saugoti savo odą, tačiau gali rinktis priemones su žemesniu SPF faktoriumi“, – sako „Eurovaistinės“ farmacininkė ir priduria, kad saulė labiausiai veikia ir yra pavojingiausia tiems apgamams, kurie jau pakito, padidėjo ar pakeitė spalvą.
Atpažinti pavojų
Nors apgamas yra gerybinis odos darinys, tačiau gali tapti labai pavojingu. Ryškiausias ženklas, rodantis, kad reikia pasitikrinti, yra įvairūs paties apgamo pakitimai. Pasak R. Molotkovos, dauguma apgamų turi tik dvi spalvas, o vėžiniai apgamai arba melanomos gali turėti nelygią spalvų tekstūrą: nuo šviesiai ar tamsiai rudos bei juodos iki raudonos ar net rožinės spalvos.
„Jei kinta apgamo dydis, paviršius, jo pakraščių forma, jei jis patamsėja ar parausta, apgamo vietoje niežti, dilgčioja, peršti arba apgamas yra pažeidžiamas – jau verta kreiptis į gydytoją, pasitikrinti. Pavyzdžiui, melanomos dažniausiai išsivysto iš supiktybėjusio apgamo. Jis gali pavirsti į melanomą, jei bus nuolat dirginamas, užkliudomas aprangos, avalynės, diržų, skutantis ar net nuolat šukuojant plaukus“, – perspėja farmacijos specialistė
Taip pat patariama atidžiau stebėti apgamus ant krūtinės, nugaros ar veido – tų kūno vietų, kurios gauna daugiausia saulės spindulių.
Ką daryti, kad vaistai nuo skausmo netaptų dar viena galvos skausmo priežastimi
Dažnas tik pajutęs pirmuosius galvos skausmo simptomus griebiasi pačių stipriausių vaistų. Tačiau stiprūs medikamentai ne visada yra išeitis. Galvos skausmas gali pasireikšti dėl daugybės priežasčių, pavyzdžiui, streso, įtampos, padidėjusio kraujo spaudimo ar skysčių trūkumo. Svarbu, pirmiausia gydyti priežastį, o ne slopinti simptomus.
„Eurovaistinės“ farmacininkas Dainius Viederis pabrėžia, kad nuolatinis vaistų nuo skausmo vartojimas gali netgi pastiprinti galvos skausmo simptomus, nes mūsų organizmas prie vaistų pripranta. Ypač dažnai su tuo susiduria migreninį galvos skausmą jaučiantys pacientai.
„Žmonės nėra linkę spręsti galvos skausmo atsiradimo priežasties. Jie dažniausiai tik slopina simptomus. Būtent dėl to tenka nuolat vartoti medikamentus. Pirmiausia patarčiau išsiaiškinti, kodėl jums skauda, o tik tada griebtis vaistų“, – atsakingai rinktis vaistus pataria vaistininkas.
Nepageidaujamas poveikis
Farmacijos specialistas atkreipia dėmesį, kad besaikis stiprių vaistų nuo skausmo vartojimas gali sukelti ir itin stiprų šalutinį poveikį organizmui.
„Dažniausiai yra susiduriama su skrandžio ir virškinamojo trakto pažeidimais: skausmas skrandžio srityje, rėmuo, vidurių užkietėjimas, pykinimas ar net vėmimas. Taip pat perdozavus gali būti juntamas galvos svaigimas. Sergantiems astma, stiprūs vaistai gali sukelti alerginę reakciją ir pasunkti būklę“, – vardija D. Viederis.
Pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, tokių vaistų vartojimas didina riziką trombų susidarymui, miokardo infarktui ar širdies smūgiui. Taip pat atsakingai į šių vaistų vartojimą turėtų žiūrėti, žmonės, sergantys kepenų ar inkstų ligomis.
Tinkamiausias – paracetamolis
Pajutus nestiprų galvos skausmą D. Viedieris rekomenduoja vartoti mažiausiai nepageidaujamą poveikį sukeliantį vaistą – paracetamolį. Jį vartoti reiktų po 1 tabletę ne dažniau nei kas 4 valandas. Vaisto poveikis turėtų pasireikšti maždaug po 30-40 minučių.
„Taip pat galima rinktis sudėtinius preparatus, kurių sudėtyje yra ne tik paracetamolis, bet ir kodeinas bei kofeinas. Šios medžiagos sustiprina paracetamolio veikimą ir pasižymi kraujagysles plečiančiu veikimu“, – sako „Eurovaistinės“ farmacininkas.
Jei skausmas nestiprus ir nelinkęs kisti į sunkesnę pusę, galimi ir nemedikamentiniai ar augaliniu pagrindu grįsti sprendimo būdai. Pasirenkant geriausią variantą, specialistas pataria pasitarti su vaistininku ar gydytoju, pasikonsultuoti ir surasti skausmo priežastį.
Didžiausias kraujospūdis lietuviams fiksuojamas šeštadieniais
Daugelis mano, kad hipertenzija – nerimta liga ir į padidėjusį kraujospūdį dažnai numoja ranka. Tačiau, sveikatos specialistai ragina arterinį kraujo spaudimą matuotis dažniau nei karta per pusmetį. Tai padės sumažinti tikimybę šiai ligai komplikuotis į širdies infarktą, insultą ar inkstų nepakankamumą.
Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovo, Lietuvos hipertenzijos draugijos prezidento prof. Mariaus Miglino teigimu, didžiausia problema, kad padidėjusio kraujospūdžio iš pradžių net nepastebime ir gana dažnai šią problemą tapatiname su pervargimu, stresu ar kitais veiksniais.
„Praėjusių metų gegužės mėnesį pasaulinės kraujospūdžio matavimo iniciatyvos metu padidėjęs kraujo spaudimas buvo nustatytas beveik 200 tūkstančių žmonių. Kalbant apie Lietuvą, pastebėjome, kad padidėjęs kraujospūdis lietuviams buvo užfiksuotas šeštadieniais, o sumažėjęs – antradieniais“, – sako prof. M. Miglinas.
Pasak jo, tokį rezultatą gali lemti alkoholio vartojimas, nes net ir nedidelis jo kiekis daro įtaką padidėjusiam kraujo spaudimui. Hipertenzijai įtaką daro ir sėslus gyvenimo būdas. Anot jo, genetiškai esame sutverti judėti, tačiau šiais laikais kur kas daugiau laiko praleidžiame sėdėdami kėdėse ar automobiliuose.
„Labai svarbu skatinti fizinį aktyvumą. Reikėtų bent penkis kartus per savaitę 30 minučių pajudėti fiziškai. Tai gali būti ėjimas vidutiniu tempu, plaukimas, važiavimas dviračiu, o dar geriau bėgimas“, – teigia prof. M. Miglinas.
Matuotis kasdien
„Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė priduria, kad hipertenzija gali išprovokuoti ir kitos ligos, pavyzdžiui cukrinis diabetas ar pilvinis nutukimas.
„Labai svarbu sekti savo kūno svorį ir jeigu jis didėja, pirmiausia reikėtų pasitikrinti kraujo spaudimą, nes didelis blogojo cholesterolio kiekis kraujyje gali būti hipertenzijos priežastimi“, – sako E. Ramaškienė.
Pasak jos, jaučiant neaiškius simptomus, tokius kaip galvos skausmas, svaigulys ar skausmas širdies plote, kraujospūdį reikėtų stebėti kasdien. Rekomenduojama matuoti jį ryte ir vakare, sekti pakitimus, ypač vyresniame amžiuje.
„Tai visai nesudėtinga. Jeigu namuose kraujo spaudimo matuoklio neturite, galite tai padaryti bet kurioje vaistinėje ar atvykus pas gydytoją. Tik tokiu atveju liga bus laiku pastebėta“, – teigia farmacijos specialistė.
Norma gali keistis
Optimalus suaugusio žmogaus arterinis kraujo spaudimas yra 120 mm Hg ir 80 mm Hg. Jei sistolinis, „viršutinis“ kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mm Hg arba diastolinis, „apatinis“ kraujo spaudimas – didesnis nei 90 mm Hg – diagnozuojama arterinė hipertenzija, tačiau jau svarstoma, kad ši riba Europoje gali būti kiek sugriežtinta ir hipertenzija gali būti diagnozuota viršutiniam spaudimui perkopus 130 mm Hg, taigi daugelis žmonių dar nežino, kad aukštas jų kraujo spaudimas jau gali signalizuoti ligą.
Parengė Birutė Silevičienė
Atgal
