Sveikata
05.19. Kaip išsiaiškinti nuo ko kilo nepageidaujamos odos reakcijos?
Kasdien vis daugiau kalbama apie šių laikų civilizacijos ligą – alergiją. Odos dirginimą gali sukelti specifiniai alergenai – maisto produktai, žiedadulkės, dulkių erkutės, arba net paprastos ir kasdien naudojamos kosmetikos priemonės, kaip veido kremas ar prausiklis. Net kas penkta moteris kenčia nuo įvairių odos pakitimų, kuriuos sukelia kosmetikos gaminiai.
Apie tai, kaip tiksliai išsiaiškinti nuo ko kilo nepageidautinos odos reakcijos ir kaip atsirinkti odai tinkančius kosmetikos produktus, kalbamės su gydytoja ir natūralios kosmetikos MANILLA kūrėja Rūta Merkyte-Elekšiene.
Odos bėrimai – kaip išvengti?
Gydytoja atskleidžia, kad odos reakcija į tam tikrą medžiagą, medicinoje vadinama kontaktiniu dermatitu. Tai odos uždegimas, atsirandantis, kai dirginanti medžiaga liečia odą ir sukelia arba iritacinę (dirginančią), arba alerginę reakciją. Norint odos uždegimų išvengti, vos su jais susidūrus būtina išsiaiškinti jų kilmę.
„Pačios reakcijos stiprumas priklauso nuo odos būklės (apsauginio barjero pažeistumo) ir įsijautrinimo buvimo. Abiem atvejais simptomai panašūs: oda parausta, tampa niežtinti, perštinti, gali paburkti (atsirasti vadinama angioedema) ar atsirasti bėrimas. Verta pažymėti, jog kosmetikos ir asmens higienos priemonės nedažnai sukelia tikras alergines reakcijas, paprastai tai būna iritacinės (dirginančios) reakcijos“, – atskleidžia Rūta Merkytė-Elekšienė.
Rūta Merkytė
Kaip atskirti alerginę reakciją nuo iritacinės?
„Iritacinis kontaktinis dermatitas vystosi nedalyvaujant imuninei sistemai ir gali pasireikšti praktiškai kiekvienam žmogui pirmojo kontakto su chemine medžiaga metu. Alerginio bėrimo atsiradimui įtakos turi individuali imuninė sistema. Esant alerginiam dermatitui pirmo kontakto metu bėrimų nebūna, tuo metu žmogus sensibilizuojasi – įsijautrina ir pagamina atminties ląstelių, kad kitą kartą susidūrus su tuo pačiu alergenu oda galėtų gintis.
Norint įrodyti, kad tam tikra medžiaga sukėlė alergiją, o ne iritacinę reakciją, reikia atlikti alerginius mėginius – odos lopo testą. Kitu atveju teigti, kad esate alergiška kažkokiai konkrečiai medžiagai, negalima. Išsitirti rekomenduojame kiekvienam, kuris nors kartą patyrė odos reakciją į kosmetiką –
Kokia kosmetika sukelia odos uždegimus?
„Skaičiai rodo, kad net 20 proc. moterų periodiškai kenčia nuo įvairių kosmetikos sukeltų reakcijų. Dažniausiai jas sukelia kosmetikoje esantys iritantai – agresyvūs konservantai, kvapikliai, dažikliai. Šie komponentai dar kartais vadinami „kosmetikos kosmetika”, nes skirti pagražinti patį gaminį, tačiau išties neneša jokios naudos žmogui.
Statistiškai paskaičiuota, kad suaugusi moteris kasdien naudoja 5-20 skirtingų kosmetikos produktų. Į juos įeina ne tik dekoratyvinė kosmetika, bet ir kasdienės higienos priemonės – šampūnas, dušo želė, dantų pasta ir kt. Tai yra didelė gausa priemonių, o kiekviena jų turi ilgą ingredientų sąrašą, kurie vienaip ar kitaip veikia mūsų odą ir patenka į organizmą”, – teigia gyd.
Būdas apsisaugoti – jautrumo testas
Pašnekovė pasakoja, kad norint apsisaugoti nuo nemalonių odos pojūčių bei turint jautrią odą, rekomenduojama prieš perkant naują kosmetikos gaminį paprašyti mėginių. Gydytoja patikina, kad sąžiningas gamintojas, orientuotas į nuolatinę vertę klientams, tikrai bus pasirūpinęs kosmetikos mėginių politika.
„Įsigijus naują kosmetikos priemonę, prieš užsitepant kremą ant veido odos, atlikite jautrumo testą. Užsitepkite nedidelį kremo kiekį ant dilbio odos bei už ausies ir palikite nakčiai. Jeigu Jūsų oda neparaudo – atlikite tą pačią procedūrą tepdami kremą ant smilkinių. Jeigu nėra jokio odos sudirgimo, produktą yra saugu naudoti ant veido.
Nepasikliaukite vien užrašais „hipoalerginis” ar „jautriai odai”. Gaila, bet gamintojai žaidžia šiomis sąvokomis norėdami parduoti daugiau. Todėl domėkitės patys, skaitykite kosmetikos gaminių etiketes. Informaciją apie sudėtyje esančius ingredientus, jų poveikį odai tikrai rasite internete, šiuo metu jau ir lietuvių kalba”, – gyd. Rūta Merkytė-Elekšienė.
Dėl kvėpavimo takų ligų kalti ir seni baldai
Nuo tada, kai žmonės pradėjo namus apstatyti minkštais baldais, dulkių erkutės veisiasi labai greitai. Pastaruoju metu šiems namų alergenams tampame vis jautresni. Alergologų įžvalgos niūrios – anksčiau astma susirgdavo tik darželinio ir mokyklinio amžiaus vaikai, o dabar tuos pačius simptomus jaučia ir kūdikiai. Ko imtis norint atsikratyti dulkių erkučių ir išvengti jų sukeliamų alerginių ligų?
Nematomos, bet puikiai jaučiamos
Alerginių susirgimų diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė teigia, jog tikriausiai pasaulyje nėra regiono, kuriame dulkių erkutės nebūtų paplitusios. Tačiau klaidinga būtų manyti, kad jų neįveiks jokios priemonės ar gyvensenos pokyčiai.
Gyd. N. Vaičiulionienė
„Dulkių erkutės gyvena čiužiniuose, minkštuose balduose, kilimuose, užuolaidose ir pliušiniuose žaisluose. Pačios erkutės yra mikroskopinės, panašios į mažus voriukus, o jų atplaišos bei ekskrementai patenka į namų orą, susimaišo su namų dulkėmis ir žmogui prasideda alerginės reakcijos. Jei organizmas jautrus, pradedama sloguoti, kosėti, dusti. Kai nesiimama jokių veiksmų, tai gali išaugti į bronchų astmą“, – teigia alergologė.
Namų dulkių erkėms palanku veistis minkštuose balduose, taigi ir nuo interjero priklauso, ar daug šių voragyvių namuose bus. Gyd. N. Vaičiulionienė pateikia pavyzdį: Didžiojoje Britanijoje daugelyje namų kabo užuolaidos, yra bent keli kilimai ir sofos, o Skandinavijoje labiau mėgstamas asketiškumas – langai ir grindys dažnai neuždengiami. Iš dalies dėl to ir statistika labai skiriasi – Skandinavijoje kvėpavimo takų alergijomis serga dešimt kartų mažiau gyventojų nei Didžiojoje Britanijoje.
„Namų dulkių erkės, kaip ir, pavyzdžiui, žiedadulkės, – jokia naujiena. Tačiau problema ta, kad dėl oro užterštumo ir silpstančios imuninės sistemos vis daugiau žmonių tai neigiamai paveikia. Dabar Europoje kvėpavimo takų alergija serga ne mažiau kaip 20 proc. visų gyventojų. Dalis jų jaučia tik silpnus alergijos simptomus, todėl jie neužfiksuoti statistikos – realus skaičius gali būti dar didesnis“, – nuogąstauja gydytoja.
Kaltina ir prastą valymą
Gyd. N. Vaičiulionienė teigia, kad dulkių erkutės stipriai galėjo išplisti ir dėl nekokybiškos namų valymo technologijos – atsiradus dulkių siurbliams, pasikeitė tvarkymosi įpročiai, o iš tiesų technika tiesiog nebuvo pasiruošusi perimti visų namų ruošos darbų.
„Sergamumo situacija ėmė kisti maždaug nuo 1980 metų, kai masiškai imti pirkti dulkių siurbliai. Žmonės nustojo nešti kilimus į lauką išpurtyti, nebepalikdavo jų šaltame ore. Iš tiesų tų laikų siurblys neturėjo pakankamai gero filtro – smulkesnės dulkės likdavo ore, o kuo jos mažesnės, tuo lengviau patenka į kvėpavimo takus. Namai pasidarė uždaresni ir taip sukurtos idealios sąlygos alergijoms plisti ir dulkių erkutėms daugintis“, – neabejoja alergologė.
Buitinės technikos gamintojos „Electrolux“ atstovas Laurynas Skruibis teigia, kad iš dalies šios dulkių siurblių problemos akivaizdžios net ir šiandien. „Jei kalbėtume apie siurblių galią, dabartiniai modeliai yra gerokai galingesni nei praėjusio amžiaus dulkių siurbliai. Tačiau įrenginio konstrukcija dažnai padeda surinkti dulkes, bet ne jas pašalinti. Kitaip tariant, paprastą siurblį reikės iškratyti ar rankiniu būdu keisti jo maišelį ir taip dalis dulkių pasklis atgal į aplinką. Rezultatas bus švarios grindys, tačiau užterštas namų oras“, – teigia L. Skruibis.
Alergijų statistika verčia gamintojus ieškoti sprendimų. Ekspertas pasakoja, kad neseniai rinkoje atsirado siurbliai, kurie pašalina net iki 99,99 proc. visų alerginių dalelių.
„Naujausių modelių privalumas tas, kad naudotojas gali pakeisti maišelį pats prie jo neprisiliesdamas. Tai reiškia, kad net labai jautriai į alergeną reaguojantis žmogus gali tvarkyti siurblį be rizikos savo sveikatai“, – aiškina „Electrolux“ atstovas.
Kenčia vaikai
Užterštas namų oras žalą sveikatai daro greičiau, nei ekspertai geba sugalvoti, kaip su tuo kovoti. Gyd. N. Vaičiulionienė aiškina, kad alergologų jau seniai nestebina diagnozės, kurios prieš kelis dešimtmečius būtų sunkiai įsivaizduojamos.
„Anksčiau alerginę slogą ar bronchų astmą fiksuodavome ne jaunesniems kaip pradinių klasių mokiniams. Dabar sulaukiame net kūdikių, kuriems jau pasireiškia stiprios alerginės reakcijos. Tėvai apie tai nepagalvoja, bet jei namų aplinkoje yra gausu dulkių erkių, gyvūnų kailio plaukų, paukščių plunksnų ar naudojama nekokybiška buitinė chemija, tai vaikas gali gimti jau su polinkiu į alergiją“, – aiškina imunologė. Maždaug 60 proc. alerginėmis ligomis sergančiųjų suserga būtent vaikystėje – dalis jų alergiją išauga, tačiau dauguma simptomus jaučia visą gyvenimą.
Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademija skelbia, kad jau dabar alergija serga vienas iš trijų vaikų, o per artimiausią dešimtmetį alergija paveiks apie 50 proc. europiečių. Alergija ne tik sutrikdo gyvenimo ritmą, ji – didelė socialinė ir ekonominė našta pacientams ir jų šeimoms. Apskaičiuota, kad alergiškas asmuo per metus patiria iki 1300 eurų nuostolių.
„Jei vaikui jau vystosi alergija, padėti gali tik gydytojas. Tačiau jei kol kas jis alergijos neturi, tai dar nereiškia, kad taip bus ir toliau. Su ligomis kovoti padeda aktyvi fizinė veikla, pavyzdžiui, sporto būreliai, buvimas gryname ore, reguliarus namų valymas ir investavimas į sveiką aplinką: antialerginę vaikų patalynę, specialiu ženklu pažymėtą buitinę chemiją, kokybiškus namų oro valymo aparatus ir pan.“, – rekomenduoja gyd. N. Vaičiulionienė.
Atgal
