Sveikata
05.01. „Įgyvendinant Neįgaliųjų teisių konvenciją turi dalyvauti visi – net ir nacionalinis transliuotojas“
„Iš viso per LRT televiziją, įskaitant LRT kultūrą, 2017 m. parodyta 1116 valandų titruotos produkcijos (6,6 procentai nuo bendro transliacijų laiko), su vertimu į gestų kalbą – 350 valandų (2 procentai nuo bendro transliacijų laiko), o audiovizualinio laidų pritaikymo akliesiems apskritai nėra“, – tai nerimą keliantys rodikliai, atkreipė dėmesį Seimo kontrolieriaus, nacionalinės žmogaus teisių institucijos vadovas Augustinas Normantas.
A. Normantas pastebėjo, kad valstybė privalo užtikinti negalią turinčių asmenų informuotumą, sudaryti sąlygas jiems dalyvauti visuomeniniame gyvenime – būti aktyviais piliečiais, pilnaverčiais visuomenės nariais.
Seimo kontrolieriaus iniciatyva pirmadienį organizuotame susitikime valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai išklausė Neįgaliųjų socialinės integracijos veiklos rezultatų ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo 2017 m. stebėsenos ataskaitą, kurioje Neįgaliųjų reikalų departamentas ir nevyriausybinės organizacijos išryškino svarbiausius JT Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo šalyje trūkumus.
Ataskaitoje pastebima, kad šalis netinkamai užtikrina asmenų, turinčių negalią dalyvavimą politiniame ir visuomeniniame gyvenime. „Reikia tobulinti įstatymines nuostatas dėl rinkimų prieinamumo (fizinės aplinkos ir informacijos) užtikrinimo, bei skirti lėšų ir tinkamai pritaikyti žmonėms su negalia balsavimo apylinkių patalpas“, – pastebima ataskaitoje.
Dokumente atkreipiamas dėmesys, kad asmenims su negalia sunkiai prieinamos sveikatos priežiūros įstaigos, neprieinamos regionuose (kaimiškosiose vietovėse). Iš 340 apklausoje dalyvavusių sveikatos priežiūros įstaigų tik 19 proc. pritaikytos fizinę negalią turintiems asmenims, net 68 proc. apklausoje dalyvavusių įstaigų teigė esančios pritaikytos iš dalies, o 13 proc. tvirtino apskritai neprieinamos fizinę negalią turintiems asmenims.
Seimo kontrolierių stebina, kad nors ir transporto prieinamumą, žmonių su specialiaisiais poreikiais, aptarnavimą reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai, transporto priemonės vis dar nėra tinkamai pritaikytos asmenims, turintiems fizinę negalią.
Neįgaliųjų reikalų departamento užsakymu dėl viešojo transporto prieinamumo atliktas tyrimas atskleidė, kad iš 4148 transporto priemonių (120 apklausoje dalyvavusių įmonių) tik 27,6 proc. transporto priemonių yra žemagrindės ir/ar turi įrangą, padedančią įlaipinti/išlaipinti žmones su specialiaisiais poreikiais, iš jų beveik 70 proc. senesnės nei 10 metų – ir neturi kitų neįgaliesiems reikalingų pritaikymų (vairuotojų iškvietimo mygtukų, švieslenčių, garso sistemų ir kt.). Didelė dalis įmonių (75 proc.) nenusiteikusios artimiausiu metu pirkti transporto priemonių, pritaikytų negalią turintiems asmenims.
Vertinant Neįgaliųjų konvencijos įgyvendinimą šalyje pastebima, kad suaugusiųjų globos įstaigose gyventojai laiku nepamaitinami, jiems neorganizuojamas užimtumas, stokojama individualumo. Globos įstaigų gyventojai yra priklausomi nuo paslaugas teikiančių globos įstaigos darbuotojų.
A. Normantui kelia susirūpinimą, kad tik 45,68 proc. (513 iš 1123) bendrojo ugdymo (įskaitant specialiąsias) mokyklų ir 42 proc. (31 iš 74) profesinio mokymo įstaigų aplinka pagal poreikius pritaikyta negalią turintiems asmenims.
Būdama nacionalinė žmogaus teisių institucija, Seimo kontrolierių įstaiga stebi ir vertina šalies veiksmus įgyvendinant tarptautinius įsipareigojimus. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėsena – vienas iš svarbiausių įrankių kritiškai įsivertinti, kaip Lietuva įgyvendina tarptautinius įsipareigojimus ir numatyti įrankius stebėsenos ataskaitos projekte įvardytiems trūkumams šalinti. Lietuva 2020 m. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų komitetui privalės pateikti antrąją ataskaitą dėl Jungtinių Tautų Neįgaliųjų konvencijos įgyvendinimo pažangos.
Seimo kontrolieriai gina žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūri, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms bei skatina pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms, atliekant nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas. Seimo kontrolieriai taip pat vykdo nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį, ar baudimą fakultatyvų protokolą.
Atgal
