Sveikata
04.27. Kokių vaistingųjų augalų galite pasirinkti gegužę
Pavasarinė raktažolė
Ji auga sausokose pievose, pakelėse, dirvose, laukuose, miško aikštelėse; žydi balandžio-gegužės mėnesiais geltonais kvapniais žiedais. Yra išvesta dekoratyvinių pavasarinės raktažolės veislių, kurios auginamos darželiuose ir gėlynuose.
Dar senovės graikai pavasarinę raktažolę laikė vaistu nuo kosulio ir iš jos žiedų gamino sveikatai naudingas salotas. Raktažolės žieduose yra daug saponinų, flavonoidų, vitamino C bei kitų junginių. Labai vertingi šio augalo lapai - juose ypač gausu vitamino C (šeši raktažolės lapai šio vitamino turi tiek, kiek žmogui reikia per parą).
Pavasarinė raktažolė tinka nuo reumato, krūtinės skausmų, galvos svaigimo, nuomario, slogos ir daugelio kitų ligų. Nuo šių negalavimų patariama nakčiai išgerti karštos raktažolių žiedų arbatos (galite į ją pridėti liepžiedžių, gysločių, vaistinių ramunėlių arba medetkų žiedų). Iš pavasarinės raktažolės pagaminti vaistai ypač veiksmingai padeda nuo kosulio ir viršutinių kvėpavimo takų ligų. Jais taip pat gydomas tracheitas ir bronchitas.
Gudobelė
Pamiškėse, šlaituose ir krūmynuose auga neišvaizdūs, daugiausia dygliuoti krūmai ar nedideli medeliai, gegužės mėnesį pasipuošiantys baltais žiedais. Tai gudobelė, kurios žieduose gausu organinių rūgščių, flavonoidų bei rauginių medžiagų, o vaisiuose - dar ir pektinų, karotino, vitamino C ir seleno.
Gudobelės žiedų veikliosios medžiagos mažina centrinės nervų sistemos jautrumą, tonizuoja širdies raumenį, gerina širdies ir galvos smegenų kraujagyslių kraujo apytaką, mažina kraujo spaudimą bei cholesterolio kiekį kraujyje, didina lecitino kiekį.
Gydytis gudobele ypač rekomenduojama pagyvenusiems žmonėms - ji gydo dėl streso atsiradusius širdies ritmo sutrikimus bei stiprina širdį. Žmonės, sergantys sunkia ateroskleroze arba patyrę infarktą, gudobelę gali laikyti kaip papildomą gydymosi priemonę. Be to, žinotina, kad gudobelės žiedų arbata skatina šlapimo išsiskyrimą.
Gudobelės arbata ruošiama taip: 2 arbatinius šaukštelius gudobelės žiedų ir lapų užplikykite stikline verdančio vandens ir uždengę palikite 20 min., kad prisitrauktų. Gerkite po stiklinę 2-3 kartus per dieną.
Atmintinė vaistažolių rinkėjams
Būtina laikytis tam tikrų vaistinių augalų rinkimo taisyklių. Priešingu atveju vaistažolė gali netekti gydomųjų savybių arba net pakenkti žmogaus sveikatai.
Pagrindinė taisyklė - augalinę žaliavą reikia ruošti tada, kai ji turi daugiausia veikliųjų medžiagų.
Žolinių augalų antžeminė dalis daugiausia veikliųjų medžiagų turi prieš žydėjimą ir žydėjimo pradžioje.
Šaknys ir šakniastiebiai - vegetacijos pabaigoje.
Pumpurai - anksti pavasarį, pradėję brinkti.
Žiedai - žydėjimo pradžioje.
Vaisiai ir sėklos - kai noksta ir jau yra sunokę.
Lapai - kai yra išaugę iki normalaus dydžio.
Sultingų augalų lapų, žiedų ir nebyrančių vaisių negalima rinkti po lietaus ir anksti rytą, kol nenudžiūvusi rasa. Surinkti drėgni augalai blogai džiūsta, pajuosta. Vaistingųjų augalų negalima rinkti prie kelių ir geležinkelio magistralių, šiukšlynų, sąvartynų, fermų, prie pramonės įmonių, šiluminių elektrinių, miestų teritorijose ir kituose kenksmingomis medžiagomis užterštuose plotuose.
Nesilaikant šio patarimo, kenksmingos medžiagos, esančios tose teritorijose, per augalus patenka į žmogaus organizmą, jame kaupiasi ir gali sukelti įvairių negalavimų.
Kodėl vertėtų rinktis vaistažoles
Dažniausiai cheminiai preparatai - vaistai, gydydami vieną organą, ardo kitus ir kenkia bendrai organizmo būklei. Gaminant vaistus cheminiu būdu iš vaistažolių, paprastai išnaudojama kuri nors viena augalo gydomoji savybė, o vientisas jos veikimas pažeidžiamas.
Natūralus junginys iš vaistinių žolių natūraliai jungiasi su organizmo ląstelėmis, veikia švelniai ir aktyviai, sukelia mažiau šalutinių reiškinių, taigi žmogaus organizmas tausojamas.
Gamtoje yra visko, kad žmogus ir visa, kas gyva žemėje, būtų sveiki. Istorijoje pilna liudijimų, kad kiekvienai ligai gydyti yra atskira vaistažolė. Įrodyta, kad laukiniai žoliniai augalai vertingesni už sukultūrintus, nes patys pasirenka sau tinkamą vietą augti ir todėl jų biocheminė sudėtis geresnė. Vis dėlto vaistingų augalų negalima vartoti kada tik užsimanius, nepatartina gydytis patiems, išskyrus pirmąją pagalbą. Visada geriausia pasitarti su specialistais. Niekada nerinkite vaistingų augalų tik pagal pavadinimą, nes įvairiose vietose skirtingi augalai gali būti vadinami tuo pačiu vardu. Ligos pobūdis irgi negali lemti vaistažolių vartojimo, nes tokie patys požymiai gali būti būdingi keletui ligų.
Vitaminai
Vitaminas Areguliuoja augimą, regėjimą. Jo daug daržovėse, ypač morkose, pomidoruose, erškėčių vaisiuose, dilgėlėse.
Vitaminas B,reguliuoja nervinę veiklą. Daug morkose, kopūstuose, ankštinių ir varpinių augalų sėklose.
Vitaminas B2.Jo trūkstant lėtėja augimas, krinta svoris, slenka plaukai. Jo daug mielėse/kopūstuose, serbentų uogose.
Vitaminas B6reguliuoja baltymų, riebalų, vario ir geležies apytaką organizme. Jo daug žirnių, pupų, kukurūzų dygstančiose sėklose.
Vitaminas Bi2vartojamas sergant nervų ligomis, mažakraujyste, kepenų ligomis. Jo yra augalų sėklose.
Vitaminas PPreguliuoja gleivinių bei odos veiklą. Jo yra mielėse, kviečių grūduose, bulvėse.
VitaminasC. Jo trūkstant susergama skorbutu. Jo daug erškėčių uogose, kopūstuose, žemuogėse, svogūnuose, obuoliuose.
Vitaminas Dreguliuoja mineralinių medžiagų apykaitą. Jo yra žuvies taukuose, aliejuje, kiaušinio trynyje, piene.
Vitaminas Ereguliuoja lytinę žmogaus veiklą. Jo yra kopūstuose, grūduose.
Vitaminas Preguliuoja kraujagyslių elastingumą. Jo yra vynuogėse, šermukšnio uogose, serbentuose, apelsinuose.
Seniai žinomas vaistas - bulvė
Jei skrepliuojate, sunkiai atsikosėjate,išvirkite kelias neluptas bulves ir nusunkite jų nuovirą. Į 2 stiklines nuoviro įpilkite 50 g cukraus ir 3 min. pavirkite. Gerkite 3 kartus per dieną mažais gurkšneliais. Gydymą tęskite savaitę.
Nervinius skausmusgerai malšina didelė virta bulvė, pridėta prie skaudamos vietos.
Norėdamisumažinti skrandžio sulčių rūgštingumą galite gerti bulvių sulčių 2 kartus per dieną po 0,5 stiklinės mažais gurkšneliais.
Bulvės tinka irnuo galvos skausmo. Žalios bulvės griežinėlį pridėkite prie kaktos, ir skausmas greit praeis.
Jei skauda sąnarius,virtų bulvių su lupenomis košelės uždėkite ant skaudamų vietų.
Veido kaukęseniau moterys ruošdavo iš bulvių. Norėdami pasekti jų pavyzdžiu, nedidelę virtą bulvę, kiaušinio trynį ir šaukštelį medaus sumaišykite ir gerai sutrinkite, kad būtų vientisa masė. Ja ištepkite veidą ir palaikykite 20 minučių. Tokia kaukė atgaivins odą, pagerins savijautą ir nuramins.
Gydomosios bulvių savybės
Bulvės turi daug kalio - mikroelemento, skatinančio skysčių išsiskyrimą. Nemažai jo lieka ir virtose bulvėse, todėl jų patariama valgyti, jei yra patinimų. Geriau valgykite nesūdytas, nes druska sulaiko skysčius.
O Pastebėta, kad bulvių sultys mažina padidėjusį kraujo spaudimą. Manoma, kad taip veikia sultyse esanti medžiaga acetilcholinas.
* Jei sergate viršutinių kvėpavimo takų kataru, bronchitu, laringitu, ypač kai kamuoja kosulys, o atsikosėti sunku, labai padeda kvėpavimas išvirusių bulvių garais. Tik palinkdami virš puodo nepamirškite nukelti jo nuo ugnies.
* Liaudies medicinoje seniai žinomas gydomasis bulvių sulčių poveikis. Jų skonis nemalonus, bet labai sveika gerti žmonėms, kurie serga skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, kai padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas. Bulvių sultimis gydomas gastritas, tik jų reikia gerti reguliariai: po pusę stiklinės 2-3 kartus per dieną 30 min. prieš valgį.
* Senovėje žmonės bulvėmis gydydavo nudegimus ir nušalimus. Prie
* Virtų bulvių kaukės drėkina ir gaivina išsausėjusią odą. Į virtų bulvių tyrę įpilkite grietinėlės ir tepkite veidą bei kūną.
Plačialapis gyslotis
Tai gerai žinoma ir plačiai naudojama vaistažolė. Lapų arbatos duodama gerti vaikams vietoj žuvų taukų. Taip pat arbata tinka nuo plaučių tuberkuliozės, kokliušo, skrandžio, žarnyno ir kepenų ligų.
Švarių suspaustų lapų galite dėti ant žaizdų, vočių, bičių įgeltų vietų. Jei skauda dantį, pa- kramtykite gysločio lapų. Gysločio sėklų nuoviro gerkite nuo vidurių užkietėjimo. Šviežių ar su degtine konservuotų sulčių pavilgais gydykite inkštiruotą ir spuoguotą veido odą.
Nuo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės
Valgomąjį šaukštą džiovintų gysločio lapų ir paprastosios kraujažolės užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens. Po valandos nukoškite. Gerkite šiltą 3 kartus per dieną prieš valgį.
Nuo peršalimo
2 valgomuosius šaukštus gysločio lapų užpilkite 2 stiklinėmis (400 ml) verdančio vandens, palikite 10-15 min., kad pritrauktų, perkoškite. Gerkite po pusę stiklinės (100 ml) 3-4 kartus kasdien mažais gurkšneliais. Galite įsidėti medaus.
Atgal
