Sveikata
04.23. Sausėja ir peršti akys? Pavasario saulė joms negailestinga
Atšilus orams, dažnas pradeda labiau rūpintis savo kūnu, aktyviau judėti, lepinti žiemos išsausintą odą, bet retai kada pagalvoja, kad kasdienės priežiūros reikalauja ir akys. Mūsų akis visais metų laikais, o ypač pavasarį, veikia įvairūs dirgikliai: ryški pavasario saulė, sausas oras ar užteršta aplinka. Dėl šių dirgiklių jaučiame akių nuovargį, jos ašaroja, sausėja, dažniau pasitaiko uždegimų. Pasak „Eurovaistinės“ vaistininkės Elvyros Ramaškienės, tinkama priežiūra padeda šių bėdų išvengti. Pasirodžius pirmiesiems saulės spinduliams, anot E. Ramaškienės, būtina nešioti tamsius akinius, apsaugosiančius akis nuo UV spindulių, antraip jos ims perštėti, ašaroti ar rausti. Jei akys bijo šviesos ar yra patinę vokai, tai – ženklas, kad prasidėjo uždegimas, kuris gali išsivystyti net iki ragenos nudegimų.
„Tamsiuoju metų laiku akys atpranta nuo šviesos ir atėjus pavasariui jos ne iš karto prisitaiko prie naujų sąlygų. Kadangi dėl saulės padidėja akių jautrumas, derėtų ir atidžiai rinktis akių kosmetiką, kuri nesukeltų alergijos“, – aiškina vaistininkė.
Dar viena svarbi taisyklė – kasdienis akių drėkinimas. Akių sausėjimą, pasak vaistininkės, gali lemti labai daug priežasčių. „Tam įtakos turi vyresnis amžius, menopauzė, rūkymas, kai kurių vaistų vartojimas, pavyzdžiui, kontraceptikų, antihistamininių preparatų, vaistų nuo slogos ar kosulio, tad rekomenduočiau kasdien akis drėkinti dirbtinėmis ašaromis“, – pataria E. Ramaškienė.
Įtaką daro ir maistas
Be apsaugos nuo saulės priemonių ir drėkinimo, pavasarį naudinga vartoti ir regėjimą gerinančius preparatus: vitaminus, maisto papildus su natūraliu mėlynių ekstraktu ir žuvų taukus.
„Vitaminas E ir vitaminas C yra būtini akies gleivių gamybai, palaiko akies drėgmę, lėtina senėjimą. Vitaminas A padeda akies tinklainei skirti šviesą, tamsą ir spalvas. Vitaminas D gerina natūralų regėjimo aštrumą ir stiprumą. Per didelis akių jautrumas šviesai gali reikšti vitamino B2 trūkumą, reikalingą akių junginei. Omega-3 riebalų rūgštys stabdo akių sausėjimą, reguliuoja akispūdį, neleidžia atsirasti ragenos opoms“, – pasakoja E. Ramaškienė.
Specialistė teigia, kad reikalingų vitaminų ar mikroelementų galima gauti valgant vaisius ir daržoves, turinčių daug vitaminų A ir E. Tai gali būti morkos, apelsinai, pomidorai, bulvės ar obuoliai.
„Pavyzdžiui, mėlynių uogos ir jose esančios aktyviosios sudedamosios dalys stiprina tinklainės kapiliarus, saugo akis nuo žalingo aplinkos poveikio, padeda palaikyti tinklainės ir regos nervo mitybą. Karotinoidai ir liuteinas – medžiagos, esančios geltonos, raudonos ir oranžinės spalvos vaisiuose ir daržovėse, kiaušinio trynyje, žaliose lapinėse daržovėse, grūduose, pristabdo kataraktos, senatvinio aklumo, glaukomos progresavimą“, – tikina farmacijos specialistė.
Didžiausias priešas – prietaisų ekranai
Šiandien bene pats didžiausias akių priešas yra mobilieji telefonai ir kompiuterių ekranai, į kuriuos mūsų akys būna nukreiptos didžiąją dienos dalį. Jei visą dieną dirbate kompiuteriu, itin svarbu stebėti laiką ir nuolat duoti akims pailsėti darant pertraukėles. E. Ramaškienė rekomenduoja išlaikyti bent 70 cm atstumą nuo monitoriaus ir daryti pertraukėles kas 45–60 min.
„Kompiuteriu saugu dirbti ne ilgiau kaip tris valandas per dieną. Taip pat monitoriaus nereikėtų statyti priešais langą – papildomi šviesos atspindžiai dar labiau dirgina akis“, – sako „Eurovaistinės“ atstovė.
Pertraukėlių metu pamankštinkite akis, žvelgdami aukštyn, žemyn, į šalis ir į tolį. Pasirūpinkite ir geru apšvietimu, geriausia, kad lempa būtų kairėje pusėje.
„Leidžiant laiką prie telefono, galioja tos pačios taisyklės, tačiau telefone šriftas dar smulkesnis ir kur kas labiau kenkia regėjimui, todėl kuo mažiau laiko praleisime prie jo, tuo akys bus sveikesnės. Nuo ilgo žiūrėjimo iš arti, vystosi trumparegystė“, – dalijasi patarimais E. Ramaškienė.
Vaistažolių antpilai su obuolių actu
Liaudies medicina siūlo daugybę būdų, kaip paruošti vaistažolių antpilus su obuolių actu:
*acto ir eukalipto garai veiksmingai gydo kosulį, bronchitą, slogą;
*levandos žiedų actas grąžina dvasinę pusiausvyrą, ramina sudirgintus nervus, gerina miegą;
*trinant kūną kiaulpienių actu gerėja kraujotaka; geriant kiaulpienių actą, gerinamas inkstų bei kepenų darbas;
*medetkų acto kompresai padeda opoms greičiau gyti, gydo dantenų uždegimą;
*šalavijų actu trinant kūną labai greitai normalizuojamas gausus prakaitavimas;
*čiobrelių actas stiprina nualintą nervų sistemą, malšina spazmus;
*asiūklių actas valo kraują, malšina reumatinius skausmus;
*rozmarinų actas ramina nervų sistemą, stiprina širdies bei kraujagyslių sistemą; trinant kūną rozmarino actu, gerėja kraujotaka.
Per dieną reikėtų išgerti ne daugiau kaip 1 valgomąjį šaukštą acto, supylus į stiklinę vandens.
Didžioji varnalėša liaudies medicinoje
Šis dvimetis augalas, siekiantis 60-180 cm aukštį, paprastai aptinkamas itin neišrankiose vietose: šiukšlynuose, dykvietėse, krūmynuose. Lietuvoje iš viso auga keturių rūšių varnalėša. Vaistams tinka didžiųjų, paprastųjų ir mažųjų varnalėšų lapai bei šaknys. Šaknys turi 20-40 proc. inulino, gleivių, iki 0,2 proc. eterinio aliejaus, lignanų, fenolkarboninių rūgščių, triterpeninių saponinų, rauginių medžiagų.
Varnalėšų preparatai varo šlapimą, laisvina vidurius, skatina prakaitavimą ir tulžies išsiskyrimą, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, prastoje ir liaudies medicinoje iš varnalėšų žaliavos ruošiami aliejai pūliuojančioms žaizdoms, nudegimams ir įvairiems odos susirgimams gydyti: egzemoms, seborėjai, pleiskanoms. Taip pat vartojama sutrikus virškinimo traktui, gydo reumatą, podagrą ir tulžies ar šlapimo pūsles.
Verdami nuovirai, kuriais skalaujama burnos ertmė (esant gleivinės uždegimui).
Išspaustos šviežios ar alkoholiu konservuotos sultys geriamos sutrikus medžiagų apykaitai.
Lapai vartojami kompresams, gydant dedervinę, egzemą, opas, pūliuojančias odos žaizdas.
Šaknų ir jaunų ūglių nuoviro, sumaišyto su sviestu, tepalu gydomi nudegimai.
Beje, liaudies medicinoje varnalėša laikoma geriausia priemone nuo plaukų slinkimo. Jos šaknų, lapų ir sėklų ekstraktai neretai įeina į šampūnų ir vitamininių plovimo priemonių sudėtį.
Šlapimui varyti, prakaitavimui skatinti valgomąjį šaukštą džiovintų ir susmulkintų varnalėšos šaknų užpilti 2 stiklinėmis (400 ml) verdančio vandens. Indą uždengti ir laikyti 2 val., retkarčiais pamaišant. Po to nukošti ir gerti po 1/2 stiklinės (100 ml) 3-4 kartus per dieną.
Nuo vidurių užkietėjimo. Paimti po valgomąjį šaukštą džiovintų didžiosios varnalėšos šaknų, tiek pat vaistinės melisos žolės ir plačialapio gysločio lapų. Viską gerai sumaišyti. Valgomąjį šaukštą šio mišinio užpilti 2 stiklinėmis (400 ml) verdančio vandens. Palaikyti 10 min., kad pritrauktų, nukošti. Gerti šiltą po 1/2 stiklinės (100 ml) 3-4 kartus per dieną prieš valgį.
Sergant prostatos adenoma. Imti po valgomąjį šaukštą džiovintų didžiosios varnalėšos, tiek pat miškinės sidabražolės šaknų ir pipirmėtės lapų. Viską gerai sumaišyti. Valgomąjį šaukštą šio mišinio užpilti 3 stiklinėmis (600 ml) vandens ir pavirti 10 min. Nukošti, ataušinti ir gerti po stiklinę (200 ml) 3 kartus per dieną.
Sergant cukralige. Imti po valgomąjį šaukštą džiovintų didžiosios varnalėšos šaknų, smiltyninės viksvos šakniastiebių ir pupelės ankščių. Viską susmulkinti ir sumaišyti. Valgomąjį šaukštą šio mišinio užpilti 2 stiklinėmis (400 ml) vandens ir pavirti 10 min., leisti nusistoti, nukošti ir gerti poV2 stiklinės (100 ml)3-4 kartus per dieną. Varnalėšos tepalas
5 valgomuosius šaukštus susmulkintų džiovintų didžiosios varnalėšos šaknų užpilti stikline (200 ml) saulėgrąžų aliejaus ir mišinį ant silpnos ugnies pakaitinti 20 min. Leisti parą nusistoti, nukošti, supilti į indą ir laikyti tamsioje bei vėsioje vietoje.
Šiuo tepalu galima tepti egzemas, spuogus, šunvotes, ilgai negyjančias žaizdas bei nudegimus.
Prieš vartojant būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Kur pasisemti teigiamų emocijų?
Pakabinkite prieš akis mėgstamo dailininko paveikslo reprodukciją ir atidžiai įsižiūrėkite į ją, o po to aprašykite, kas paveiksle pavaizduota, kur ir koks vyksta veiksmas. Po to vėl įdėmiai pažiūrėkite į paveikslą, stengdamiesi pastebėti visa, ką pamiršote aprašyti. Užsimerkite ir pabandykite mintyse kuo tiksliau įsivaizduoti tą paveikslą. Pavargę po dienos darbų, vakare atsisėskite prie stalo, uždekite žvakę ir mažiausiai pusę valandos visiškai atsipalaidavę ramiai žiūrėkite į jos liepsną įsivaizduodami, kaip joje sudega visos jūsų blogos mintys ir neigiamos emocijos, kaip atitolsta ir išnyksta visi rūpesčiai ir problemos, kaip atslūgsta įtampa, nuovargis, gerėja nuotaika. Jeigu tai darysite kiekvieną vakarą, netrukus pajusite, kad atsirado daugiau jėgų ir ištvermės, sumažėjo jaudrumas ir nervingumas, pagerėjo miegas. Kuo dažniau šypsokitės ir galvokite vien tik apie gerus dalykus.
Laisvalaikiu prisiminkite žmones, su kuriais jums buvo ypač lengva ir malonu bendrauti. Stebėkite gražius vaizdus, peizažus, grožėkitės saulėlydžiais, o ypatingai - saulėtekiais.
Atgal
