Sveikata
03.25. Lietuvoje prasidėjo alergeninių žiedadulkių sezonas
Oru plintančios žiedadulkės – svarbus išorinis aeroalergenas, kuris jautriems asmenims sukelia alerginio rinito požymius. Tai susiję su žiedadulkėse esančių baltymų struktūra ir netipiška žmogaus organizmo reakcija į įvairius žiedadulkėse esančius baltymus.
Lietuvoje žiedadulkių kiekį ore nuolat stebi ir analizuoja mokslo ir oro alergeninės situacijos pateikimo tikslais Šiaulių universiteto aerobiologai.
Šiaulių universiteto aerobiologai informuoja, kad Lietuvoje prasidėjo alergeninių žiedadulkių sezonas. Nors vietiniai augalai dar nežydi, stebima intensyvi alksnio žiedadulkių pernaša iš Prancūzijos, Austrijos Vokietijos, Lenkijos ir kitų labiau į pietus nuo Lietuvos esančių šalių. Žiedadulkių koncentracija ore nepastovi, priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Šiaulių universiteto mokslininkų stebėjimai rodo, kad Lietuvą pasiekiančių žiedadulkių koncentracija ore tam tikromis valandomis aukšta, todėl jautrūs asmenys gali jausti alergijos simptomus.
Lietuvoje alergines reakcijas gali sukelti beržo (Betula), kiečio (Artemisia), lazdyno (Corylus), alksnio (Alnus), skroblo (Carpinus), uosio (Fraxinus), ąžuolo (Quercus), gluosnio (Salix), ambrozijos (Ambrosia) genčių ir miglinių (Poaceae), kiparisinių (Cupresaceae) šeimų augalų oru sklindančios žiedadulkės.
Lietuvos gyventojai dažniausiai gali jausti negalavimus dėl beržų, kiečių, miglinių augalų žiedadulkių.
Siūlome susipažinti su inovatyviu įrankiu, skirtu personalinei alergijos simptomų prognozei – daugiau informacijos rasite tinklalapyje pasyfo.lt.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Ramunė Poliakovienė
Epilepsija - ne vien priepuoliai, įspėja vaikų neurologai
Epilepsija - ne vien priepuoliai, įspėja vaikų neurologai, kitų sričių medikams pristatydami Dravet sindromą - retą epilepsijos formą, kol kas Lietuvoje genetiškai patvirtintą tik šešiems vaikams.
Pasak Vaikų neurologijos skyriaus vedėjos dr. Rūtos Praninskienės, ši genų mutacijos nulemta epilepsijos forma prasideda ankstyvoje kūdikystėje ar vaikystėje, tarp pirmojo ir 18 mėnesio, iki tol buvusiam visiškai sveikam ir normalios raidos vaikui.
Pirmuosius epilepsijos priepuolius išprovokuoja padidėjusi kūno ar aplinkos temperatūra, vaikui daug judant, būnant saulėkaitoje ar maudantis karštoje vonioje.
Tėvai, pastebėję pirmąjį priepuolį, dažniausiai jį apibūdina kaip užsitęsusį ar pasikartojantį tą pačią parą kelis kartus.
Iš pradžių paprastai įtariami karštiniai traukuliai, tačiau pasikartojantys, sunkiai medikamentais gydomi priepuoliai gali sufleruoti Dravet sindromą.
Mokslinėje literatūroje skirtingi autoriai nurodo, kad sindromas pasitaiko vienam vaikui iš 20 ar 40 tūkstančių. Lietuvoje per metus, tikėtina, gimsta vienas Dravet sindromu sergantis kūdikis.
Ši sunki kūdikių ir mažų vaikų miokloninė epilepsija pirmą kartą aprašyta 1978 metais prancūzės epileptologės Charlottės Dravet.
Dravet sindromu ir kitomis genetinėmis epilepsijomis sergantys vaikai Vaikų ligoninės neurologų prižiūrimi pagal individualų protokolą Vaikų retų ligų koordinavimo centro Retų vaikų epilepsijų ir miego sutrikimų kompetencijos centre.
Centrui vadovaujančios dr. R. Praninskienės duomenimis, čia dirbantys gydytojai vaikų neurologai prižiūri 503 įvairiomis epilepsijos formomis sergančius vaikus.
Epilepsija pasireiškia labai įvairiai, ne tik priepuoliais. Ja serga maždaug 6 iš 1 000 gyventojų. Susirgti gali bet kas, nes priežastis ne tik genetinė, bet ir galvos smegenų pažeidimai: trauma, smegenų uždegimas, metabolizmo pakitimai.
Retų vaikų epilepsijų ir miego sutrikimų kompetencijos centre gydomi vaikai, kurie turi itin retas ligos formas - chromosomų anomalijas ir epilepsiją, daugelio genų mutacijas, susijusias su epilepsija: Rett sindromą ir epilepsiją, Aicardi- Goutieres sindromą ir epilepsiją, Wolf-Hirshorn ir Miller-Deker sindromus, tuberozinę sklerozę.
Daugelio neurometabolinių ligų vienas pirmųjų simptomų yra epilepsijos priepuoliai (pvz., gliukozės transporterio deficitas) ir kt.
Vaikų neurologai, ieškodami ligos priežasties, taiko moderniausius šiandien žinomus tyrimo metodus: priepuolių registracijai skiria 2-4-8-12 val. videoelektroencefalografiją, radiologinius tyrimus, genetinius tyrimus, skiria medikamentinį gydymą, ketogeninę dietą, chirurginį gydymą ir reabilitaciją.
Nuo 2017 metų sergantiems Dravet sindromu kompensuojami specialūs vaistai.
Gudobelės ir sukatžolės – pagalba jūsų širdžiai iš gamtos
Šiandien vis daugiau darbingo amžiaus žmonių susiduria su svarbiausio organo širdies ir kraujagyslių ligomis. Su širdies veikla susiję negalavimai ypač vargina 50 metų ribą peržengusius žmones, kai silpsta širdis, sutrinka kraujotaka, dažnėja pulsas, atsiranda dusulys, permušimai, sunkumas širdies plote, nerimas, padidėja cholesterolio kiekis. Padėti mūsų širdžiai gali augalai – gudobelės, sukatžolės ir valerijonas puikiai žinomi dėl širdies darbą gerinančių savybių.
Anot fitoterapeuto Virgilijaus Skirkevičiaus, vaistinių augalų derinimo tradicijos skaičiuoja šimtmečius. O šiandien vaistingieji augalai tampa vis populiaresnė ir saugesnė alternatyva neskubantiesiems iškart griebtis cheminių preparatų.
Gudobelė –senosširdies vaistas
V. Skirkevičius teigia, kad dėl savo savybių gudobelė dažnai vadinamasenosširdies vaistu, nes ypač rekomenduojama 50 metų ribą peržengusiems žmonėms. Gudobelės stiprina širdies raumenį, gerina kraujotaką ir kraujo apytaką smegenyse, mažina cholesterolio kiekį, ramina centrinę nervų sistemą. Tinka kamuojant skausmams širdies plote, nemigai, dažnam širdies plakimui, tirpstant kairiajai rankai.
Sukatžolė gydo ir ramina
Sukatžolės ramina centrinę nervų sistemą, lėtina širdies ritmą, mažina kraujospūdį. Patariama vartoti sergant širdies ir kraujagyslių neuroze, širdies raumens uždegimu, turint širdies ydą. Dėl raminamojo poveikio sukatžolės padeda gydyti depresiją, mažina nerimą, stresą.
Sukatžolių preparatai, kaip ir gudobelės, ypač rekomenduojami vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau nepatariama vartoti tiems, kurių žemas kraujospūdis ir lėtas širdies ritmas.
„Kartu su gudobele ir sukatžole labai vertingas valerijonas, pasižymintis nervinę sistemą stiprinančiomis ir spazmus nuimančiomis savybėmis. O jei kankina dažnai širdies ligas lydintis nerimas, stresas, isterija ar galvos svaigimas, geriausia, ką gamta gali pasiūlyti, tai valerijono šaknis ir iš jos gaminamos vaistų formos“, – pasakoja V. Skirkevičius.
Augalinė terapija saugesnė už cheminius vaistus
Gudobelė, sukatžolė ir valerijonas naudojami kuriant preparatus širdies ir kraujagyslių negalavimams malšinti ir gydyti. Šias žoleles galima rinkti patiems, džiovintis bei ruoštis arbatą. Tačiau tai tinka žmonėms, neturintiems rimtesnių sveikatos sutrikimų.
Vartotojams yra siūloma daugybė preparatų su šiomis žolelėmis – tablečių, kapsulių. Tačiau vartojant pastarąsias, gali tekti ilgiau laukti, kol mūsų organizmas pasisavins veikliąsias medžiagas, taip pat kyla pavojus sudirginti skrandžio gleivinę.
Vienas iš seniausių augalinės terapijos būdų – žolelių tinktūros – laikomas saugiu ir veiksmingu augaliniu vaistu. Fitoterapeutas prabrėžia, kad jos saugios kepenims bei inkstams, nes etanolyje ištirpinami natūralūs augalai, o ne cheminės medžiagos. Be to, tam tikrą laiką vaistingąsias žoleles laikant spirito tirpale, jos daug efektyviau atiduoda savo naudingąsias savybes, o tai leidžia daug greičiau pajusti teigiamą poveikį širdžiai, kraujagyslėms, nervų sistemai bei virškinimui, nes dalis veikliųjų medžiagų pasisavinamos iš karto per burnos gleivinę“, – teigia V. Skirkevičius.
Augalus galima užpilti ir vandeniu, tačiau, pasak fitoterapeuto, vanduo skystiesiems ekstraktams ar tinktūroms gaminti nerekomenduojamas. Vandenyje blogiau tirpsta veikliosios žolelių medžiagos, tokios tinktūros ir ekstraktai greitai genda, rūgsta, pelija.
Rinkoje siūloma daug įvairių maisto papildų ir preparatų su šiais augalais, kiekvienas žmogus gali rasti sau tinkamiausią vartojimo formą“, – pasakoja fitoterapeutas.
Svarbu sveikas gyvenimo būdas
„Sveikas gyvenimo būdas yra pagrindinė sąlyga gerai jaustis, išvengti ligų ir sveikatos sutrikimų, atitolinti senatvę, ilgiau išlikti darbingiems“, – įsitikinęs fitoterapeutas.
Kiekvienas iš mūsų turime sąmoningai rūpintis savo sveikata, užsiimti reguliaria fizine veikla, sveikai maitintis, skirti pakankamai laiko poilsiui, vengti nuolatinio streso. Svarbu nepamiršti, kad gamta yra geros savijautos šaltinis, todėl pasivaikščiojimu gryname ore turėtume mėgautis kuo dažniau.
Parengė Simona Krasauskienė
Atgal
