Sveikata
03.18.Rankos išduoda ligas
Ar žinojote, jog pirštų ilgis, nagų būklė ar net delno spalva gali padėti nustatyti, ar esate sveiki?
Ištinę pirštai
Jie ištinti gali dėl gausybės suvalgytų sūrių užkandžių, tačiau jei druskos jūs vengiate ir žiedai vis tiek nebetinka, pirštų patinimas gali signalizuoti hipotiroidizmą - tai reiškia, jog skydliaukė gamina nepakankamai hormonų, reguliuojančių organizmo medžiagų apykaitą ir tinkamą kūno funkcionavimą.
Skydinė liauka, arba skydliaukė, yra sudaryta iš dviejų dalių, kurios išsidėsčiusios po rykle. Ši liauka sveria maždaug 30-40 g. Ji gamina organizmui labai svarbų hormoną tiroksiną, kuris reguliuoja medžiagų apykaitą.
Sulėtėjus skydliaukės veiklai, organizmui ima stigti tiroksino, todėl vystosi hipotireozė, pasireiškianti šiais simptomais - medžiagų apykaitos sulėtėjimu, vangumu, mieguistumu, atminties susilpnėjimu, o sunkesniais atvejais ir odos sausumu, plaukų slinkimu, tinimais, pulso sulėtėjimu, vidurių užkietėjimu, kūno temperatūros sumažėjimu iki 35°C.
Suaktyvėjus skydliaukės veiklai, vystosi hipertireozė, arba tireotoksikozė, pasireiškianti medžiagų apykaitos pagreitėjimu, pulso padažnėjimu (kartais net iki 140 kartų per minutę), liesėjimu, jaudrumu bei nervingumu, viduriavimu, prakaitavimu, rankų, o kartais ir viso kūno drebėjimu. Endokrininių liaukų veikla neretai sutrinka dėl nutukimo. Kita vertus, liaukų veiklos sutrikimai dažnai pasireiškia tukimu. Siekiant nepriaugti antsvorio, reikia saikingai maitintis ir pakankamai judėti. Jeigu svoris vis dėlto sparčiai didėja, reikia kreiptis į endokrinologą.
Skydliaukės problemos gali nulemti lėtą medžiagų apykaitą, svorio didėjimą ir vandens kaupimąsi. Negydoma liga gali pasireikšti nuovargiu, lytinio aktyvumo sumažėjimu ir (blogiausiu atveju) širdies nepakankamumu.
Paprastas kraujo testas gali parodyti skydliaukės veiklos sutrikimus.
Raudoni delnai
Niežtintys, degantys raudoni delnai gali reikšti egzemą - tai chroniška odos liga, kuri gali suaktyvėti patiriant stresą.
Norėdami sumažinti sudirginimą, venkite potencialių cheminių dirgiklių ir rinkitės bemuilius prausiklius, visada mūvėkite pirštines, kai valote namus ar dirbate sode.
Jeigu tai nepadeda, delnų raudonumas gali atsirasti dėl alergijos papuošalams, kuriuose yra nikelio, chemikalams įvairiuose produktuose ar antibiotikams (simptomai gali atsirasti ir kitose kūno vietose). Šios alergijos dažniausiai kelia susierzinimą, bet ne pavojų sveikatai; tačiau tik gydytojas tyrimais gali nustatyti, kas sukelia alergiją, ir duoti patarimų, ko vengti.
Tiesa, yra viena išimtis: jeigu esate nėščia, nesijaudinkite dėl raudonų delnų. Nėštumo metu kraujotaka suaktyvėja ir tai pasireiškia laikinu raudoniu maždaug pusei besilaukiančių moterų.
Išblyškę nagai
Nagai turėtų pabalti, kai juos paspaudžiame, ir atgauti rausvumą, kai atleidžiame. Jeigu nagai išlieka pabalę ilgiau nei minutę ar dvi, tai gali būti mažakraujystės ar geležies trūkumo požymis. Geležies trūkumas gali nulemti nuovargį ar (rimtesniais atvejais) širdies problemas, todėl reikėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją.
Norėdami išvengti geležies trūkumo, valgykite daug šio elemento (liesa mėsa, špinatai ar kitos tamsios daržovės, ankštiniai augalai ir riešutai ar sėklos, pavyzdžiui, migdolai ar moliūgo sėklos) ir vitamino C, kuris padeda įsisavinti geležį, turintį maistą.
Nutirpę, pamėlę pirštų galai
Mėlyni pirštų galai gali signalizuoti Reino ligą - laikini kraujagyslių spazmai, ribojantys kraujo patekimą į pirštus (dėl to atsiranda nutirpimas). Ši liga pasitaiko 5-10 proc. žmonių. Ši liga dažniau pasitaiko moterims ir ją sukelia stresas arba vėsus oras.
Pavojaus galima išvengti skatinant kraujo cirkuliaciją: meskite rūkyti ir vartokite mažiau kofeino, nes tai apsunkina kraujagyslių darbą. Be to, reguliariai sportuokite.
Saugokime kepenis
Kepenys - pagrindinis organas, valantis iš organizmo toksinus, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai - dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai.
Šiuo metu vis daugiau dėmesio skiriama kepenų ligoms. Ir tai nenuostabu. Juk kepenys atlieka daugiau kaip 500 įvairių funkcijų. Beje, tai ir parodo, koks svarbus organas yra kepenys.
Kepenys - tai stambiausia liauka, kuri dalyvauja virškinant tai, ką suvalgome ar išgeriame. Kepenys gerai veiks, kai gerai funkcionuos skrandis, kasa, žarnynas, inkstai, širdis, plaučiai, blužnis, endokrininės liaukos ir kt. Ir priešingai. Visi šie organai glaudžiai susiję ir priklauso vienas nuo kito: sutrikus vienam, sunegaluoja ir kiti.
Kepenys yra ir svarbiausias medikamentų metabolizme dalyvaujantis organas. Todėl vartojami vaistai (paracetamolis, antibiotikai, citostatikai, kontraceptikai, kt.) gali sukelti įvairių kepenų funkcijos sutrikimų - kepenų nepakankamumą, ūminį ir lėtinį hepatitą, cholestazinį sindromą, o piktnaudžiavimas alkoholiu - toksinį hepatitą. Taigi žalojančios kepenis medžiagos patenka ir su maistu, ir per užterštą orą, piktnaudžiaujant alkoholiu. Kepenų ligas gali sukelti ir įvairios infekcijos.
Taigi labiausiai kepenims kenkia netinkamas gyvenimo būdas. Taisykime jį. Kas dar gali pagelbėti? Kokios natūralios priemonės gali padėti nesusirgti kepenų ligomis arba palengvinti simptomus, jeigu liga jau tūno mūsų organizme?
Iš tiesų atgaivinti, apsaugoti kepenis, aktyvinti kepenų ir jų fermentų veiklą galima ir natūraliomis priemonėmis, pvz., vartojant fitoterapinių preparatų. Tai preparatai, kurie gaminami iš augalinių, nuo senų laikų vartojamų, žaliavų, kurių veiksmingumas dabar jau patvirtintas ir klinikiniais tyrimais.
Tiesa, nusprendę stiprinti kepenis natūraliomis priemonėmis, dėl jų vartojimo turėtumėte pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Svarbiausios žolelės kepenims
Tikrasis margainis
Žinomas nuo Hipokrato laikų. Šis augalas stiprina kepenis ir rekomenduojamas žmonėms, kurie riebiai valgo, vartoja daug alkoholio, vaistų, rūkaliams. Taip pat esant lėtiniam kepenų uždegimui, sukeltam virusinių infekcijų.
Šiuolaikiniai tyrimai patvirtino margainių vaisių veikliųjų medžiagų gydomąjį poveikį kepenų ląstelėms. Dabar mokslas žino, kad augalo sudėtyje yra apie200biologiškai veikliųjų medžiagų, vertingų žmogaus sveikatai: B grupės ir F, K, A, D, E vitaminų, mikro- ir makroelementų (cinko, vario, mangano, boro, jodo, seleno, kalio, kalcio, geležies, magnio). Svarbi šio augalo savybė - kad jis skatina naujų ląstelių augimą ir taip padeda kepenims atsigauti.
Artišokas
Į tinkamų kepenims vaistažolių sąrašą reikia nepamiršti įtraukti ir artišokų. Artišokas - daugiametė žolė, labai panaši į usnį. Jo žiedynai vartojami maistui kaip daržovė, o kartu su lapais ir šaknimis - tai vaistinė gydomoji medžiaga. Artišokų lapai renkami tik žydėjimo metu, o šaknys - rudenį.
Svarbiausios žolelės kepenims
Veikliosios artišoko medžiagos - cinarinas, flavonoidai, taninai ir kitos, labai teigiamai veikiančios kepenis. Šioje daržovėje esantis kartusis junginys cinarinas skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą. Artišokų preparatai labai pasiteisino mažinant pykinimą, vėmimą, sunkumo ir dujų kaupimosi pojūtį. Be to, jie gali sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Sveika valgyti pačias daržoves, gerti jų sulčių (iki 1/4 stiklinės). Kepenų ir tulžies takų ligoms gydyti galima vartoti artišokų lapų nuovirą (iki 3 puodukų per dieną).
Paprastoji kraujažolė
Plačiai paplitusi mūsų šalyje. Ją galime pamatyti visur: laukuose, pakelėse, pamiškėse. Kraujažolė renkama vos pradėjus žydėti. Pjaunamos 15 cm stiebų viršūnės. Ji vertinga dėl eterinių aliejų, taninų, vitaminų C, K, kartumynų, flavonoidų (rutinas, luteolino ir t.t.), saponinų, makro- ir mikromineralų ir kt.
Kartusis alkaloidas, dirgindamas skonio receptorius, skatina skrandžio sulčių sekreciją. Augale esančios medžiagos suteikia uždegimą slopinančias ir antimikrobines savybes, skatina žaizdų gijimą. Tai apetitą gerinantis, tulžies išsiskyrimą skatinantis augalas.
Parengė Birutė Silevičienė
Atgal
