Sveikata
03.10. Apibendrinti druskos kiekio Lietuvoje parduodamuose maisto produktuose tyrimų rezultatai
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, sumažinus suvartojamos druskos kiekį iki 5 g per parą, pasaulyje per metus būtų išsaugota apie 2,5 milijono žmonių gyvybių. Daugumoje pasaulio ir Europos šalių druskos suvartojama gerokai daugiau nei rekomenduojama.
Prisidedant prie druskos suvartojimo mažinimo iniciatyvų bei siekiant įvertinti druskos kiekį Lietuvos rinkai teikiamuose maisto produktuose, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (toliau – Institutas) nuo 2012 m. buvo vykdomi druskos kiekio tyrimai įvairiuose maisto produktuose, atliekama jų rezultatų analizė bei viešinami gauti rezultatai. Tuo siekiama atkreipti vartotojų, specialistų ir politikų dėmesį į per didelio druskos kiekio vartojimo problemą, tuo pačiu skatinti maisto pramonę gaminti produktus su mažesniu druskos kiekiu.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per parą suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos (tai atitinka 2 gramus natrio), tačiau Europos Komisijos atliktas tyrimas parodė, kad daugumoje Europos Sąjungos šalių druskos suvartojama 8-12 g per parą. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro 2013-2014 metais atliktas suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimas parodė, kad tik 41,5 procentų Lietuvos gyventojų nesūdo jau pagamintų patiekalų, o beveik visada, net neragaudami, maistą papildomai sūdo net 6,8 procentai.
Per gausus natrio vartojimas siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu, o pastarasis – su didėjančia kraujotakos sistemos ir inkstų ligų rizika. Įrodyta, kad, sumažinus druskos (natrio) suvartojimą, kraujospūdis mažėja. Daugėjant lėtinių neinfekcinių ligų mažėja gyvenimo trukmė, prastėja gyvenimo kokybė; valstybėms tai reiškia ir darbo jėgos trūkumą bei didžiules sveikatos priežiūros išlaidas. Sumažinti suvartojamos druskos kiekį siekia dauguma šalių.
Instituto specialistai apibendrino 2015 m. – 2017 m. atliktų virš 1000 maisto produktų druskos tyrimų rezultatus ir pateikė juos visuomenei. Institute tirti mėginiai buvo atrinkti valstybinės kontrolės metu, taip pat maisto verslo operatorių savikontrolės tikslais.
Žemiau pateiktoje lentelėje pateikiami suvestiniai duomenys apie druskos kiekį įvairiuose maisto produktuose, parduodamuose Lietuvoje:
|
Maisto produktas |
Mediana, g / 100 g |
Vidurkis, g / 100 g |
|
Duona |
0,94 |
0,88 |
|
Batonas |
0,8 |
0,8 |
|
Visi sūriai |
1,42 |
1,45 |
|
Fermentiniai sūriai |
1,51 |
1,5 |
|
Varškės sūriai |
0,62 |
0,67 |
|
Mėsos gaminiai (išskyrus dešras) |
1,93 |
2,55 |
|
Virtos dešros |
1,75 |
1,86 |
|
Karštai rūkytos dešros |
1,92 |
2,05 |
|
Šaltai rūkytos dešros |
3,99 |
4,16 |
|
Sumuštiniai |
1,46 |
1,42 |
|
Mėsos patiekalai |
0,55 |
0,66 |
|
Žuvies gaminiai |
2,92 |
3,91 |
|
Šaltai rūkyta žuvis |
1,8 |
2,31 |
|
Karštai rūkyta žuvis |
2,55 |
2,79 |
|
Vytinta žuvis |
10,53 |
10,81 |
|
Majonezas |
1,42 |
1,43 |
|
Pomidorų padažas |
2,18 |
2,15 |
Apibendrinę tyrimų duomenis, Instituto specialistai teigia:
1.Druskos kiekis vienos maisto produktų grupės skirtinguose produktuose yra labai įvairus, pvz., dešrose druskos kiekis skiriasi 2,5-3,2 karto.
2.Mėsos ir žuvies gaminių mediana dauguma atvejų yra mažesnė nei vidurkis, tai reiškia, kad yra sūrių gaminių, dėl kurių didėja vidurkio reikšmė.
3.Pagal Institute atliktus tyrimus vidutiniškai duonoje druskos yra 0,88 g / 100 g. Juoda duona yra kiek sūresnė (1,07 g / 100 g) nei šviesi (0,94 g / 100 g). Druskos kiekis batone vidutiniškai yra 0,8 g / 100 g.
4.Fermentiniuose sūriuose druskos vidutiniškai yra 1,5 g / 100 g (nuo 0,75 iki 2,13 g / 100 g). Daugiausiai druskos yra sūriuose su mėlynuoju pelėsiu (vidutiniškai 3,2 g / 100 g), mažiausiai – varškės sūriuose (0,67 g / 100 g).
5.Daugiausia druskos yra šaltai rūkytuose (vidurkis – 4,23g / 100 g), vytintuose (vidurkis – 3,79g / 100 g) ir sūdytuose (vidurkis – 3,77 g / 100 g) mėsos gaminiuose, mažiausias – tokiuose gaminiuose kaip vyniotiniai, slėgtainiai ir kiti kulinarijos mėsos gaminiai (vidurkis – 1,64 g / 100 g). Karštai rūkytuose mėsos gaminiuose yra beveik dvigubai mažiau druskos nei šaltai rūkytuose.
6.Vidutinis nustatytas druskos kiekis dešrose yra 2,53 g / 100 g. Druskos kiekis dešrose svyruoja nuo 1,3 g / 100 g iki 6,35 g / 100 g, t. y. skiriasi beveik 5 kartus. Vertinant pagal atskiras dešrų kategorijas, druskos kiekis svyruoja 2,5-3,2 karto. Mažiausiai sūrios – virtos dešros (vidutiniškai druskos 1,86 g / 100 g), sūriausios šaltai rūkytos (vidutiniškai druskos 4,16 g / 100 g) ir vytintos dešros (vidutiniškai druskos 4,29 g / 100 g).
7.Vidutinis druskos kiekis šaltai, karštai rūkytuose ir sūdytuose žuvies gaminiuose yra 2,97 g / 100 g.
8.Vytintos žuvies produktuose druskos vidutiniškai yra 10,81 g / 100 g, t.y. daugiausiai iš visų tirtų maisto produktų.
9.Visuose tirtuose gatavuose maisto produktuose – sumuštiniuose – druskos kiekis gana panašus ir vidutiniškai yra 1,42 g / 100 g.
10.Institute tirtuose mėsos patiekaluose (daugiausia skirtų vaikų maitinimui ugdymo įstaigose) vidutiniškai druskos rasta 0,66 g / 100 g. Didžiausias patiekale (kiaulienos kepsnyje) nustatytas druskos kiekis buvo 1,63 g / 100 g.
11.Įvairių rūšių majoneze druskos kiekis skiriasi daugiau nei 3 kartus ir vidutiniškai yra 1,43 g / 100 g.
12.Įvairių rūšių pomidorų padaže druskos kiekis skiriasi beveik 4 kartus ir vidutiniškai yra – 2,15 g / 100 g.
13.Pagal Institute atliktus tyrimus tiek akmens, tiek Himalajų druskoje druskos koncentracija vienoda – vidutiniškai 98,4 g / 100 g druskos.
14.Palyginus druskos kiekį 2010-2012 m. ir 2015-2016 m. Institute tirtuose maisto produktuose, matoma, kad druskos kiekis iš esmės nesikeitė šių maisto produktų grupėse: duonos (tiek šviesios, tiek tamsios), šaltai rūkytos dešros, vyniotinių ir panašių gaminių, sūdytos ir silpnai sūdytos žuvies gaminių, majonezo, pomidorų padažų; druskos kiekis sumažėjo šaltai rūkytos žuvies gaminiuose (39 %), karštai rūkytose dešrose (24 %), batone (20 %), virtose dešrose (11 %); druskos kiekis didėjo vytintos žuvies gaminiuose (48 %), karštai rūkytos žuvies gaminiuose (25 %).
15.Lietuvoje trūksta duomenų apie tai, kurie maisto produktai yra pagrindiniai druskos šaltiniai. Institute atlikti tyrimai rodo, kad 100 g šaltai rūkyto ar vytinto mėsos gaminio (pvz., kumpio ar skilandžio) yra per 80 %, karštai rūkytos žuvies – 55,8 %, o pirktame sumuštinyje (pakuotėje per 200 g) – daugiau nei pusė (57 %) per parą rekomenduojamo suvartoti druskos kiekio.
Europos Komisijos atlikto tyrimo duomenimis, daugumoje Europos Sąjungos šalių duona, grūdų produktai ir kepiniai yra vieni pagrindinių druskos šaltinių – su šiais produktais suvartojama nuo 19,1 procentų (Ispanijoje) iki 28 procentų (Prancūzijoje) visos druskos. Svarbūs druskos šaltiniai (neskaitant duonos) daugumoje ES šalių taip pat yra mėsos ir pieno (įskaitant sūrius) produktai.
Vartotojai skatinami skaityti parduodamų maisto produktų etiketes – fasuotų maisto produktų ženklinime privaloma nurodyti druskos kiekį (jis pateikiamas 100 g, skysčiams – 100 ml produkto). Neretai iš pažiūros visai nesūrūs produktai, tokie kaip duona, sūris, virta dešra ar trikampis sumuštinis turi gana daug druskos.
Instituto specialistai primena, kad siekiant išvengti su per dideliu kraujo spaudimu susijusių ligų – širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, insulto, šlapimo išskyrimo sistemos ligų, svarbu per dieną suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos. 5 gramai druskos – tai mažiau nei vienas arbatinis šaukštelis, įskaitant druską iš visų šaltinių, t.y. ir gaunamą su jau paruoštais maisto produktais (pvz., duona). Palaipsniui mažinant suvartojamos druskos kiekį, greitai priprantama prie mažiau sūraus maisto.
Maisto produktų gamintojai raginami keisti maisto produktų sudėtį (reformuliuoti), kad juose būtų mažiau druskos, cukrų ir riebalų (ypač sočiųjų ir transriebalų). Tai vienas iš efektyviausių būdų, kad vartotojai turėtų galimybę pasirinkti sveikatai palankius maisto produktus.
2018 m. sausio 18 d. Sveikatos apsaugos ministerija ir maisto produktų gamintojai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo įsipareigoja gerinti maisto produktų sudėtį – mažinti cukraus, druskos ir riebalų kiekį juose, siekiant užtikrinti geresnę ir sveikesnę jų sudėtį.
Taip pat esant lėtiniam kepenų uždegimui, sukeltam virusinių infekcijų.
Atgal
