Sveikata
04 08. Branginkime savo sveikatą
Birutė Silevičienė
Bronchinės astmos gydymas
Anksčiau pavykdavo tik numalšinti bronchinės astmos simptomus, o dabar jau įmanoma šią ligą kontroliuoti. Siekiant užkirsti kelią jai progresuoti, skiriama vadinamoji bazinė terapija – nehormoniniai ir hormoniniai preparatai, padedantys išvengti dusulio priepuolių. Nehormoniniai vaistai saugo bronchus nuo medžiagų, galinčių sukelti jų spazmus, o hormoniniai malšina uždegiminius procesus ir neleidžia bronchams negrįžtamai susiaurėti.
Priepuoliams malšinti skiriami bronchus plečiantys vaistai, vadinamieji kišeniniai inhaliatoriai. Juos labai svarbu teisingai panaudoti. Vos pajutus vystantis dusulio priepuolį, preparatą reikia gerai suplakti, nuimti apsauginį gaubtuvėlį ir paversti inhaliatorių dugnu į viršų; tuomet reikia pilnai iškvėpti orą, glaudžiai apžioti antgalį ir įkvepiant paspausti inhaliatoriaus dugną. Įkvėpus būtina 5-10 sekundžių sulaikyti kvėpavimą. Po to – ištraukti antgalį ir ramiai iškvėpti. Panaudojus inhaliatorių, reikia nepamiršti uždėti jo apsauginį gaubtuvėlį. Kad būtų lengviau supurkšti į bronchus reikiamą vaistų dozę, galima naudoti specialų prietaisą.
Kadangi yra įvairių bronchinės astmos formų, tai vaistai ir jų dozės kiekvienam ligoniui skiriami individualiai.
Savarankiškai bronchinės astmos gydymui jų rinktis nevalia. Vaistų dozės priklauso ne tik nuo ligos formos, bet ir nuo jos periodo: remisijos periodu jos sumažinamos, gresiant paūmėjimui, arba paūmėjus, padidinamos.
Pablogėjus savijautai, be minėtų vaistų, skiriami vaistai, skystinantys skreplius, palengvinantys atsikosėjimą. Pagal astmos formą gali būti rekomenduojamos fizioterapijos procedūros, reflekso terapijos procedūros, kvėpavimo pratimai, psichoterapija. Vyresnio amžiaus ligoniams labai tikslingas sanatorinis gydymas. Yra įvairių netradicinių gydymo metodų (adatų terapija), elektropunktūra ir kt.), kuriuos nedraudžiama išbandyti, bet nevalia pamiršti, kad jie negali pakeisti tradicinės medicinos specialisto paskirtų vaistų.
Bronchinę astmą galima gydyti augalais. 15 gramų anyžiaus sėklų užplikyti 200 ml verdančio vandens ir palaukus, kol prisitrauks, gerti po ketvirtį stiklinės 3-4 kartus per dieną, likus pusvalandžiui iki valgio. Sergant bronchine astma, rekomenduojama vartoti anyžių aliejų (užlašinti 2-3 lašus šio aliejaus ant gabalėlio cukraus ir jį sučiulpti.
Čiobreliai laikomi viena svarbiausių augalinės kilmės priemonių bronchinei astmai gydyti. Pagrindinė čiobreliuose esanti veiklioji medžiaga yra eterinis aliejus. Jis veiksmingai malšina spazmus ir dezinfekuoja.
Kaip gaminti arbatas ir užpilus
Ar žinote, kad liūdesį gali išsklaidyti jonažolės arbata? Patartina ją gerti po širdies infarkto, sergant depresija.
Paprastai iš vienos svorio dalies vaistažolių žaliavos gaunama dešimt tūrio vienetų užpilo arba arbatos.
Dauguma vaistažolių arbatų ruošiamos taip: vieną valgomąjį šaukštą susmulkintos žaliavos reikia užpilti stikline verdančio vandens, indą uždengti ir palikti 10 minučių prisitraukti, tada užpilas atvėsinamas ir nukošiamas.
Užpilą galima gamini taip: uždengus indą dangteliu, pakaitinti jį 15-20 minučių verdančio vandens vonelėje. Taip pat galima žaliavą palikti prisitraukti termose, jei kaitinant verdančio vandens vonelėje dalis skysčio išgaravo, nukošus jį reikia papildyti iki buvusio kiekio. Dažnai gerą gydomąjį užpilą galima pagaminti ir be vandens vonelės: susmulkintos vaistinių augalų dalys užpilamos verdančiu vandeniu, indas pastatomas ant virykles arba įkišamas į karštą krosnį ir kaitinama, kol užverda (atminkite, kad vaistažolių užpilų virinti negalima!). Reikiamas užpilo kiekis gaunamas papildomai įpilant verdančio vandens.
Ūmų bronchitą sėkmingai gydo ramunėlių ir čiobrelių inhaliacijos. 4 valgomuosius šaukštus šių vaistažolių mišinio užpilti 3 l verdančio vandens ir 10 minučių palaukti, kol nusistovės. Tuomet apgaubkite galvą ir indą rankšluosčiu ir 15 minučių kvėpuokite kylančiais garais.
Sergant kvėpavimo takų ligomis, patartina kambario nevėdinti paryčiais, nes tada žiedadulkės, prisisotinusios vandens ir oro, leidžiasi žemyn. Žiedadulkės – pats didžiausias alergenas.
Senovinė priemonė nuo bronchito: sumaišyti tarkuotą mėlynąjį svogūną su 1 kiaušinio baltymu. Vartoti po 1 valgomąjį šaukštą kartą per dieną. Vartoti 50 dienų, kas 10 dienų daryti dešimties dienų pertrauką.
Stipriai kosint, patartina gerti skystį, išsiskyrusį sumaišius ridiką su medumi arba cukrumi.
Stipriai peršalus, dažnai sergama ūminiu bronchitu. Tuomet kankina skausmingo kosulio priepuoliai, atkosėjama daug gleivių. Dažnai pasikartojantis ūminis bronchitas gali tapti lėtinio bronchito priežastimi. Pagrindiniai tėtinio bronchito požymiai yra šie: kosulys, jis trunka ilgai, nėra ūmios infekcijos. Negydomas lėtinis bronchitas gali sukelti širdies ir plaučių ligas. Sergant kvėpavimo takų ligomis dažnai gaminasi per daug ir per tirštų gleivių, kurios kaupiasi bronchuose, plaučiuose bei kitose ertmėse. Tokiu atveju labai padeda augalai, skystinantys gleives ir skatinantys jų pasišalinimą iš organizmo. Liaudies medicinoje tam nuo seno vartojami augalai, turintys daug saponinių bei eterinių aliejų.
Debesylo šaknys
Jos malšina spazmus, skystina gleives. Nuo seno vartojamos esant lėtiniam kosuliui, kai jį sukelia kvėpavimo takų dirginimas. Debesyle esančios karčiosios medžiagos stiprina organizmą, todėl jos vartotinos ir tuomet, kai būna prasta savijauta (pavyzdžiui, sergant bronchine astma bei lėtiniu bronchitu). 1-2 arbatinius šaukštelius šaknų užpilti stikline šalto vandens, 5 minutes virinama ant mažos ugnies ir 15 min. palaikoma, kad prisitrauktų. Kasdien geriama po 3 stiklines debesylo šaknų nuoviro.
Anyžiaus vaisiai
Švelniai ramina ir veiksmingai padeda iškosėti gleives, nes juose esantis eterinis aliejus iš organizmo pasišalina per plaučius. Malonus anyžiaus skonis pagardina kitas vaistažolių arbatas, todėl jis dedamas į daugelį gydomųjų arbatų mišinių. 1 arbatinį šaukštelį anyžiaus vaisių užpilti stikline verdančio vandens, gerti po stiklinę keletą kartų per dieną.
Kaštono lapai liaudies medicinoje nuo seno vartojami gleivėms skystinti sergant įvairiomis kvėpavimo takų ligomis. Du arbatinius šaukštelius smulkintų kaštono lapų užpilti stikline šalto vandens ir pavirti maždaug minutę. Geriama 2-3 kartus per dieną po vieną stiklinę.
Svarbiausia – atrasti harmoniją su savimi, nes šviesios mintys, puiki nuotaika – geriausiai veikiantys vaistai mums visiems.
Atgal
