Sveikata
01 19. Pasirūpinkime savo sveikata (14)
Birutė Silevičienė
Liaudiškos priemonės nuo bronchito
Medus su alaviju. 300 g medaus sumaišoma su 0,5 stiklinės vandens, įdedami 2 supjaustyti alavijo lapai, 2 valandas pavirinama ant silpnos ugnies, atvėsinama ir laikoma vėsioje vietoje. Vartojama po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną. Šis vaistas tinka ir vaikams.
Šalavijas. 1 valgomasis šaukštas susmulkintų lapų užpilamas 1 stikline pieno, užvirinama, truputį palaikoma ir išgeriama prieš naktį.
Medus, anyžiai, druska. 1 valgomąjį šaukštą medaus sumaišoma su 3 šauktais anyžių sėklų ir žiupsneliu druskos, užpilama 1 stikline vandens, užvirinama, truputį palaukiama ir perkošiama. Vartojama po 1 valgomąjį šaukštą kas 2 valandas. Silpnėjant kosuliui, dozę galima mažinti.
Medus su taukais. Sumaišoma p 1 stiklinę medaus ir kiaulės taukų, įmaišomas 1 valgomasis šaukštas beržų pumpurų. Mišinį pakaitinama, 2 valandas palaukiama ir vartojama po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.
Jei kankina nemiga
Nuo nemigos padeda toks gėrimas: du arbatinius šaukštelius ramunėlių žiedų užpilkite stikline verdančio vandens, dešimt minučių palūkėkite kol nusistovės, perkoškite, įdėkite du šaukštelius medaus ir įpilkite 100 ml pieno.Gėrimą reikia išgerti prieš einant miegoti.
Koronarinė širdies liga
Koronarinė širdies liga prasideda nuo žalojančio įvairių rizikos veiksnių poveikio vidinei kraujagyslės sienelei. Dažniausia išskiriami šie trys pagrindiniai rizikos veiksniai: kraujo riebalų lipidų perteklius, padidėjęs kraujospūdis, rūkymas. Rizika labai padidėja ir žmogui sergant cukriniu diabetu, taip pat jei tarp artimų giminių buvo anksti šia liga susirgusių ir staiga mirusių. Būtinai pasikonsultuokite su savo gydytoju ar širdies ir kraujagyslių ligų specialistu.
Paprastai kraujotakos nepakankamumas vystosi laipsniškai. Ligos pradžioje jaučiamas greitas nuovargis, širdies „plakimas“, o kartais ir miego sutrikimai. Dirbant įprastą fizinį darbą, pasireiškia dusulys ir tachikardija. Antroje ligos stadijoje visi minėti simptomai sustiprėja. Visą laiką tankiai plaka širdis, o menkiausia fizinė veikla sukelia dusulį.
Dėl skysčių susilaikymo organizme, mažiau išsiskiria šlapimo, pradeda tinti kojos, padidėja kepenys, išsivysto cianozė (pamėlsta lūpos, pirštų ir nosies galiukai). Iš pradžių ligoniui nedraudžiama dirbti lengvą fizinį darbą ir daryti nesunkius fizinius pratimus. Bet ligai progresuojant rekomenduojama mažinti fizinį krūvį, o ilgainiui ir visiškai jo atsisakyti. Naktį ligonis turi miegoti mažiausiai 8 valandas.
***
Svogūnų sultys. Svogūnų sultys ar šviežiai paruošta košelė valo pūliuojančias žaizdas bei opas ir skatina jų gijimą, gydo ausų uždegimą, grybelines ligas.
***
Kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje mažina, nuo aterosklerozės saugo česnakų ir pieno gėrimas. Keletas česnako skiltelių pavirinama stiklinėje pieno, nukošiama ir geriama nevalgius.
Išsaugokime stiprų imunitetą
Nusilpusi imuninė sistema yra vienas iš svarbiausių daugelio žmonių ligų priežasčių. Medikų tikslas ne tik pašalinti negalios priežastį ir išgydyti ligonį, bet ir padėti jo nusilpusiam organizmui sustiprinti savo apsaugines galias. Visavertė mityba – viena efektyviausių imuniteto ir jo sudėtinių dalių palaikymo bei stiprinimo priemonė. Pavyzdžiui, persivalgymas, būdingas nemažai daliai mūsų amžininkų, yra laikomas negatyviu veiksniu imuniteto atžvilgiu. Todėl jo svarbu vengti ir sveikiems, ir jau sergantiems žmonėms. Virškinimą gerina citrinos. Tulžies skyrimąsi aktyvina juodieji pipirai: tereikia pipirais pabarstyti riebų maistą. Erškėtuogių antpilas bei įprasti namų gamybos gėrimai su mėta, melisa, ramunėlėmis ar bruknėmis taip pat gerina virškinimą, maistingųjų medžiagų pasisavinimą.
Rekomenduotini produktai: liesa mėsa, žuvis, jūros gėrybės, rūgštaus pieno produktai, sūris, daržovės, vaisiai, šviežios ir džiovintos uogos, duona su sėlenomis, riešutai, daiginti kviečių grūdai.
Kaip greičiau atsikratyti slogos
1 valgomąjį šaukštą druskos ištirpinkite stiklinėje (200 ml) šilto vandens ir šiuo tirpalu paeiliui išplaukite abi nosies landas. Galite paprasčiausiai prispausti pirštu vieną šnervę, o pro kitą atsargiai įtraukti tirpalo arba – įšvirkšti tirpalo į nosį naudodami tam švirkštą be adatos. Teigiama, kad ši procedūra yra labai veiksminga.
Ši arbata laikoma efektyvia nuo peršalimo ir slogos. 1,5 citrinos griežinėlio, 2 valgomuosius šaukštus stambiai sutarkuoto imbiero ir 2 valgomuosius šaukštus juodosios arbatos arbatinuke užpilkite 0,4-0,5 l karšto (90 laipsnių C) vandens, 10 minučių palaukite (galite įdėti 2 arbatinius šaukštelius medaus) ir išgerkite. Ši arbata skatina prakaitavimą, todėl, jos išgėrus, 1,5-2 valandas negalima eiti į lauką.
Pajutę pirmuosius slogos simptomus, supjaustykite svogūną, užsigobkite galvą rankšluosčiu ir specialiai įkvėpkite jo aitraus kvapo, t.y. padarykite inhaliaciją. Svogūnai pasižymi stipriu antibakteriniu poveikiu, todėl netrukus palengvėja kvėpavimas per nosį – sloga gali sutrumpėti.
Kaip gydyti šlapimo pūslės uždegimą
Šlapimo pūslės uždegimą gydo ši arbata: 1 arbatinis šaukštelis meškauogės lapų, kiaulpienės šaknų ir beržo lapų mišinio užpilama stikline verdančio vandens, palaukiama, kol nusistovės, geriama po 2 puodelius per dieną. gydymosi kursas – dvi savaitės.
Lėtinis rūkaliaus bronchitas
Diagnozė: „lėtinis rūkaliaus bronchitas“ nustatoma gydytojui įvertinus esamus paciento rizikos veiksnius ir padarius visus reikiamus diagnostinius tyrimus bei analizes. Vienu iš svarbiausių LOPL rizikos veiksnių laikomas vadinamasis rūkaliaus indeksas, kuris nustatomas sužinojus surūkomų cigarečių skaičių bei rūkymo „stažą“ ir gautą skaičių padalinus iš 20 (tiek cigarečių paprastai yra viename pakelyje).
Iš instrumentinių diagnostikos metodų paprastai dažniausiai pasitelkiamas kvėpavimo funkcijos tyrimas, kuris padeda nustatyti bendrąjį ir vadinamąjį forsuotąjį plaučių tūrį.
Svarbiausia „rūkaliaus“ lėtinio bronchito gydymui ir profilaktikai yra visiškai atsisakyti rūkymo. Vystantis kvėpavimo nepakankamumui, gydoma inhaliaciniais preparatais, plečiančiais bronchus ir slopinančiais kvėpavimo takų uždegimą. Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos prognozė nėra palanki, nes ši liga yra linkusi nepaliaujamai progresuoti. Lėtinio bronchito gydymas gali prislopinti uždegiminį procesą ir sąlygoti ilgalaikes jo remisijas, tačiau jis negali pašalinti ligos priežasties ir leisti visiškai jos atsikratyti.
Rozmarinų arbata
Ji padeda įveikti klimakterinio laikotarpio negalavimus. 1 arbatinį šaukštelį rozmarinų reikia užpilti stikline verdančio vandens, 10 minučių palaukti, perkošti. Kasdien išgerti po 2 puodelius šios arbatos.
Naminiai preparatai iš kaštonų
Žievės nuoviras. 1 arbatinį šaukštelį susmulkintos žievės užpilama 1 stikline verdančio vandens, 20 minučių pavirinama ant silpnos ugnies, po 1 valandos perkošiama, papildoma virintu vandeniu iki pradinio kiekio ir naudojama vietiškai sergant hemorojumi.
Žievės nuoviras. 50 g susmulkintos žievės užpilama 1 l verdančio vandens, 15 minučių pavirinama ant silpnos ugnies, perkošiama, atvėsinama ir naudojama sėdimoms vonelėms esant hemorojiniams mazgams. Procedūros daromos, kuomet mazgai prasiveržia į išorę. Jų trukmė – 15 minučių.
Vaisių nuoviras. 1-1,5 kg jaunų vaisių užpilama 5 l verdančio vandens, 30 minučių pakaitinama vandens vonelėje, perkošiama, supilama į paruoštą vonią ir pagulima joje. Rekomenduojama sergant reumatu.
20 g džiovintų žiedų užpilama 0,5 l ekstrakto, po 2 savaičių perkošiama ir naudojama įtrynimams sergant reumatu, podagra, artritu.
40 g džiovintų žiedų užpilama 1 l ekstrahento, 7 dienas palaikoma tamsioje vietoje, periodiškai suplakant, perkošiama ir naudojama skaudamų sąnarių įtrynimams sergant reumatu arba artritu.
***
Jeigu dažnai vargina šlapimo pūslės uždegimas, labai svarbu laikytis šių rekomendacijų: kasdien išgerti bent 2 litrus skysčių, vilkėti šiltus apatinius baltinius, nešalti kojų.
Kaip atsikratyti slogos
Patariama puse litro acto užpilti mišinį iš 6 šaukštų smulkiai tarkuotų krienų ir vieno šaukšto smulkiai tarkuoto juodojo ridiko tyrelės. Stiklainėlį sandariai uždengus, 10 dienų palikti, kad prisitrauktų (mišinį reikia periodiškai suplakti). Įsipylus į nedidelę taurelę gydomąjį mišinį reikia 3-4 kartus per dieną 5 minutes uostyti giliai įkvepiant, o po to nestipriai įtrinti nosį iš vidinės ir išorinės pusės.
Sergant ūmia sloga, patariama sumaišyti 15 gramų džiovintų smulkintų vaistinio šalavijo lapų, 15 gramų gerai susmulkintos ąžuolo žievės ir po 10 gramų vaistinės medetkos bei liepų žiedų. Užplikyti stikline verdančio vandens 20 gramų šio mišinio, indą apvynioti storu rankšluosčiu ir vieną valandą palaikius, kad prisitrauktų, nukošti. 3-4 kartus per dieną lašinti į kiekvieną šnervę po 3-5 lašus šio užpilo.
Prasidedant slogai, rekomenduojama ant kojų padų uždėti bei tvarsčiu pritvirtinti garstyčių trauklapius ir užsimovus šiltas vilnones kojines taip pabūti ne trumpiau kaip dvi valandas. Galima dėti ir tarkuotų krienų kompresus. Šią procedūrą geriausia atlikti prieš miegą.
***
Jeigu kojų venos išsiplėtusios, naudinga ant pažeistų vietų dėti trintų pelyno lapų ir rūgštaus pieno mišinio kompresus.
Pradėkime grūdintis
Norint neįsileisti gripo epidemijos į galvą, reikia negalvoti: jei artėja žiema, tai būtinai sirgsiu. Šaltuoju metų laiku turime tinkamai rengtis: nei per šiltai, nei per šaltai, kad neperkaistume.
Vėdinkite patalpas, kad nekvėpuotume slogiu, blogu oru. Be to, šaltas oras nepatinka infekcijoms.
Žmonės mažiau sirgtų, jei visus metus grūdintųsi.Grūdintis reikia saikingai, nepiktnaudžiauti. Kai gausu sniego, nebūtina bristi į vandenį, galima sniege išsivolioti arba basomis kojomis gerai patrepsėti. Tik kūnas turi būti būtinai įšilęs.
Grūdinimasis per pėdas yra labai efektyvus. Ne kiekvienas gali žiemą šokti į vandenį ir maudytis. Tai ir nebūtina. Galima kas rytą praustis po vėsiu dušu, paskui odą įtrinti šepečiu ar šiurkščia medžiaga, išsimasažuoti, kad pagerėtų kraujotaka.
Veidą taip pat reiktų prausti vėsiu vandeniu, sūriu vandeniu gerai išplauti nosį, kartą per savaitę apsilankyti pirtyje.
Užkirskite kelią ligoms
Peršalimo ligų sezono metu reikia kuo daugiau laiko praleisti gryname ore – nors valandą kasdien. Grūdinti organizmą kontrastiniu dušu, apsitrynimais vėsiu vandeniu, kontrastinėmis kojų vonelėmis.
Svarbu visavertė, suderinta mityba, valgyti kuo daugiau vaisių, daržovių, gerti natūralių sulčių. Reikėtų gauti pakankamai baltymų, kurių yra varškėje, kiaušiniuose. Šaltuoju metų laiku nerekomenduojama laikytis specialių svorį mažinančių dietų. Patartina nerūkyti ir vengti prirūkytų patalpų.
Peršalimo ligos nebus baisios, jei stiprinamas imunitetas ir organizmas gaus pakankamai A, C, E vitaminų. Rūkantys žmonės turėtų vartoti didesnę vitamino C dozę, nes nikotinas skaldo šį vitaminą.
Daug vitamino C turi citrinos, erškėtuogės, juodieji serbentai, šaltalankiai, svarainiai, spanguolės ir kt.
Vitamino E gausu riešutuose, saulėgrąžose, aliejuje, avokaduose, kiaušinio trynyje.
Vitamino D yra riebioje žuvyje, menkės kepenyse, šiek tiek mažiau kiaušiniuose ir riebiuose pieno produktuose.
Peršalimo ligos
Dėl simptomų panašumo gripas painiojamas su peršalimo ligomis. Gripu žmonės dažnai vadina bet kokią slogą ir kosuliu pasireiškiančią ligą. Iš tiesų gripas – daug rimtesnė liga. Netinkamai gydomas ar pradėtas gydyti per vėlai, jis gali sukelti pavojingų komplikacijų: plaučių, ausų, širdies raumens uždegimą, bronchitą, meningitą.
Gripo simptomai paprastai pasireiškia stipriau ir greičiau nei peršalimo ligų. Gripui būdinga labai staigi pradžia, aukšta temperatūra, raumenų skausmas, sausas kosulys, gerklės perštėjimas, didelis silpnumas. Rečiau prasideda sloga, skauda akis, jos tampa jautrios šviesai.
Kitų virusų sukeltos ligos prasideda ne taip ūmiai. Paprastai vargina čiaudulys, kosulys, sloga, gerklės, galvos skausmas, silpnumas. Gali pakilti temperatūra. Jie trunka ne ilgiau kaip savaitę.
Peršalimą gali sukelti keli šimtai skirtingų virusų.
Pagrindinis skirtumas tarp gripo ir peršalimo yra karščiavimas. Peršalus karščiuojama nesmarkiai ar visai nekarščiuojama. Sergant gripu temperatūra pakyla daugiau nei 38 laipsnius.
Atgal
