Sveikata
11 28. Bočių džiaugsmai Palangos pajūryje
Ričardas Simonaitis
Šie džiaugsmai vyko šių metų rugpjūčio 30-tą dieną, t.y. paskutinėmis vasaros dienomis ir pirmomis vasaros sezonui persiritus į rugsėjo - rudens mėnesį, tačiau dar pakankamai vasaros šiluma dvelkiančiais orais. Net septyniasdešimt septyni vyresnio amžiaus žmonės, taip vadinami senjorai, arba tiesiog bočiai, atvyko pailsėti į jau rudenėjantį Palangos kurortą. Čia, prie švelniai banguojančios jūros, prie geltonai smėlingų auksinių kopų, gėlėse paskendusio Tiškevičiaus rūmų parko, dar visą savaitę vasaros orais džiaugėsi senjorai. Žmones džiugino ramus jūros bangavimas, o kurorte augančios šimtametės pušys savo ošimu ramino poilsiautojų širdis. Pušų skleidžiamas aromatas buvo tarsi atgaiva. Džiaugsmą visiems kėlė ir dar spinduliuojančios saulės šiluma. Pasibaigus vasaros sezonui ir iš Palangos išvykus milijoninei poilsiautojų armijai, kurortas tapo nepakartojama ramybės oazė pagyvenusiems žmonėms. Ramus jūros bangų ošimas teikė kurortininkams nepakartojamo ramybės žavesio. Senam žmogui tai pats geriausias vaistas nuo visų ligų, poilsis nuo laiko naštos pavargusiems raumenims ir pailsusiems smegenims.
Sesių Rimos, Nijolės ir Bronės pirmas vakaras prie jūros. Fotografijos Jono Grigo, Algimanto Stakėno ir Stanislavos Ligeikienės
Visa tai malonu prisiminti dabar, kai už lango dieną naktį barbena lietaus lašai. Orams atšalus ir pasirodžius pirmosioms snaigėms, verste verčia prisiminti vėlyvos vasaros suteiktus malonumus. O įspūdžių išliko tikrai labai daug, nors tai jau tik istorija, tačiau gyventi istoriniais prisiminimais irgi yra šventė.
Kaip ir prieš šimtą metų, taip ir dabar, Palanga buvo ir yra vienas maloniausių Lietuvos sveikatingumo kurortų tiek jaunimui, tiek ir pagyvenusiems žmonėms. Neveltui šiais metais Palangą aplankė milijonas įvairaus amžiaus žmonių. Palanga visiems suteikė daug džiaugsmo, malonumų ir sveikatos. Beje, šiuos malonumus teikė ir labai pasikeitusi J.Basanavičiaus gatvė, kurios dekoratyvus grindinys, naujai sutvarkyti šaligatviai, išmaniai pasodinti jauni medeliai, gražiai įsilieję į kurorto senovinius pastatus džiugino visų žmonių širdis. J.Basanavičiaus gatvė, besidriekianti nuo Vytauto gatvės ir besitęsianti apie kilometrą iki jūros ir prasitęsianti kelis šimtus metrų mediniu tiltu į jūrą, yra įdomus Lietuvos inžinierių sukurtas šedevras ir, sakyčiau, tikrai mažas stebuklas. Ir visa tai Lietuvos žmonės sutvarkė tik per dvidešimtį metų. Sovietinė buvusi valdžia žmogaus gerbūviu net nesidomėjo. Mūsų atmintyje dar menamas sovietinis laikotarpis, kada reikėdavo Palangos kurorte surasti valgyklą, kad su vaikais būtų galima pavalgyti, išgerti sulčių ar šiaip atsigerti vandens. Apie kavos teikiamus malonumus buvome jau ir užmiršę. Sovietinėje Lietuvoje tai buvo didžiulė problema. Pavalgyti Palangos valgyklose būdavo tikra kančia, nes valgyklų buvo tiek nedaug, kad jas suskaičiuoti užtekdavo vienos rankos pirštų. Būdavo labai nemalonu eiti iš paplūdimio ieškoti valgyklos, kad galėtum normaliai pamaitinti savo vaikus. Tekdavo stovėti valandų valandas šimtametrinėse eilėse. Žmonės stovėdavo eilėse su mažais vaikais, kūdikiais ir, suprantama, keikdavosi ir kentėdavo. Sovietų laikais maitintis Palangoje buvo tikras košmaras. Visur eilės, eilės ir eilės. Šiandien šių reliktų, atrodo, nebeliko nė kvapo. Visoje J.Basanavičiaus gatvėje puikuojasi šimtai kavinių ir restoranų, specifinių kebabinių, kugelius kepančių ir cepelinus verdančių valgyklų. Eik į bet kurią, ir per kelias minutes išeisi sotus bei pailsėjęs. Kavinių gausa stebino visus čia atvykusius. Stebino ir gėlių gausa. Visur gėlės, gėlynai ir vėl gėlės. Iškovota Nepriklausomybė daugumai žmonių jau teikia daug džiaugsmo, nors dabartinis jaunimas nevisada supranta buvusią realybę. Deja, dabartiniai pensinio amžiaus žmonės, o prieš penkiasdešimt metų ir jie buvo jauni, tačiau savo jaunystės metus prisimena kaip košmarą.
Bočiai su D.Kepeniu centre. Dešinėje S. Ligeikienė
Sveikatingumo stovykloje visus pensininkus malonino rytinės mankštos, kurios buvo taip gerai pritaikytos kiekvienam, jog didžioji senjorų dalis parvažiavę į namus toliau tęsia jas individualiai. Ne paslaptis, kad dauguma pensinio amžiaus žmonių serga įvairiomis sąnarių nelankstumo ligomis, įvairiomis širdies ydomis, padidintais kraujospūdžiais. Daugumą bočių vargina įvairūs kraujagyslių ir nervinių ląstelių užkalkėjimai. Išsilaisvinti iš šių negalavimų kiekvieną dieną padėdavo vedamos rytinės mankštos bei įvairios jūros vandens procedūros, t.y. braidymas ir maudymasis jūroje, dalyvavimas vakaronėse, kurios buvo organizuojamos kiekvieną vakarą kurortiniame sveikatingumo viešbutyje “Vyturys”. Kiekvieną vakarą buvo organizuojami įdomūs susitikimai su egzotiškiausių specialybių atstovais. Jų žinios daugeliui padėjo atsikratyti kai kuriais žmogaus sveikatai žalingais įpročiais. Labai reikšmingą paskaitą pravedė ir Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis. Kiekvienas vakaras buvo pravedamas ne šiaip sausai klausantis protingų kalbų, bet ir paįvairinamas dainomis bei žaidimais. Kiekvienas galėjo pademonstruoti savo gebėjimus. Sesė Rima Jankūnienė (skautė) deklamuodavo vaikystėje išmoktus eilėraščius, sesė Nijolė Žilinskienė (irgi skautė) kartu su šių eilučių autoriumi bei su Jonu Grigu iš Kauno ir sese Rima linksmindavo lietuvių liaudies dainomis. Vakaronėse dalyvavo ir rusakalbiai pensininkai, tad skambėjo lietuviški ir rusiški romansai. Žmonės rusų atžvilgiu, kaip nekeista, buvo nusiteikę labai draugiškai.
Plungės Oginskių dvaro rūmai šiandien
Šią nepaprastai gražią sveikatingumo kelionę į Palangos kurortą organizavo ir kuravo L.P.S. Bočiai Vilniaus m. bendrijos Vilkpėdės skyriaus pirmininkė Stanislava Ligeikienė. Jos pastangų dėka buvo suorganizuota tokia graži sveikatingumo išvyka ir pravesti širdžiai malonūs vakarai, kurie visiems senjorams išliks atmintyje visam likusiam gyvenimui. Džiaugsmu spindinčiais veidais senjorai dėkavodavo šios išvykos organizatorei Stanislavai, kuri, tarp kitko, kiekvienais metais organizuoja tokias sveikatingumo stovyklas. Malonu pastebėti, kad visa tai ji daro su didele meile ir pagarba rūpinantis žmonių sveikata. Pagyvenusiems žmonėms tai yra nepaprastai didelė pagalba sveikatingumo atžvilgiu.
Šios išvykos metu buvo lankomos ir istorinės vietos. Senjorai susipažino su Palangos gintaro muziejaus ekspozicija, pabuvojo grafo Tiškevičiaus rūmuose, susipažino su esamais rožynais ir prieš kelis šimtus metų įkurto parko subtilybėmis bei kitomis istorinėmis vietomis. Labai įdomi išvyka laukė į Latvijos kurortą Liepoją. Pakeliui žmonės susipažino ir pamatė Durbės mūšio vietą, kur 1260-tais metais žemaičių ir kuršių pastangomis buvo sutriuškintas kalavijuočių ordinas. Šį lauką ir jo istorines vietas bei pastatytus atminimo paminklus daug kam teko pamatyti pirmą kartą. Ekskursija į Liepoją ir pažintis su miesto istorija daugumai mūsų senjorų buvo irgi daug kuo netikėta ir pamokanti. Rusijos caras okupavęs Latviją Liepojos kurortą pavertė kariniu placdarmu. Keturių kilometrų pajūrio ruože buvo sumūryti nuo penkių iki dešimties metrų aukščio betoniniai įtvirtinimai. Caras tam reikalui išleido aštuoniasdešimt milijonų aukso rublių. Dabartiniais pinigais tai būtų milijardinės sumos. Liepoja kaip kurortas buvo visiškai suniokotas. Sovietmečiu okupuota Latvija buvo toliau niokojama. Mums buvo baisu matyti Liepojos kurortą kaip keturių kilometrų ilgio jūros pakrantės ruožas buvo išbetonuotas daugiaaukščiais betoniniais blokais. Kurortas buvo paverstas tvirtove, kurios nei perlipsi, nei peršoksi, nei perskrisi. Latviams tai buvo uždrausta zona. Dešimties metrų aukščio betoninė siena atskyrė jūrą nuo paplūdimio. Čia buvo įmontuota galinga ginkluotė. Betoninės sienos turėjo saugoti to meto Rusijos imperiją nuo kažkokių priešų. Atėjus sovietiniam režimui niekas nepasikeitė. Latvija buvo dar labiau išnaudojama. Šioje keturių kilometrų ilgio tvirtovėje, t.y. betoniniuose urvuose, dieną naktį gyveno eiliniai paprasti kareivėliai. Po ilgų tarnavimo carui ir sovietinei valdžiai metų kariai namo grįždavo invalidais, o dažnai ir visai negrįždavo.
Liepojos kurorto pajūrio buvusios tvirtovės griuvėsiai
Sovietmečiu šių tvirtovių išlaikymas kainavo irgi milijardus. Latvijai paskelbus Nepriklausomybę, sovietai prieš pasitraukiant iš Latvijos teritorijos visą šią keturių kilometrų ilgio tvirtovę išsprogdino. Šiandien čia tik Liepojos pajūrio įtvirtinimų griuvėsiai, per kuriuos nesimato net jūros. Visa jūros pakrantė užteršta betoniniais luitais, kurių sovietai nepanoro išsivežti. Didžiausi kurortinio Liepojos pajūrio plotai virto dykromis. Ilgokai latviams teks gydyti šias žaizdas. Visa tai matėme savo akimis ir nesinorėjo tikėti, kad visa ši veikla buvo absoliučiai beprasmiška, kaip ir, atrodo, beprasmiškos šiandieninės Ukrainos ir Krymo okupacijos. Žvelgiant iš šių dienų pozicijų sunku patikėti, kad Rusijos vadovai vėl puoselėja viltį užkariauti pasaulį, nors dauguma istorijų mena, kad bet kokie užkariavimai yra tik laikini ir visiškai beprasmiški, tačiau žmonių žudymai vyksta nuolat ir nusikalstamai. Nepasimokę iš istorijų dažnai pačios valstybės užkariautojos tampa labai pažeidžiamomis.
Seneli, aš jau pavargau
Paskutinę sveikatingumo kelionių dieną senjorai aplankė grafo M.K. Oginskio dvarą Plungėje, susipažino su istorinėmis asmenybėmis, kurių dėka Plungės miestas XIX-me amžiuje buvo tapęs ryškiu Lietuvos kultūros centru. Visi senjorai po džiaugsmingų sveikatingumo dienų namo sugrįžo laimingi ir patenkinti. Kita poilsinė sveikatingumo stovykla numatyta jau kitų metų gegužės mėnesį.
Atgal
