Sveikata
11 10. Pasirūpinkime savo sveikata (11)
Birutė Silevičienė
Sergant lėtiniu bronchitu sveika vartoti augalus, kuriuose gausu garstyčių aliejaus: krienus, svogūnus, česnakus.
Trumpai apie opaligę
Mokslininkų teigimu, Helicobacter pyloti užsikrėtusi didžioji dalis gyventojų, tačiau opalige serga anaiptol ne visi. Anot statistikos, opalige dažniausiai serga vadovaujamą darbą dirbantys vyrai, jaučiantys didelę emocinę įtampą, sukeliamą sunkios ir atsakingos veiklos. Paprastai jiems tenka dirbti nepaisant darbo valandų ir mitybos režimo. Dėl nuolatinių stresų jų kraujyje visuomet gausu adrenalino, kuris suaktyvina histaminą, o šis savo ruožtu stimuliuoja druskos rūgštis, žalojančias skrandžio sieneles, gamybą.
Siekiant išvengti opaligės paūmėjimo, pirmiausia reikia išmokti tinkamai valgyti, t.y. valgyti dažnai (4-6 kartus per dieną), bet negausiai, neskubėti, gerai sukramtyti kiekvieną kąsnį, mėgautis maistu, jaučiant dvasinį pasitenkinimą (tam turi įtakos aplinka, stalo paserviravimas, žmonės). Geriausia maitintis virtu arba troškintu maistu. Aštrių, sūrių patiekalų, alkoholio geriau visiškai atsisakyti, nes jie stimuliuoja druskos rūgšties gamybą skrandyje ir kartu skatina opaligės paūmėjimą. Gresiant paūmėjimui, reikia gerai išsimiegoti, nepervargti, vengti ilgų kelionių, klimato ir laiko juostų kaitos. Pablogėjus savijautai, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Jei sergate kepenų ligomis
Kepenys – labai svarbus organas, nuo kurio priklauso virškinimas, organizmo audinių atsinaujinimo procesai, kraujodara bei medžiagų apykaita ir bendra sveikata. Kepenų funkcijas gali sutrikdyti vidurių užkietėjimas. Dėl jo žarnyne suaktyvėja puvimo procesai, ir kraujyje susikaupia toksinių medžiagų, kurios vėliau patenka į kepenis ir jas žaloja. Kepenims geriausia, kai valgoma 4-5 kartus per dieną ir niekada nepersivalgoma, - tuomet jose nesutrinka maisto filtracijos procesai.
Kepenims tenka perfiltruoti ir neutralizuoti visas į organizmą patenkančias kenksmingas medžiagas. Tokių medžiagų yra kai kuriuose cheminiuose vaistuose. Todėl jais piktnaudžiaujant gali sutrikti šio organo veikla.
Svarbu žinoti, kad dietinė mityba ligoniui arba sveikstančiajam po kepenų ligos turi būti taikoma tik gydytojui rekomendavus. Pernelyg ilgai taikant dietą organizmas gali priprasti prie tausojamojo režimo, o tai nepalankiai veikia skrandžio bei virškinamojo trakto veiklą. Būtina kas dieną pasimankštinti, griežtai kontroliuoti dietos kaloringumą. Geras virškinimas yra neįmanomas be reikiamo stiprumo pilvo, dubens bei nugaros raumenų, todėl svarbu juos treniruoti ir palaikyti jų tonusą.
***
Kraujo spaudimą bei cholesterolio kiekį kraujyje mažina amalo arbata. Arbatinis šaukštelis žaliavos užpilamas stikline verdančio vandens, palaukiama, kol nusistovės, geriama po 2 puodelius per dieną.
***
Vyrų lytinę potenciją skatina lygių dalių imbiero šaknies, saldymedžio šaknies ir cinamono žievės mišinio arbata. 2 arbatiniai šaukšteliai žaliavos užpilami stikline verdančio vandens, 5 minutes pavirinama, palaukiama, kol nusistovės, perkošiama ir išgeriama.
Kaip išvengti vidurių pūtimo valgant daug daržovių
Vidurius dažniausia pučia nuo ankštinių daržovių (pupelių, žirnių, pupų), taip pat pavalgius brokolių, baklažanų, sojos pupelių patiekalų, kai kurių rūšių juodos duonos, raugintų kopūstų ir kai kurių kitų valgių. Pagrindiniai šio negalavimo simptomai – dažnai išeinančios dujos, žarnyno spazmai (kai kuriais atvejais galimi ir žarnyno diegliai), rečiau – skausmingas, išsipūtęs pilvas.
Dažniausios vidurių pūtimo priežastys – valgant nurytas didelis oro kiekis ir, be abejo, vidurius pučiantis maistas.
Jeigu ėmė pūsti vidurius, išsivirkite melisos arbatos – šioje vaistažolėje yra karčiųjų medžiagų, skatinančių medžiagų apykaitą ir gerinančių virškinimą. Vieną arba du valgomuosius šaukštus džiovintos melisos žolės reikia užplikyti stikline verdančio vandens ir uždengus palikti 10-15 minučių, kad prisitrauktų, tada nukošti.
Vaistas bus dar veiksmingesnis, jeigu melisą lygiomis dalimis sumaišysite su ramunėlėmis. Tokios virškinimą skatinančios arbatos galima išgerti iki 4-5 stiklinių per dieną. Jeigu dažnai pučia vidurius, reikia dažniau valgyti sultingų daržovių bei vaisių (pomidorų, melionų, agurkų, arbūzų), jie skatina žarnyno peristaltiką ir trukdo kauptis dujoms.
Žmogus sukurtas ilgam gyvenimui
Norint gyventi ilgai, visų pirma privalu saugoti organizmą nuo šlakų ir toksinų, nervų sistemą – nuo streso, audinius ir kraujagysles – nuo sustangrėjimo. Žalingų pasekmių, kone perpus trumpinančių žmogaus gyvenimą, galime išvengti pasirinkę natūralią, sveiką gyvenseną. Tačiau ką ir bekalbėti apie suaugusius, jeigu vaikai nuo pat mažens permaitinami, pernelyg apmuturiuojami, o dėl netinkamo auklėjimo jie dažnai tiesiog išpaikinami, išlepinami. Šitaip ir atsiranda 25 metų amžiaus „senių“. Bet yra ir tokių, kurie išsaugo jaunystę ligi septyniasdešimties. Žmones sendina ne metai, o gyvenimo būdas. Greičiausiai sensta tie, kurie labiausiai piktnaudžiauja savo sveikata. Žmogus gyvendamas turi rūpintis sveikata, tausoti ją, o ne švaistyti. Biologai teigia, jog organizmas turi ir stipresnių, ir silpnesnių ląstelių bei organų. Bet jei pašalinsime visas išorines priežastis, kliudančias joms dirbti, visos bus vienodai sveikos – gamta pati suirusias ląsteles pakeičia naujomis. Tas atsinaujinimo procesas vyksta nuolat, siekdamas išsaugoti gyvybę ir jaunystę. Sveikame organizme ląstelės ir organai funkcionuoja idealiai, o didelio krūvio metu gali savo veiklą keleriopai sustiprinti.
Organizmą stipinanti, kraujo gamybą skatinanti arbata; 2 arbatinius šaukštelius lygių dalių dilgėlių lapų, paprastosios širdažolės, karčiojo kiečio žolės ir erškėtuogių vaisių mišinio užpilti stikline šalto vandens, užvirinti, 2 minutes pavirti, palaukti, kol nusistovės, perkošti, pasaldinti medumi, gerti po du puodelius per dieną.
Maistas – kaip vaistas
Stresą, nuovargį, nervinę įtampą šalina bet koks angliavandeningas maistas, citrinos, kava.
Virškinimą normalizuoja bulvės, bananai, slyvos, įvairios košės ir klijingos sriubos, ramunėlių bei mėtų arbata.
Imunitetą stiprina ir nuo infekcijų saugo citrinos, svogūnai, česnakai, “gyvieji“ jogurtai.
Astmos simptomus švelnina apelsinai ir saldieji pipirai.
Širdies bei kraujagyslių ligų profilaktikai tinka apelsinai, greipfrutai, česnakai, morkos, lašiša ir kitos riebios jūros žuvys.
Organizmą valo ir kūno svorį mažina žiediniai kopūstai, citrinų sultys.
Regėjimą gerina morkos, mėlynės, žalioji arbata.
Nuo peršalimo saugo saldieji pipirai, česnakai, svogūnai, visi citrusiniai vaisiai ir jų sultys.
Nemigą gydo medus su šiltu pienu, rupi duona, žiediniai kopūstai, datulės.
Organizmo senėjimo procesus lėtina morkos ir šviežios jų sultys, žalioji arbata ir kitokie produktai, turtingi antioksidantų.
Sergantiems žvyneline naudinga maudytis vonioje, kurioje ištirpinta 250 g jūros druskos.
Stemplės ligos gali pasireikšti rėmeniu
Stemplė yra maždaug 25 cm ilgio vamzdelio pavidalo organas, jungiantis ryklę su skrandžiu. Šio organo audiniai labai minkšti ir jautrūs. Matyt, todėl juos dažnai pažeidžia ligos. Pastaruoju metu vis dažniau diagnozuojami gerybiniai ir piktybiniai augliai, kardiospazmai, dvivertikulitas ir kitokios stemplės ligos. Viena iš dažniausiai pasitaikančių stemplės ligų yra kardiospazmai. Dėl spazmų neatsiveria skrandį su stemple jungiantis sfinkteris, todėl maistas gali stemplėje užsibūti gana ilgai – net iki kelių parų. Jeigu taip atsitinka dažnai, ilgainiui stemplė išsiplečia.
Kardiospazmai gydomi patempiant stemplės ir skrandžio jungties vietą. Tai vadinama dilatacija. Pro burną į kardijos sritį įterpiamas specialus balionėlis, kuris pripučiamas iki reikiamos spaudimo ribos. Šis seansas trunka keletą minučių. Iš viso padaromos 3-6 procedūros (1-2 dienų intervalu).
Kita dažnai pasitaikanti stemplės liga – jos susiaurėjimas, moksliškai vadinamas striktūra. Peptinę striktūrą sukelia rūgštus turinys, patekęs iš skrandžio atgal į stemplę (ezofaginis refliuksas).
Gysločio lapų kompresai stabdo nedidelių žaizdų kraujavimą, tinka kojų venų uždegimui gydyti.
Šaknys, kurios gydo
Ajerų šaknys kasamos rudenį. Daugelis yra girdėję, kad ajerų šaknų nuoviru skalaujant išplautus plaukus, stiprėja jų šaknys. Ajeruose yra medžiagų, užkertančių kelią inkstų akmenligei, gerinančių virškinimą.
Paruošti kiaulpienės šaknis žiemai nėra sudėtinga: jos gerai nuplaunamos, nuvalomos, sumalamos mėsmale ir paskrudinamos orkaitėje. Išdžiūvusios kiaulpienių šaknys įgauna rudą spalvą. Kiaulpienių šaknyse yra 24-40 proc. inulino, 18 proc. cukraus, 12 proc. pelenų, 21 proc. baltymų; jose taip pat yra organinių rūgščių bei karčiųjų glikozidų. Sveika kiaulpienės šaknis pakramtyti ir ką tik iškastas bei nuplautas, nedžiovintas.
Kadagio šaknys ilgos, siekia gilius žemės sluoksnius, todėl sukaupia daug vertingų medžiagų, tarp jų – seleno bei silicio. Žiemą sveikatai bei imunitetui stiprinti labai tinka kadagių šaknų antpilas (per dieną užtenka vieno dviejų arbatinių šaukštelių kadagio šaknų antpilo). Jis labai tinka nusilpus organizmui, jaučiant nuovargį.
Rudenį prinokusios kadagių uogos tinka arbatai.
Pleiskanojančią galvos odą naudinga įtrinti varnalėšų šaknų nuoviru. 50 g šaknų užpilkite 1 litru vandens, pavirinkite, perkoškite ir kasdien įtrinkite galvos odą.
Sergantiems hemorojumi, būtina vengti aštrių prieskonių, alkoholio, vidurių pūtimą skatinančių produktų, česnakų, svogūnų, kopūstų, ankštinių daržovių.
Grietinės gydomosios savybės
Šunvotės. Šviežius tarkuotus raudonuosius burokėlius sumaišoma su grietine, uždedama ant skaudulio ir aprišama. Kompresus keičiama kiekvieną dieną.
Gerklės skausmas. 2 kartus per dieną (ryte ir vakare) gulomis lėtai suvalgoma (sučiulpiama) po 100 g rūgštokos kambario temperatūros grietinės, kuri palankiai veikia infekuotus audinius. Nurijus kiekvieną šaukštą, trumpai pagulima ant nugaros be pagalvės.
Radikulitas. Sumišoma po lygiai grietinės ir tarkuoto krieno bei ridiko. Šiuo mišiniu aptepama skaudamą vietą, pridengiama kompresiniu popieriumi, šiltai užklojama ir palaukiama, kol pradeda nepakenčiamai peršėti. Tokias procedūras daroma prieš naktį.
Gastritas, skrandžio opaligė. Grietinės riebalai labai palankiai veikia skrandžio gleivinę, saugo ją nuo nepalankaus maisto poveikio, stimuliuoja opos gijimą ir stiprina nusilpusį organizmą. Rekomenduotina grietinę vartoti kas 1-2 valandas (tarp gydytojo paskirtų vaistų vartojimo). Galima gydytis ir liaudies medicinos atstovų rekomenduojamu mišiniu: smulkiai supjaustyti 5-7 gysločio lapus, sumaišyti su virtu kiaušiniu bei grietine ir lėtai suvalgyti.
Obuoliai ypač efektyviai gydo mažų vaikų bei senyvo amžiaus žmonių viduriavimą. Nenuluptą obuolį reikia sutarkuoti, košelę palaikyti šviesoje, kol paruduos, ir suvalgyti.
Erškėtrožės valo ir stiprina organizmą. Erškėtrožių vaisiai nuo seniausių laikų yra vertinami kaip veiksminga sveikatinamoji ir ligų profilaktikos priemonė. Erškėtrožės veiksmingai stiprina organizmo atsparumą, padeda įveikti nuovargį, stimuliuoja kraujodaros procesus organizme, stabdo kapiliarinį kraujavimą.
Kokybiška erškėtrožių arbata ruošiama taip: 200 ml vandens imami 2 valgomieji šaukštai džiovintų vaisių. Prieš ruošiant arbatą, erškėtrožės vaisiai kelias valandas turi būti mirkomi šaltame vandenyje. Tuomet užpilama vandens ir kaitinama ligi užvirimo, iškart perkošiama ir geriama.
Siekiant išsaugoti vaisiuose esantį vitaminą C, antpilas ruošiamas tokiu būdu: 1 valgomasis šaukštas nesmulkintų vaisių užpilamas 1 stikline verdančio vandens, kaitinama ant silpnos ugnies uždengtame emaliuotame inde 10 minučių. Po to parą paliekamas nusistovėti. Indas visą tą laiką turi būti sandariai uždengtas, nes oras spartina vitaminų irimą antpile. Praėjus parai, antpilas perkošiamas ir geriamas po ¼ - ½ stiklinės 2 kartus per dieną.
Erškėtrožių vaisių ištrauka aktyvina tulžies skyrimąsi. Todėl jos rekomenduojama vartoti sergant kepenų ir tulžies latakų ligomis.
***
Šaltas oras gali pabloginti sergančiųjų širdies ligomis būklę. Įkvėptas šaltas oras netgi gali sukelti stenokardijos priepuolį, todėl sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis žiemą reikėtų tinkamai rengtis ir vengti atšalimo.
Atgal
