Sveikata
09 15. Pasirūpinkime savo sveikata (5)
Birutė Silevičienė
Pomidorai mūsų mityboje
Visais metų laikais naudinga valgyti pomidorus, kuriuose esantis pigmentas likopenas sumažina tikimybę susirgti plaučių, skrandžio ir prostatos piktybinėmis ligomis.
Pomidoruose esantis likopenas bei kai kurios kitos organizmui labai vertingos medžiagos tirpsta tik riebaluose. Termiškai apdorojami pomidorai ne tik nepraranda savo maistinės vertės, bet kai kuriais atžvilgiais netgi tampa vertingesni, nes kaitinant suirus jų ląstelėms išsilaisvina daugiau naudingųjų medžiagų. Štai kodėl konservuoti pomidorai, jų tyrės ir sultys laikomi maistingesniais už šviežius. Pomidoruose esančios biologiškai aktyvios medžiagos, patekusios į žmogaus organizmą, aktyviai dalyvauja medžiagų apykaitoje, palankiai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą bei virškinamąjį traktą, sušvelnina diabeto simptomus, mažina tinimus, stiprina imuninę sistemą, neleidžia formuotis augliams.
Norint pagerinti sveikatą, reikia reguliariai valgyti pomidorus ir gerti jų sultis. Pomidorai ypač naudingi sergant anemija, ateroskleroze, skrandžio, kepenų, sąnarių ligomis, užkietėjus viduriams. Manoma, kad pomidorai stimuliuoja vidaus sekrecijos liaukų funkcijas, didina organizmo atsparumą nepalankiam aplinkos poveikiui.
Morkos ir jų sultys
Morkų sultys padeda normalizuoti viso organizmo funkcijas. Priklausomai nuo sveikatos, per dieną galima išgerti ½-¾ l morkų sulčių. Šios sultys valo organizmą. Kai dėl tam tikrų mitybos elementų stygiaus sausėja oda, pasireiškia dermatitas ir akių ligos, reikia gausiai vartoti morkų sultis. Šiose sultyse yra labai daug kalio, magnio, geležies, fosforo, sieros, silicio, chloro. Įvairūs šių elementų junginiai maitina visą organizmą ir padeda išsaugoti cheminę jo pusiausvyrą ir sumažinti kūno svorį.
Galima jas sumaišyti su pienu (1:1), medumi, citrinų sultimis. Morkų sulčių ir pieno mišinį patariama gerti mažais gurkšneliais. Gėrimas suteikia žvalumo dirbant naktimis arba labai pavargus. Nevalgius geriamos Morkų sultys sustiprina plaukus ir regėjimą, o odai suteikia gražų atspalvį. Jos labai naudingos nusilpus organizmui, persirgus sunkia liga, ilgai vartojus antibiotikus.
Šviežių morkų sulčių suaugusiems rekomenduojama gerti du kartus per dieną po pusę stiklinės (pavalgius), kai sergama vidurių užkietėjimu. Be to, šviežios morkų sultys pasižymi šlapimo išsiskyrimą skatinančiu poveikiu. Morkų, burokėlių ir agurkų sulčių mišinys – puiki tulžies pūslės, kepenų ir prakaito liaukų valymo priemonė.
Baltymingo maisto perteklius sukelia puvimo procesus žarnyne. Šio proceso metu išsiskiriantys toksinai nuodija visą organizmą.
Veiksminga prostatos hipertrofijos profilaktikos priemonė – svogūnai. Kasdien suvalgykite po nedidelę galvutę žalių svogūnų.
Česnakai vartojami kaip žarnyno, skrandžio ir širdies ir kraujagyslių profilaktikos priemonė. Jei kasdien suvalgysime po 1-2 skilteles česnako (žalio), tai stiprinsime savo organizmą ir išvengsime trombų kraujotakos sistemoje.
Ruošdami mėsą (atšaldytą) virimui, ją apiberkime smulkiais mėtos lapeliais ir tegu apie 2-3 val. pastovi iki virimo. Ji bus labai aromatinga, gražios spalvos.
Medikai kartais rekomenduoja skirtingomis dienomis maitintis sriubomis: žalios spalvos, raudonos, geltonos. Taip pat ir vaisiai ar sultys turi būti tų spalvų ar mišrainės.
Pagrindinė dalis sudaro vanduo.
Jo turime suvartoti iki 1,5 – 2 l per dieną.
Ryte geriam 1 stiklinę šalto vandens su 1 šaukšteliu medaus arba 1 stiklinę vandens su citrinos sulčių 1 šaukšteliu.
Jei vartojame vaistus, tai reikia gerti taip, kaip rekomendavo gydytojai ar vaistininkas.
Prieš vaistų gėrimą rekomenduoja liaudies medicinos žinovai išgerti šaukštą alyvuogių aliejaus. Taip aliejus suteps skrandžio ir žarnyno sieneles ir apsaugos nuo vaistų žalingo poveikio skrandyje.
Sveikatos stiprinimas vynuogėmis
Vynuogės ir jų sultys efektyviai gydo kai kurias širdies, plaučių ir pilvo ertmės organų ligas. Jos neretai sėkmingai padeda normalizuoti kraujo spaudimą, pašalinti smėlį ir smulkius akmenukus iš inkstų. Tokį vynuogių poveikį žmogaus organizmui sąlygoja ypatingos jų savybės.
Vynuogių sultys veikia panašiai kaip šarminiai vandenys. Tačiau vynuogių sulčių privalumas yra tas, jog jose vyrauja kalio, geležies bei fosforo ir silicio rūgščių druskos. Todėl vynuogių sultys ypač naudingos žmonėms, linkusiems į šlapimo rūgšties kaupimąsi kraujyje, nes tai sukelia tam tikras ligas. Vynuogių sultys aktyvina šlapimo rūgšties šalinimą iš organizmo ir tokiu būdu neleidžia formuotis inkstų akmenims.
Sveikatą stiprinant vynuogių sultimis reikia apriboti kitų vaisių ir daržovių, pieno, giros, mineralinio vandens vartojimą. Priešingu atveju, žarnyne suintensyvėja rūgimo procesai, galintys sukelti žarnyno veiklos sutrikimus. Sveikatinantis vynuogių sultimis, naudingi nevarginantys pasivaikščiojimai.
Čiobreliai slopina uždegimus, naikina mikrobus, palengvina kosulį, todėl jų arbatą rekomenduojama gerti sergant peršalimo ligomis.
Kepenų cirozė išsivysto dėl įvairių priežasčių: susirgus B arba C virusiniu hepatitu, apsinuodijus toksiškais junginiais, sergant autoimuninėmis ir medžiagų apykaitos ligomis. Tačiau bene dažniausiai šią ligą sukelia lėtinis alkoholizmas.
Sergant kepenų ciroze, žūva aktyvios kepenų ląstelės, išveša jungiamasis audinys, sutrinka jų kraujotaka. Kadangi kepenys nebegali atlikti savo funkcijų, žmogaus organizmas laipsniškai nuodijamas. Ligos pradžioje pasireiškia bendro pobūdžio virškinimo sutrikimai: mažėja apetitas, meteorizmas, vidurių užkietėjimas ir viduriavimas.
Ligai progresuojant pasireiškia odos ir kraujagyslių pakitimai: ant veido ir krūtinės srityje išryškėja išsiplėtusių smulkiųjų kraujagyslių tinklas, veido oda įgauna pilką atspalvį, liežuvio paviršius pasidaro blizgantis. Paskutinėje ligos stadijoje ligonis išsenka, prasideda raumenų atrofija, pasireiškia tinimas, edema, dažnai kraujuoja iš nosies, stemplės, tiesiosios žarnos. Dėl rimtų organizmo funkcijų pažeidimų bei išsivysčiusių komplikacijų ligonis miršta.
Kad neišsivystytų osteoporozė, reikia valgyti daug kalcio turinčių produktų – pieno ir jo gaminių, riešutų, ankštinių daržovių, sistemingai mankštintis. Sulaukus 40-ties, būtinai reikia pasitikrinti kaulų tankį. Jei reikės, gydytojas paskirs kalcio papildų.
Norėdami sustiprinti širdęs raumenį, kasdien valgykite riešutų, razinų, sūrio.
Sergantiems mažakraujyste žmonėms rekomenduojama dažniau valgyti lazdyno riešutų.
Senųjų papročių atgarsiai
Senoliai sakydavo: „jei iki Joninių visi neišprašo lietaus, tai po šios šventės – ir viena boba gali“. Jeigu po Petrinių gegutė dar kukuoja savaitę kitą, galima laukti ilgo rudens, pasnigs labai vėlai.
Manyta, kad būsimiems antrosios vasaros pusės orams labai reikšminga yra Septynių brolių miegančių diena – liepos 10-oji. Jeigu tada lyja, nesiliaus pliaupti septynias dienas, o gal ir septynias savaites. Jeigu tą dieną visai nelyja, irgi blogai - derlius bus menkas.
Per šv. Oną karvė, atolo priganyta, duodavo daug pieno. Jei per šv. Oną lyja, rudenį reikia tikėtis daug riešutų. Tądien darže šeimininkės apžiūrėdavo kopūstus, rankomis apspaudydavo jų galvas, kad geriau suktų.
Žemaitijoje plačiai minimas šv. Rokas, ligonių slaugytojas. Dienos trumpėjimą nusako toks priežodis: „Po šv. Roko su vakariene nėr strioko...“ Vakarieniauti tenka saulei nusileidus, prie lempos šviesos.
Bulviakasį stengdavosi baigti iki Mykolinių, rugsėjo 29-osios. Kol visos bulvės nenukastos, šeimininkė jų nekepdavo, nes manyta, kad kitąmet jos bus mažos. Neskubėdavo bulvių pilti į rūsį ar kaupą. Reikėdavo palaukti mėnulio pilnaties, kad žiemą jos nesušaltų, pildavo nuo pietų pusės.
Senovės žmogaus vaizduotėje Paukščių Takas, juosiantis ir laikantis visą dangaus skliautą, buvo tarsi pasaulio medis. Kitaip jis vadintas Vėlių keliu: manyta, kad juo iškeliauja mirusieji.
Tvarkos simbolis kaime buvo gaidys. Gaidį pjaudavo kaip auką dievybei, globojančiai gyvulius.
Pagal šv. Andriejaus dieną, lapkričio 30-ąją, senoliai spėdavo ateinančių metų orus ir darbų sėkmę. Sakydavo, jei per šv. Andriejų gausu sniego, užaugs geras vasarojus, ypač užderės pupos, žirniai, vikiai; jei saulėta, gerai derės daržovės; jei šalta, vasara bus karšta, su perkūnijomis; jei drėgna, gražiai rugiai žydės ir bus pilni aruodai grūdų.
Saulėgrįžos apeigos prasidėdavo iš anksto (net prieš 12-ka dienų): nuo gruodžio 13-osios, šv. Liucijos dienos, senovėje vadinamos šviesos diena. Tikėta, kokia bus gruodžio 13-oji, toks ir ateinančių metų sausis; 14-oji atitiks vasarį ir t.t. Burdavo dar ir taip: paberdavo 12-ka žiupsnelių druskos ir žiūrėdavo, kuris sudrėks. Tas mėnuo bus lietingiausias.
Žmonės tikėjo, kad Joninių rytą galima rasti gydomąją galią turinčių daiktų, vabzdžių ir kt. Manyta, kad apie 12 valandą skruzdėlės išnešančios vėdinti vadinamąjį „kodylą“, kuris esąs baltos spalvos ir panašus į bičių korį. Tačiau jį pastarosios vėdinančios labai trumpai, tiktai vieną sekundę, todėl esą sunku nugriebti. Jei kam pasisekdavo gauti, tas su „kodylu“ sugebėdavęs išgydyti visokias ligas. Žmonės tikėjo, kad gydomųjų savybių turi ir Joninių naktį surinkti jonvabaliai, kuriuos sutrynus, pirštai įgauna galią gydyti žaizdas: pasiutusio šuns įkandimą, rožę ir kt.
Juodosios aronijos uogos ir sultys stiprina širdį: raumenį ir kraujagysles, gerina kraujotaką, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Šių uogų nerekomenduojama vartoti sergant hipotenzija, opalige, gastritu, kai padidėja skrandžio paslapties rūgštingumas.
Burokėlių sultys – senas naminis vaistas
Jeigu organizmas blogai toleruoja grynas burokėlių sultis (jų išgėrus kamuoja šleikštulys, vėmimas), geriausia jas vartoti sumaišius su obuolių arba bulvių sultimis.
Norint sustiprinti organizmą ir išvengti ligų, burokėlių sultys vartojamos keletą mėnesių po 1-2 valgomuosius šaukštus, kasdien prieš valgį. Pripratus, šią dozę galima pamažu padidinti iki 1/3 stiklinės.
Sergant tonzilitu arba angina, į 1 stiklinę burokėlių sulčių įpilamas 1 valgomasis šaukštas acto, keletą valandų palaukiama, pašildoma ir skalaujama gerklė. Baigiant skalauti, gurkšnelis mišinio nuryjamas.
Padidėjus dirglumui, nervingumui, šaldytuve palaikytos burokėlių sultys vartojamos po 1/3 stiklinės, paskaninus medumi, 30 minučių prieš valgį.
Burokėlių sultimis įtrinamos kraujuojančios dantenos.
Sergant hipertonija arba kamuojant nemigai, ką tik išspaustos sultys sumaišomos su tokiu pat kiekiu medaus ir vartojama po 1-2 valgomuosius šaukštus 3-5 kartus per dieną.
Slyvos
Jeigu kiekvieną dieną suvalgysite po 5-6 slyvas, jūsų žarnynas veiks kaip laikrodis, oda įgaus gražų, sveiką atspalvį, būsite žvalūs ir energingi. Jeigu norite išvalyti organizmą ir bent 1-2 kg. sumažinti svorį, 1-2 dienas laikykitės slyvų dietos. Ryte, per pietus ir vakare valgykite vien slyvas, užgerdami mineraliniu vandeniu arba žolių arbata. Per dieną sušveiskite mažiausiai 2 kilogramus.
Organizmą puikiai išvalo ir slyvų sultys. Rekomenduojama jas gerti po 1 stiklinę 2 kartus per dieną, prieš valgį. Kad gautume skanų ir naudingą gėrimą, iš 0.5 kg. slyvų išspaustas sultis reikia sumaišyti su 1 valgomuoju šaukštu natūralių apelsinų sulčių ir 1 arbatiniu šaukšteliu medaus.
Kad būtų lengviau nulupti slyvos žievelę, reikia vaisių 20 sekundžių palaikyti verdančiame vandenyje, o po to – panardinti į šaltą. Taip apdorotą žievelę visiškai nesunku nulupti peiliu.
Norint pašalinti slyvos kauliuką, reikia ją įpjauti išilgai, palei „siūles“, o po to rankomis padalinti į 2 dalis ir paeiliui atskirti minkštimą nuo kauliuko.
Būkite, mielieji, sveiki ir laimingi, rūpinkitės savimi, savo vaikais, šeima. Ruduo gausus derliumi, valgykite natūralų maistą, vaisius ir džiaukitės, kad gyvenate pilnavertį gyvenimą, matote saulę, dangų, žvaigždes...
Svajokite, mylėkite vieni kitus, bendraukite. Juk žodis – išgydo sielos žaizdas, neuždarykime jo, dar leiskime juo pasidžiaugti kitiems.
Tegu Jūsų namuose dega jauki židinio ir meilės ugnelė!
Norint gyventi ir džiaugtis gyvenimu, užsibrėžkite svarbiausius gyvenimo tikslus ir atkakliai jų siekite – kiekvienas, net nedidelis žingsnelis šių tikslų link ir suteiks jums vis daugiau pasitikėjimo savimi.
Pasitikėdami savimi būsite sveikesni, geriau įveiksite sunkumus. Jums duota teisė gyventi, mylėti ir būti laimingiems. Būkime geri žmonėms, artimiesiems, būkime nuoširdūs bendraudami, dirbdami ar keliaudami. Raskime ir matykime Gėrį, Šviesą, norą Gyventi. Mums duota kalbos dovana.
„Saulė ir žodis – gyvybės šaltinis. Be saulės – juodas dangus, be žodžio – tuščias gyvenimo laukas. Žodis – didysis artojas, kurio vaga eina per šimtmečių žemę“ – tai Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos pirmininko Kosto Fedaravičiaus mintys apie žodį.
Sakydami žodžius, visada pagalvokime: vieni žodžiai kelia į gyvenimo aušrą, kiti gali ir sužeisti žmogų.
Atgal
