Sveikata
09 02. Pasirūpinkime savo sveikata (4)
Birutė Silevičienė
Kiekvienai dienai suteikite galimybę tapti pačia nuostabiausia jūsų gyvenime. Žmogui įprasta gyventi savo pirmaisiais įspūdžiais: pirmoji klasė, pirmoji mokytoja, pirmoji meilė, pirmoji studijos diena, pirmasis darbas ir t.t. Tik vaikystėje atrodo, kad laikas slenka lėtai, o vėliau jis ima bėgti vis greičiau. Dešimtmečiui laiko tėkmė atrodo 4 kartus lėtesnė, negu penkiasdešimtmečiui.
Užsibrėžkite labai konkrečius tikslus. Nuspręskite, kas Jums yra svarbiausia, užrašykite savo uždavinius eilės tvarka pagal svarbumą ant popieriaus lapo ir dirbdami vadovaukitės šiuo sąrašu. Sugalvokite sau stimulus. Neretai pirmiausiai daroma tai, kas patinka, o ne tai, kas svarbiausia. Vadovaujantis stimulais, lengviau ir maloniau atlikti būtinus darbus. Nustatykite terminus. O tuomet veikite ryžtingai: stenkitės atlikti visa, ką esate numatę, neatidėliodami darbų vėlesniam laikui ir neeikvodami laiko nereikalingiems svarstymams bei abejonėms. Ribokite telefoninius pokalbius. Dar prieš skambindami arba atsiliepdami į skambutį pagalvokite, kaip pasakyti tai, kas svarbiausia trumpai ir aiškiai.
Moterų fiziologinės silpnosios vietos
Skydliaukė – moterys 8-20 kartų dažniau susiduria su įvairiais jos veiklos sutrikimais.
Širdis – pavojus mirti pirmaisiais mėnesiais po infarkto ar insulto moterims yra du kartus didesnis negu vyrams.
Inkstai – moterys šešis kartus dažniau serga pielonefritu.
Kasa – pavojus susirgti 2-ojo tipo cukriniu diabetu moterims yra 2 kartus didesnis.
Šlapimo pūslė - silpnosios lyties atstovės 3 kartus dažniau serga šlapimo pūslės uždegimu.
Kaulai – moterims gresia keturis kartus didesnis osteoporozės išsivystymo pavojus. Sulaukusi 60 metų amžiaus šia liga serga jau kas ketvirta moteris.
Sąnariai – moterims tris kartus dažniau tenka gydytis nuo reumatinio artrito, jos 2 kartus dažniau serga artroze.
Paakių paburkimą efektyviai šalina žalia bulvė – uždėkite jos griežinėlių ant paburkusių vietų ir palaikykite keletą minučių.
Sergant tuberkulioze, svarbu dažnai ir sočiai maitintis, vartoti vitaminus, būti gryname ore, pakankamai ilsėtis, siekti dvasinės ramybės.
Jeigu insulinu besigydantis diabetikas netenka sąmonės, tai tikriausiai jį ištiko hipoglikemijos priepuolis. Tokiam ligoniui reikia skubiai suteikti pirmąją pagalbą: paguldyti jį ant šono, suleisti gliukagono, duoti saldžių sulčių bei riekelę duonos.
Kodėl senatvėje vargina dusulys
Pagyvenusiame amžiuje kvėpavimo organų ligomis sergančius pacientus dažniausiai kamuoja dusulys, kosulys, skrepliavimas su krauju ir skausmas krūtinėje. Šie požymiai lydi tokias ligas, kaip lėtinis bronchitas, plaučių uždegimas, bronchinė astma ar plaučių tuberkuliozė.
Dusulys - tai kvėpavimo dažnio, ritmo ir gylio, įkvėpimo ar iškvėpimo trukmės sutrikimas. Dusulys neretai jaučiamas kaip pasunkėjęs kvėpavimas ir oro trūkumas. Lėtinėmis ligomis – plaučių, sergantiems ligoniams šis simptomas išsivysto palaipsniui – per daugelį metų. Labai dažnai, išsivysčius dusuliui, vargina padidėjęs nerimas. Dėl padidėjusio fizinio krūvio patiriamas dusulys laikomas fiziologiniu dusuliu. Bet dėl kvėpavimo organų, širdies ir kraujagyslių sistemos, kraujodaros sistemos ligų, apsinuodijimo kai kuriomis medžiagomis išsivystęs dusulys vadinamas patologiniu dusuliu.
Smarkiai susiaurėjus trachėjai ir stambesniems bronchams, apsunksta ne tik įkvėpimas, bet ir iškvėpimas, kvėpavimas pagarsėja ir tampa girdimas per atstumą.
Juodieji serbentai palankiai veikia sergančius skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opalige, gastritu, inkstų ligomis, sutrikus medžiagų apykaitai, stiprina imunitetą. Pagal vitamino C kiekį jie užima antrąją vietą tarp uogų (po erškėtuogių).
Jeigu labai pavargote, nusiprauskite po šaltu dušu, išgerkite stiklinę mėtų užpilo su medumi.
Sutrikus skrandžio veiklai, efektyviai gydo melisos arbata, geriama 3 kartus per dieną.
Sumaišius po 1 dalį ramunėlių žiedų ir krapų sėklų, po 2 dalis piliarožės bei rudenės šaknų ir pipirmėtės lapų: 1 valgomasis šaukštas mišinio užpilamas 1 stikline verdančio vandens, 40 minučių palaukiama, perkošiama ir išgeriama per dieną.
Truputį pabadavus, rekomenduojama gerti ramunėlių žiedų, pipirmėtės lapų ir valerijono šaknų lygių dalių mišinio antpilą: po ½ stiklinės 3 kartus per dieną.
1 valgomasis šaukštas morkų sėklų užpilamas 1 stikline verdančio vandens, 20 minučių pakaitinama verdančio vandens vonelėje, atvėsinama, perkošiama ir išgeriama. Per dieną reikia išgerti 3 stiklines.
Sutrikus skrandžio veiklai, rekomenduojama valgyti mėlynes, girtuokles, kriaušes, paprastojo šermukšnio vaisius, gerti juodąją arbatą, sumaišytą su granatų sirupu arba paskanintą mėlynių uogomis; gerti šviežių morkų sultis: po 1/3 stiklinės rytais ir vakarais, prieš valgį.
Petražolės mūsų mityboje
Jų sultys sužadina apetitą, gerina virškinimą. Sultys yra vienos iš stipriausiai veikiančių sulčių. Negalima jų vienu metu suvartoti daugiau negu 30-60 g. Ir šį kiekį geriausia sumaišyti su morkų, salotų, špinatų ar salierų sultimis.
Petražolėmis skaninamas maistas: jų dedama į salotas, sriubas, mėsos, žuvies,daržovių patiekalus. Petražolė pasižymi stipriu aromatu, kurį teikia joje esantys eteriniai aliejai bei kiti junginiai. Daugiausia eterinių aliejų yra petražolių sėklose. Petražolės šaknis suteikia ypatingą aromatą pirmiesiems patiekalams. Šviežia ji rekomenduotina kaip prieskonis ir prie antrųjų mėsos patiekalų. Patiekalai, pagardinti petražolėmis, pasižymi nedideliu šlapimo stimuliuojamuoju poveikiu, didina storosios žarnos tonusą. Petražolės žaliąją dalį rekomenduojama vartoti sergant ateroskleroze, šaknį – gydantis nuo nutukimo, kepenų ligų.
Suvalgius česnaką ar svogūną, pakramtoma šviežių arba džiovintų petražolių lapelių arba šaknų, kad nesklistų nemalonus kvapas.
Pupelės – mityboje ir liaudies medicinoje
Pupelės, kaip ir kitos ankštinės daržovės, yra labai naudingos, nes jose yra visaverčių baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų ir vitaminų.
Iš mineralinių medžiagų vertingiausios – kalis ir fosforas. O iš vitaminų reikėtų išskirti B grupės vitaminus ir vitaminą PP.
Pupelių naudinga valgyti žmonėms, sergantiems gastritu, kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas. Dėl didelio kalio kiekio jos rekomenduotinos sergantiems ateroskleroze bei širdies ritmo sutrikimais.
Sergant reumatu ir podagra, rekomenduotina 12-20 g susmulkintų pupelių ankščių pavirinti ant silpnos ugnies 2-3 valandas, atšaldyti, nukošti ir gerti po ½ stiklinės 4-5 kartus per dieną.
Dėl palankaus natrio ir kalio santykio pupelės skatina skysčių pertekliaus šalinimą iš organizmo. Todėl jos padeda sergant širdies ir inkstų ligomis, vandenlige. Tokiems ligoniams naudinga valgyti pupelių sriubas.
Pupelių miltai liaudies medicinoje naudojami šlapiuojančiai egzemai ir kitoms įsisenėjusioms odos ligoms gydyti. Veiksmingiausios sveikatinamuoju požiūriu yra žalios pupelių ankštys.
Vynuogės – efektyvi šlapimo išsiskyrimą skatinanti, vidurius laisvinanti, atsikosėti padedanti priemonė. Jos naudingos sergantiems podagra, kepenų, inkstų ligomis, arterine hipertenzija.
Vartokime daugiau žalumynų
Daugelis vegetariško gyvenimo būdo besilaikančių žmonių bei liaudies medicinos žinovų teigia, jog per mažai vartojame lietuviškų prieskonių – net salotų dubenį papuošiame tik keletu petražolių lapelių. Žiemą, kai ne visada yra galimybė valgyti prieskonines žoles šviežias, reikėtų vartoti džiovintas. Tų žolių nėra sunku užsiauginti savo darže ar sode, joms nereikia ypatingos priežiūros. O prieskoniai reikalingi ne tik dėl skonio savybių ir aromatingumo. Jie organizmui labai naudingi.Tai užtikrina, kad organizmas gautų apie 10 000 rūšių įvairių augalinių junginių, kurie reikalingi, kad gerai funkcionuotų virškinimo, kraujotakos ir šalinimo sistemos. Prie lapinių daržovių priklauso salotos, špinatai, rūgštynės, rabarbarai, šparagai. Tai daržovės, pasirodančios ankstyvą pavasarį, kai dar nėra kitų vitaminų daržovių. Pavasarį ir vasarą žalumynai padeda atsigaivinti ir išvalyti organizmą. Iš salotų svarbiausių privalumų verta paminėti žaliosios masės gyvybiškumą ir daugybę jos sudėtyje esančių naudingųjų medžiagų – pavyzdžiui, chlorofilą, vitaminus, mineralus, o svarbiausia – gyvus fermentus. Neperdirbtas maistas, žalumynai yra visavertės ir sveikos mitybos dalis. Salotos taip panaudingos dėl ląstelienos.
Vaistiniai augalai liaudies medicinoje
Vitaminas E saugo nuo širdies ligų, todėl žmonėms, kurių rizika susirgti šiomis ligomis padidėjusi, reikėtų vartoti E preparatus, šio vitamino gausu kviečių grūduose, riešutuose, augaliniame aliejuje.
Vaistinių augalų antpilus galima gerti arba naudoti išoriniam gydymui. Gerti juos paprastai rekomenduojama peršalus, sergant skrandžio bei žarnyno arba nervų ligomis. Arbatas nuo peršalimo ar skrandžio veiklos sutrikimo galima gerti ir nepasitarus su specialistais, bet prieš imantis rimčiau gydytis vaistiniais augalais, reikia pasitarti su šeimos gydytoju. Perkant vaistinius augalus ar jų mišinius vaistinėje, dėl jų antpilų vartojimo reiktų pasitarti su vaistininku. Gaminant ir vartojant gydomąjį antpilą, būtina laikytis jo instrukcijoje nurodytų taisyklių.
Augalų arbatomis vadinami jų užpilai arba nuovirai. Jie lengvai pagaminami ir gana efektyvūs.
Gaminant užpilą, vaistinę žaliavą (žiedus, žolę, lapus ir t.t.) užpilama verdančiu vandeniu, palaukiama mažiausiai 12 minučių, perkošiama ir vartojama nurodytu būdu.
Gaminant nuovirą, vaistinę žaliavą,užpilama šaltu vandeniu, pavirinama (kaip nurodyta recepte), šiek tiek arba visiškai atvėsinama, perkošiama. Kai kuriais atvejais naudingi šaltieji užpilai, kuriuos gaminant vaistinę žaliavą užpilama šaltu virintu vandeniu.
12-24 valandas palaukiama, reguliariai pamaišant, perkošiama.
Niekada nepraraskime optimizmo
Optimistai daug dirba, vėliau išeina į užtarnautą poilsį, turi gyvenimo draugą (net jei išsiskiria, paprastai netrukus vėl sukuria šeimą), pakankamai santaupų, sveikau gyvena, dažniausiai neturi žalingų įpročių. Šie žmonės linkę bendrauti su optimistiškais linksmuoliais ir vengia paniurėlių. Jie „filtruoja informaciją“ ir mieliau klauso gerų naujienų, negu pranešimų apie nelaimingus atsitikimus. Jie gerai vertina savo sveikatą ir net sirgdami „nenukabina nosies“.
Optimistus rečiau už pesimistus ištinka infarktas, nes jie labiau rūpinasi savo sveikata, tinkamiau maitinasi, sveikau gyvena, turi stipresnį imunitetą, sveikesnę endokrininę sistemą, yra atsparesni stresams, ištvermingesni, ilgiau išlieka darbingi. Todėl mokslininkai pataria: jei norite tapti optimistais, visą gyvenimą mokykitės, būtinai susiraskite gyvenimo draugą ar draugę, nevalgykite kas papuola ir kada papuola, turėkite daug draugų ir su jais maloniai bendraukite, laikykite savo namuose šunį arba katę, sportuokite, pramogaukite, džiaukitės gyvenimu, nesijaudinkit dėl smulkmenų, nesukite galvos dėl neišsprendžiamų problemų, šypsokitės ir nepaliaukite tikėti, kad viskas bus gerai.
Atgal
