Sveikata
08 12. Ligoninėse numatoma atsisakyti perteklinių lovų
Siekiant optimizuoti stacionarų lovų skaičių tam tikrose savivaldybėse jas ketinama sumažinti apie 15 proc., o sutaupytas lėšas skirti naujų ir esamų sveikatos paslaugų gerinimui.
Tai numatyta Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengtoje ir tvirtinimui teikiamoje Ketvirto sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo etapo plane.
Turimas lovų fondas ir jo panaudojimo efektyvumas yra viena iš aktualiausių Lietuvos sveikatos sistemos problemų. Stacionaro lovų (be slaugos ir palaikomojo gydymo) skaičius 1000 gyventojų mūsų šalyje siekia 7,6, kai Europos Sąjungos (ES) vidurkis yra 5,3, pagal tai Lietuva viršija ES vidurkį 43 proc. Tuo tarpu stacionaro ligonių 100 gyventojų Lietuvoje tenka 21,3, o ES - 15,9. Skaičiuojama, kad vienos lovos sąnaudos rajono ligoninėse per metus sudaro 18,5 tūkst. eurų.
"Mūsų numatomos pertvarkos pagrindas yra išspręsti daugelį problemų, kad paslaugos, kurios šiandien teikiamos, būtų kokybiškos, jas gautų pacientai ten, kur gali jas kokybiškas suteikti centralizuotai tose didžiosiose gydymo įstaigose. Esame tokioje situacijoje, kai turime Europos valstybėse daugiausiai stacionaraus gydymo lovų, kurios pas mus, paskaičiavus kai kurių ligoninių duomenis, yra neužimtos, net užimtos būna tik trečdalį metų", - žurnalistams trečiadienį sakė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.
Pasak ministrės, nors gyvenimo trukmė ilgėja, kai kuriose savivaldybėse, ypač kaimiškose vietovėse, ženkliai sumažėjo gyventojų skaičius, kyla kitokių paslaugų (pavyzdžiui, geriatrijos) poreikis. Dėl to pačios savivaldybės šiuo metu, pradiniu etapu, turi nuspręsti, kokių skyrių atsisakyti ir kur steigti, pavyzdžiui, slaugos skyrius, sukurti naują ilgalaikio gydymo paslaugą, skatinti pigesnių dienos stacionaro, dienos chirurgijos ir stebėjimo paslaugų plėtrą. Numatoma atsisakyti perteklinių lovų, siekiant lovos užimtumą padidinti iki 300 dienų per metus.
"Todėl orientuojantis į tai, ko laukia, ypač kaimiškų rajonų pacientai, tokios ir numatomos mūsų perspektyvos. (...) Tos sutaupytos lėšos, kurias, mes manome, galime sutaupyti (mes paskaičiavome 44 mln. eurų per metus, bent pirminiu etapu), galėtų būti nukreiptos skatinamosioms paslaugoms, t.y. sudarytų galimybes gydytojams, pradedant šeimos gydytoju, ambulatorine pagalba, teikti naujas paslaugas, kurios būtų apmokamos. Planuojame didinti slaugos paslaugų įkainį, kuris šiandien yra ženkliai mažesnis negu specialistams", - teigė R. Šalaševičiūtė.
Ministrė atmetė teiginius, esą numatomi pokyčiai privers emigruoti gydytojus ar prisikviesti naujų jaunų specialistų.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) laikinasis direktorius Gintaras Kacevičius sutiko, kad reforma lemtų efektyvesnį lėšų panaudojimą.
"Juk didelė dalis gyventojų yra dinamiška, dirbanti, jie iš tikrųjų nenorėtų gaišti laiko gulėdami ligoninės lovoje, o norėtų būti gydomi efektyvesnėmis priemonėmis", - sakė G. Kacevičius.
Anot jo, turi būti sparčiau plėtojamos dienos paslaugos, dienos chirurgija, didesnė dalis gyventojų nukreipiama į šias paslaugas. VLK vadovas skaičiuoja, kad, turint nepakankamai apkrautą kokį nors ligoninės skyrių, šis neuždirba reikiamų pajamų ir tampa gydymo įstaigai nuostolingu, nukenčia ligoninės suteikiamų paslaugų kokybė.
"Todėl mūsų tikslas ir iš tikrųjų šitos reformos vienas iš pagrindinių tikslų - atsikratyti nuostolingų padalinių ir savotiškai susitaupiusias lėšas nukreipti ten, kur jų reikia. Juk lėšos tai lieka sveikatos sistemoje", - teigė G. Kacevičius.
SAM duomenimis, aktyviausiai gydymo lovas panaudoja Šilalės, Šiaulių, Respublikinė Kauno, Nacionalinio vėžio instituto, Vilniaus klinikinės, Jūrininkų, Kauno klinikų, Santariškių klinikų ligoninės, pasyviausiai - Pakruojo, Lazdijų, Kalvarijos, Vilniaus gimdymo namų, Kupiškio, Zarasų, Širvintų, Elektrėnų, Molėtų, Trakų ligoninės.
Pagal Vyriausybės nutarimą, priimtą šį pavasarį, reforma turi būti atlikta iki 2016 m. birželio 30 d., nors SAM siūlė reformą baigti 2017 m. gruodžio 31 d.
