Sveikata
07 31. Pasirūpinkime savo sveikata
Parengė Birutė Silevičienė
Natūrali mityba
Maitintis reikia gerai nusiteikus, nestokojant meilės gaminamam maistui. Maistas turi turėti vitaminų bei kitų maistinių medžiagų, būti lengvai pasisavinamas.
Produktus reikia stengtis kuo mažiau ir trumpiau apdoroti, siekiant išsaugoti jų maistinę vertę. Norint gerai jaustis, reikia pasikliauti savo organizmu, kiuris geriausia žino, ko reikia jo šeimininkui. Ne veltui yra pasakyta: „Jei nevartosi maisto kaip vaisto, tai valgysi vaistus kaip maistą“.
Normaliam organizmo gyvybingumui ir visų organų bei sistemų veiklai užtikrinti būtina, kad kraujas būtų šiek tiek šarminis.To siekiant, užtenka kasdien į racioną įtraukti vaisius, daržoves, uogas, kefyrą ir varškę – produktus, turinčius šarminių mineralinių elementų: kalcio, magnio, natrio, kalio. Visi kiti maisto produktai kraują rūgština.
Neužtenka kasdien valgyti žalius vaisius ir daržoves, svarbu, kad šių produktų būtų suvalgoma šiek tiek daugiau, negu termiškai apdorotų. Be to, reikia reguliariai vartoti rūgštaus pieno produktus, kas savaitę suvalgyti po 3-4 kiaušinius ir3-4 kartus per savaitę valgyti mėsos ir žuvies.
Augalai gydo. Kininė rožė
Astromedicinos specialistų teigimu, kininė rožė stimuliuoja širdies veiklą ir gerina savijautą sergant širdies ir kraujagyslių ligomis. Šio augalo mėgėjai yra pastebėję, kad šalia jo geriau pasijunta silpni ir ligoti žmonės.
Kinrožės flavanoidai, ypač kvercetinas, padeda organizmui išsivalyti. Šio augalo žiedų užpilas stimuliuoja tulžies gamybą, saugo kepenis nuo kenksmingo poveikio, padeda pasišalinti iš organizmo sunkiesiems metalams ir nereikalingiems medžiagų apykaitos produktams. Kinrožės polisacharidai irgi skatina toksinų pasišalinimą iš organizmo, be to, stiprina imunitetą, saugo nuo infekcinių ligų.
Sergant egzema, odos uždegiminėmis ligomis, dedami žiedų užpilo pavilgai. Sutrinti švieži kinrožės lapai ir žiedai dedami ant šunvočių. Jie puikiai tinka ir jaunatviniams spuogams gydyti.
Kinrožės antiuždegiminis poveikis sėkmingai pasitelkiamas gydant viršutinių kvėpavimo takų (bronchitas, tracheitas, laringitas, faringitas) ir šlapimo sistemos (cistitas) ligas ir jų profilaktikai.
Kinrožės karštą arbatą galima gerti žmonėms, turintiems žemą kraujo spaudimą. O turintiems aukštą kraujo spaudimą rekomenduojama gerti šaltą kinrožės arbatą. Ji mažina kraujospūdį.
Senoviniai receptai nuo širdies nepakankamumo
Norint pagaminti valerijono šaknies užpilą, reikia paimti 1 valgomąjį šaukštą smulkintos valerijono šaknies, suberti šią žaliavą į termosą ir užpilti 1 stikline verdančio vandens. Užpilas paliekamas nusistovėti per naktį. Geriama 3 kartus per dieną po1/4 stiklinės dvi savaites. Praėjus ligos sunkumui, šį užpilą galima pradžioje gerti po 2 valg. šaukštus, paskui – po 1 valg. šaukštą 3 kartus per dieną. Gydomasis poveikis pasiekiamas tik ilgą laiką ir sistemingai vartojant priemonę. Po pusantro-dviejų mėnesių gydomosios priemonės vartojimo reikia padaryti pertrauką.
Linažolė lėtina širdies susitraukimų ritmą, didina kraujotakos spartą, gerina širdies raumens tonusą.
Kamuojant dusuliui: 2 arbat.šaukštelius susmulkintų beržo lapų užpilama 1 stikline verdančio vandens, po 30 minučių perkošiama, įberiama truputį (ant šaukštelio galiuko) geriamosios sodos ir išgeriama. Vartojama keletą kartų per dieną.
10 nuluptų česnakų galvučių ir 10 citrinų sumalama, sumaišoma su 1 litru medaus, 1 savaitę palaikoma sandariai uždengtame inde ir vartojama po 4 arbat. šaukštelius per dieną.
Širdies raumens stiprinimas
Jei norite, kad pranyktų nemalonūs pojūčiai širdies plote, reikia sustiprinti širdies raumenį. 1 kg. razinų (be kauliukų) praplaukite šiltu, o vėliau šaltu vandeniu, pradžiovinkite subėrę ant baltos medžiagos. Ryte, prieš pusryčius, suvalgykite taip paruoštų 40 razinų (bet ne daugiau!). Pusryčiaukite po valandos. Taip stiprindami širdies raumenį, suvalgykite visas paruoštas razinas.
Antrąjį kilogramą razinų suvalgykite jų valgydami kasdien vis mažiau: 1-ąją dieną suvalgykite 40 razinų, antrąją – 39, trečiąją – 38 ir t.t. Taip širdies raumenį stiprinkite tol, kol suvalgysite 10 razinų. Širdies raumenį razinomis patariama stiprinti 1-2 kartus per metus.
Širdies darbas pastebimai pagerės, jei reguliariai gersite putino uogų arbatos su cukrumi ar medumi. Taip gydantis svarbu stebėti kraujospūdį, nes jei kraujospūdis kils, šią arbatą reikia nustoti gerti.
Trumpai: kartėlis burnoje
1 valg. šaukštą trintų linų sėklų užpilkite verdančiu vandeniu, leiskite nusistovėti pusę valandos, nukoškite. Jei jaučiate kartėlį burnoje, šio antpilo gerkite ryte ir vakare prieš valgį.
Seniau buvo teigiama, kad juodasis šokoladas didina kraujospūdį, tačiau dabar manoma, kad šis produktas kraujospūdį normalizuoja.
Sąnarių skausmui gydyti rekomenduojamas toks mišinys: išspaudžiamos 0.5 greipfruto, 1 apelsino, 1 citrinos, 2 salierų šaknų sultys, praskiedžiamos 4 stiklinėmis vandens, įpilama 2 valgomieji šaukštai vynuogių acto. Geriama po stiklinę ryte ir vakare.
Nuo aterosklerozės ir išeminės širdies ligos - česnakų antpilas. Česnakai labai efektyviai mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Juos galima paprasčiausiai valgyti po 3-4 skilteles per dieną, vartoti jų antpilą.
350 g. nuvalytų česnakų susmulkinama, stiklainyje užpilama 200 ml 96 proc. etanolio tirpalo, 10 dienų palaikome šaldytuve ir neperkošus pradedama vartoti. Jis vartojamas sumaišius su 50 ml pieno. Pirmosios dienos ryte – 1 lašas, per pietus – 2 lašai, vakare -3; antros dienos rytą – 4 lašai, per pietus – 5, vakare 6 ir t.t. iki 15 lašų. Po to dozę nuosekliai mažinkite iki 1 lašo. Šis vaistas ne tik išvalo kraujagysles, bet ir sustiprina širdį, pagerina medžiagų apykaitą, atjaunina visą organizmą.
Raudonųjų dobilų antpilas. Dobilų žiedai kartu su prigludusiais lapeliais surenkami žydėjimo pradžioje. 40 žiedų susmulkinama, užpilama 600 ml etanolio tirpalo, po 2 savaičių perkošiama ir vartojama po 20 ml prieš pietus, bei prieš miegą. Gydomasi 3 mėnesius, po kiekvieno mėnesio daroma 10 dienų pertrauka.
„Nebūtų gerai, jeigu visi mūsų norai išsipildytų: tik susirgę suprantame, koks turtas yra sveikata, tik patyrę blogį įvertiname gėrį, tik išalkę pajuntame valgio skonį, tik pavargę mėgaujamės poilsiu“. Heraklitas.
Vaistingi augalai tonizuoja ir gydo venas
Grikių žolėje gausu veikliosios medžiagos rutino. Jis puikiai stiprina kapiliarus, todėl grikių žolė nuo seno liaudies medicinoje vartojama išsiplėtusioms venoms gydyti. 1-2 arbat.šaukštelius grikių žolės reikia užplikyti stikline verdančio vandens, apie minutę pavirinti ant mažos ugnies ir uždengus palikti 10-15 minučių, kad prisitrauktų. Geriama po 2-3 stiklines per dieną; rekomenduojamas gydymo kursas 4-6 savaitės.
Rūtų žolėje, kaip ir grikiuose, gausu rutino. Dėl to rūtų arbatėlė ramina, atpalaiduoja spazmus, skatina šlapimo išsiskyrimą ir labai padeda esant įvairiems pabrinkimams. Rūtų arbata ruošiama taip: vieną arbat.šaukštelį žaliavos reikia užplikyti stikline verdančio vandens ir uždengus palikti 10-15 minučių, kad prisitrauktų. Gerti kasdien po pusantros-dvi stiklines.
Kaštonų sėklos liaudies medicinoje nuo seno vartojamos venoms tonizuoti bei gydyti. Jose esančios veikliosios medžiagos veiksmingai mažina venų stazę, paburkimą bei edemas.
Vieną arbat. šaukštelį žaliavos užplikyti stikline verdančio vandens, apie pusę minutės pavirinti ant mažos ugnies ir uždengus palikti 10-15 minučių, kad prisitrauktų. Geriama po 1-2 stiklines per dieną, paprastai po valgio.
Kaip išvengti ligų
Raumenų mėšlungis – tai netikėtas ūmus vieno raumens arba raumenų grupės susitraukimas. Mėšlungis dažniausiai rodo, jog organizmo veikloje esama kokių nors sutrikimų. Sveikiems žmonėms mėšlungis neretai gali pasireikšti kaip neįprastai didelio fizinio krūvio pasekmė. Didžiausia šio nemalonaus reiškinio priežastis yra nepakankamas raumenų aprūpinimas deguonimi. Mėšlungis taip pat gali būti susijęs su medžiagų, pvz., kalcio ir magnio, apykaitos sutrikimais. Netikėtą ūmų raumenų susitraukimą gali išprovokuoti ir šaltas vanduo (maudantis atvirame vandens telkinyje).
Būtina atkreipti dėmesį, kad dažno ir stipraus mėšlungio priežastis gali būti mineralinių medžiagų balanso organizme sutrikimo pasekmė. Viena pagrindinių raumenų mėšlungio profilaktikos priemonių – vartoti pakankamai produktų, kuriuose yra daug kalcio ir magnio. Išvengti raumenų mėšlungio veiksmingai padeda periodiškas saikingas mankštinimasis: ypatingą dėmesį reikia skirti raumenų tempimo pratimams.
Sergant bronchine astma, naudinga prieš naktį krūtinę įtrinti nutrijų taukais. Po to krūtinę reikia apvynioti kompresiniu popieriumi ar aprišti vilnone skara.
Porai – maistas ir vaistas
Poruose esantys eteriniai aliejai žadina apetitą, skatina kepenų ir tulžies pūslės veiklą, reguliuoja žarnyno peristaltiką. Šioje daržovėje yra daug mineralinių druskų ir kalio, kuris stimuliuoja inkstų veiklą. Eteriniai aliejai pagerina apetitą, reguliuoja žarnyno veiklą, stiprina kepenų bei tulžies pūslės funkcijas. Porai skatina šlapimo išsiskyrimą, valo kraują, padeda gydyti reumatą ir podagrą. Poruose yra labai daug glicino, suteikiančio jiems ne tik savitą skonį ir kvapą, bet ir daugelį gydomųjų savybių, ypač svarbių virškinamajam traktui. Juose esančios biologiškai aktyvios medžiagos skystina kraują ir palankiai veikia kraujagysles.
Poruose yra daug mikroelementų, ypač cinko (svarbaus jungiamajam audiniui ir hormonų gamybai), mangano (turinčio įtakos medžiagų apykaitai) ir seleno (stiprinančio imuninę sistemą).
Maistui naudojama baltoji augalo dalis. Porai kvepia svogūnais, bet yra švelnesnio skonio. Iš porų gaminami įvairūs patiekalai, jų dedama į sriubas, salotas, padažus ir pan. Nors žieminiai porai skleidžia aromatą, bet jie tokie pat naudingi kaip ir pavasariniai.
Špinatų vertingosios savybės
Špinatas – viena iš pasaulyje labiausiai vertinamų daržovių, garsėjanti vitaminų ir mikroelementų gausa. Juose yra labai daug geležies, beta karotino ir antioksidanto kvercetino, mažinančio cholesterolio kiekį kraujyje. Be to, gausu ląstelienos, kuri suaktyvina žarnyno peristaltiką, ir įvairių medžiagų, kurios stiprina akių audinius bei jų tinklainių ląsteles ir gerina regėjimą. Špinatas – ideali daržovė stresų kamuojamiems žmonėms. Jis greičiau iš visų daržovių aprūpina organizmą daugeliu naudingų medžiagų.
Špinatai labai naudingi ir vaikams, ir paaugliams (stimuliuoja kraujo gamybą, ląstelių augimą), ir pagyvenusiems žmonėms (juose esančios maistinės medžiagos sulėtina senėjimo procesus). Maistui šių žaliųjų daržovių jauni sultingi lapai skinami prieš joms sužydint, nes sustandėję pasidaro neskanūs.
Kadangi špinatuose yra labai daug vertingų mikroelementų, tai rekomenduojama juos valgyti po truputį. Špinatus sumaišius su augaliniu aliejumi, virškinimo procesas sulėtėja, todėl pasisavinama daugiau naudingų medžiagų.
Senovinis jaunystės eliksyras
Sumaišykite 1 l.medaus, 10 susmulkintų česnakų galvučių, išspauskite 10 citrinų sultis, palaikykite savaitę sandariai uždengtame inde tamsioje vietoje, vartokite po 2 valg. šaukštus per dieną.
Užpilai ir arbatos, skatinančios organizmo medžiagų apykaitą
Mėlynių bei bruknių lapų, kedro (pušies) bei eglės spyglių ir kadagio uogų arbata suaktyvina vidaus organų veiklą, skatina šlapimo išsiskyrimą ir malšina uždegiminius procesus.
Erškėtuogių, gervuogių, žemuogių bei juodųjų serbentų lapų ir kadagio uogų arbata stimuliuoja medžiagų apykaitą, švelniai skatina šlapimo išsiskyrimą, malšina uždegiminius procesus.
Tekšnės bei juodųjų serbentų lapų, raudonėlio žolės, susmulkintų spyglių ir erškėtuogių arbata tonizuoja organizmą, malšina jame vykstančius uždegiminius procesus ir reguliuoja medžiagų apykaitą. Galima ją gerti reguliariai.
Jaunų garšvos ūglių sultys vartojamos taip: 1-ąją dieną 3 kartus po 1 valg.šauštą, 15-30 minučių prieš valgį; 2-ąją dieną – po 2 valgomuosius šaukštus; 3-ią – po 0.5 stiklinės (jeigu nekamuoja šalutiniai reiškiniai). Valymo kursas – 10 dienų. Po 5 dienų pertraukos jis pakartojamas.
Tinkamiausias maisto produktas norint atgaivinti atsinaujinimo procesus žarnyne, yra morkų ir špinatų sulčių mišinys. Galima gerti tik šviežias morkų sultis (apie 500 ml per dieną).
Kaip paspartinti medžiagų apykaitą
Reikia kuo dažniau valgyti produktų, turinčių daug ląstelienos (žalias daržoves bei šviežius vaisius, neapdorotas kruopas). Šie produktai stiprina žarnyno motoriką, nes sudaro didelę masę, kurią stumdami puikiai treniruojasi žarnų raumenys.
Ypač naudingos šviežios bei džiovintos slyvos, figos, džiovinti obuoliai ir kriaušės, taip pat šviežios vynuogės bei razinos.
Morkos, burokėliai bei šviežių kopūstų salotos žarnyne taip pat sudaro didelę masę ir taip stimuliuoja jo peristaltiką. Labai naudinga dažniau valgyti arbūzus, melionus, medų, augalinį aliejų bei juodą rupių miltų duoną. Deginti kviečiai padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir reguliuoja viso virškinamojo trakto veiklą.
Siera ir chloras, kurių daug yra žaliose daržovėse ir šviežiuose vaisiuose, ardo ant vidinių žarnų sienelių susidarančias nuosėdas ir skatina dujų išsiskyrimą iš žarnyno.Ypač daug chloro ir sieros yra šviežiose baltagūžių kopūstų sultyse. Jas geriant pasireiškia akivaizdžiausias storosios žarnos didelio užterštumo požymis – iš žarnyno gausiai išsiskiria dujos. Tačiau gerti šviežias kopūstų sultis reikia saikingai, palaipsniui didinant dozę.
Atgal
