Sveikata
04 28. Pasaulinė triukšmo diena
Danielius Gužas,
Prof. habil.dr. Lietuvos akustikų sąjungos prezidentas
Šią dieną, t.y.balandžio 27-ąją, pamini visas pasaulis kartu su medicinos darbuotojų švente. Triukšmas ir medicina labai susieti. Triukšmas žmogui skleidžia blogį – nerimą, ligas ir kitas iš to išplaukiančias pasekmes, o medikai stengiasi šį blogį sumažinti arba panaikinti jo poveikį.
Medikai – tos srities specialistai - nepašalina poveikio priežasčių. Jie kreipiasi į akustikus – specialistus, kurie užsiima triukšmo mažinimo klausimais. Kadangi triukšmo poveikio blogybės netiesioginės, jos ilgalaikės ir nematomos. Mūsų aplinkoje esantis triukšmas nenužudo žmogaus, bet jis sutrumpina sveiko gyvenimo laiką: žmogus gali tapti neįgaliu įvairiose formose: gimęs kūdikis, paaugliai, dirbantys didelio triukšmo sąlygose darbininkai ir t.t. Triukšmo daroma žala, kaip priklausytų, neįvertinta, nors pasaulyje šiai problemai skiriama labai daug dėmesio. Tai daugiausia teoriniai sprendimai. Už praktinius sprendimus (jie daugiausia individualūs) reikia brangiai mokėti. Todėl mūsuose jie paliekami Dievo valiai... Griūva namai, žūsta žmonės (jaunimas), tačiau priežasčių (techninių ir psichologinių) nenustato ir neanalizuoja.
Nėra tokių specialistų-ekspertų, arba jie nekviečiami, - persikvalifikuoja (gaudo katę tamsiame kambaryje). Triukšmo žala yra analogiška kaip vėžys – žmogų ardo pamažu, padaro gyvenimą nekokybišką ir sutrumpintą.
Štai kodėl mes turim suvokti, kas yra triukšmas. Žodis „triukšmas“ paprastai suprantamas, kaip negeras garsas. Negeras garsas gali būti įvairiai vertinamas. Jei garsas per didelis (virš 90 dBA) - tai gatvės su automobilių eismu triukšmas, ir siekia iki maksimumo 120 dBA (estrados dainininkai), irgi gali būti vadinama triukšmu. Visi garsai turi savo charakteristikas, ir pagal jas galima jį priskirti arba nepriskirti prie triukšmo. Tačiau garsus suvokiame ne vien pagal jo poveikį mūsų organizmui, bet ir psichologiškai vertiname. Klausytojai yra paveikiami įvairiai, ir naudoja kaip verslą, jie tuos garsus priima be ypatingų pojūčių: sumažėja klausos nervų jautrumas (laikinai adaptuojasi), dirginama nervų sistema. Klausytojas greitai pavargsta, tampa agresyvus (gal per daug linksmas), silpnai kontroliuoja savo veiksmus ir paklūsta garsų poveikiui (nebereaguoja į supančią aplinką).
Čia būtinai reikėtų pažymėti, kad moterys, kurios ruošiasi tapti motinomis, turi vengti ne tik tokių koncertų, bet ir apskritai neklausyti netvarkingų stiprių garsų – muzikos, kad ir klasikinės dideliu garsumu.
Garsu ištartas žodis gali žmogų paguosti ir gali nuliūdinti. Taip ir aplinkoje girdimi garsai gali būti teigiami ir neigiami. Dažniausia triukšmu vadiname be harmonijos įvairių dažnių ir stiprio garsų mišinį. Pasirodo, visur, kur nėr tvarkos, yra blogai. Dar kartą patvirtiname, kad gėris ir blogis vaikšto kartu. Su garsų gėriu slenka blogio šešėlis. Medikai ir akustikai specialistai pataria kuo trumpesnį laiką būti padidinto garsumo aplinkoje. Žmogus garsų atžvilgiu aplinką vertina pagal vietą, kurioje jis randasi. Jei žmogus yra savo bute, tai garso komfortinis fonas turėtų neviršyti 40 dBA, t.y. išmatuotas ekvivalentinis garso lygis su matuoklio skale „A“. Kitose vietose, prie aplinkos garso lygio (triukšmo) žmonės prisitaiko, t.y. priverstinis „komfortas“ – diskomfortas, ir jo poveikis laikinai pasilieka žmoguje (jo nervų sistemoje arba kituose organuose) iki sutrumpinto gyvenimo ir mirties.
Atgal
