Sveikata
11 22. Tarptautinė nerūkymo diena
Kiekvienais metais trečiąjį lapkričio ketvirtadienį minima Tarptautinė nerūkymo diena. Ši diena yra gera proga atkreipti rūkančiųjų dėmesį į galimybes atsisakyti rūkymo savo ir savo artimųjų sveikatos labui.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo rūkymo sukeltų ligų pasaulyje kasmet miršta apie 5 milijonus žmonių. Rūkymas išlieka ir viena svarbiausių Europos regiono žmonių mirties priežasčių.
Lietuvoje rūkymas taip pat yra plačiai paplitęs. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tyrimo duomenimis, 2012 m. tik 34 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų nė karto nebandė rūkyti. Kasdien rūko 33 proc. 20–64 metų amžiaus vyrų ir 13 proc. to paties amžiaus moterų.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro turimi duomenys rodo, kad 2012 m. naujai su rūkymu susijusiomis ligomis susirgo 1 665 asmenys, kuriems 15 ir daugiau metų. Iš jų lūpų, burnos ertmės ir ryklės piktybiniais navikais – 505 asmenys, trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniais navikais – 1 160 asmenų.
2013 m. nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 563 asmenys (52,85 mirties atvejo 100 tūkst. gyventojų).
Tabako gaminių vartojimas turi įtakos mirtingumui nuo lėtinių ligų – širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio, diabeto, lėtinių kvėpavimo takų ligų ir kt.
Tabako dūmuose yra daug nuodingų medžiagų, kurios kenkia sveikatai – tai nikotinas, alkaloidai, fenolai, kancerogeninės medžiagos (dažnai bendrai vadinamos dervomis) – acetonas, amoniakas, anglies monoksidas, cianidas, metanas, propanas, butanas ir kitos.
Nikotinas yra pagrindinė cigarečių medžiaga, turinti neigiamą poveikį organizmui. Jis patenka į smegenis per 10 sekundžių po to, kai pradedama rūkyti. Nepratusiam rūkyti didelės nikotino dozės gali sukelti pykinimą, prakaitavimą, drebulį ar net traukulius.
Nikotinas skatina kraujo krešėjimą, todėl didina trombozės riziką. Susidarę krešuliai gali patekti į širdį ar smegenis ir sukelti infarktą ir insultą. Trombozės rizika ypač padidėja kartu veikiant ir kitiems faktoriams – aukštam kraujospūdžiui, padidėjus cholesterolio kiekiui, esant mažam fiziniam aktyvumui.
Dėl rūkymo smegenys patiria nuolatinį deguonies badą. Palaipsniui organizmas pripranta prie nuolatinių nikotino dozių ir, kai jų negauna, jaučiamas irzlumas, nerimas, dirglumas.
Rūkantiesiems rizika susirgti koronarine širdies liga dvigubai didesnė nei nerūkantiesiems. Miokardo infarkto rizika vyrams, per dieną surūkantiems 20 cigarečių, padidėja 3 kartus, moterims – 6 kartus. Rūkant daugiau, infarkto rizika auga dar sparčiau. Rūkantieji gyvena trumpiau, o tie, kuriems rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis didelė, – net 10–20 metų trumpiau.
Cigarečių dūmuose esantis anglies monoksidas jungiasi su kraujyje esančiu ir deguonį pernešančiu hemoglobinu, todėl organizmas prasčiau aprūpinamas deguonimi.
Rūkymas organizme sukelia oksidaciją, kurios metu išsiskiriantys laisvieji radikalai pažeidžia ląsteles, skatina aterosklerozės vystymąsi, greitina organizmo senėjimą. Rūkymas taip pat slopina organizmo imunitetą, todėl didėja rizika sirgti kvėpavimo takų ir kitomis infekcinėmis ligomis.
Tabako sudėtyje esantys kancerogenai pažeidžia genus, atsakingus už normalų ląstelių augimą, ir sukelia vėžinių ląstelių gamybą. Rūkymas didina visų vėžinių susirgimų riziką, ypač plaučių, burnos, ryklės, šlapimo pūslės ir inkstų.
Rūkymas taip pat žalingai veikia ne tik pačius rūkančiuosius, bet ir aplinkinius (pasyvusis rūkymas).
Jeigu būnate tarp rūkančiųjų ir kvėpuojate tabako dūmais, tai ir jūs rūkote kartu su jais. Toks rūkymas vadinamas pasyviuoju arba prievartiniu. Valanda, praleista prirūkytoje ir blogai vėdinamoje patalpoje, prilygsta vienos cigaretės surūkymui.
Taip pat jis neigiamai veikia vaisiaus vystymąsi nėštumo metu.
Kvėpavimas prirūkytu oru pagreitina nuovargio atsiradimą, pablogina savijautą, mažina darbingumą, o jautriems ar ligotiems žmonėms suerzina akių, kvėpavimo takų gleivinę, gali sukelti migrenos, bronchito, astmos, krūtinės anginos priepuolį, paūminti alergines ligas. Ilgalaikis pasyvusis rūkymas yra plaučių vėžio ir kitų lėtinių plaučių ligų rizikos veiksnys.
Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų teigimu, daugiau nei 700 mln. pasaulio vaikų yra nuolatiniai pasyviojo rūkymo įkaitai.
Vaikų organizmas ypač jautrus įvairių nuodų poveikiui. Jei namuose rūkoma, vaikai, ypač maži, auga ir vystosi blogiau, du kartus dažniau serga kvėpavimo takų ligomis, didesnis jų mirtingumas. Be to, nuolat matydami rūkančius tėvus ar kitus suaugusiuosius, jie ir patys užaugę dažniau tampa rūkaliais.
Pasaulio sveikatos organizacija atkreipia dėmesį į tai, kad nuolat stiprėja ir agresyvėja tabako rinkodaros ir reklamos, nukreiptos į jaunus žmones, moteris ir žemesnio socialinio ekonominio statuso grupes, priemonės, todėl jos turėtų būti aktyviai ribojamos ir kontroliuojamos valstybės.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. lapkričio 12 d. priėmė nutarimą Nr. 1256 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės 2015–2025 metų narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos programos patvirtinimo“ projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“. Juo pateiktos programos strateginis tikslas – sustiprinti Lietuvos gyventojų saugumą ir sveikatą, mažinant narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimą, pasiūlą bei paklausą.
Mesti rūkyti naudinga, nes:
*Nikotinas, kurio yra cigaretėse, cigaruose, uostomajame tabake, sukelia priklausomybę.
*Tabako dūmuose aptinkama daugiau kaip 4000 įvairių cheminių medžiagų; kai kurios iš jų 4,25 karto nuodingesnės už automobilio išmetamas dujas.
*Tabako rūkymas nulemia net 25 proc. širdies ir kraujagyslių ligų, 30 proc. vėžio, 75 proc. kvėpavimo sistemos ligų ir yra laikomas svarbiausiu šių ligų rizikos faktoriumi.
*Tabakas nužudo daugiau žmonių nei žūsta nuo narkotikų, autoįvykių, savižudybių ir streso kartu paėmus.
*Rūkymas trumpina gyvenimą ir blogina jo kokybę; rūkančios moterys gyvena penkeriais metais trumpiau nei nerūkančios, o rūkantys vyrai – net septyneriais metais trumpiau.
*Rūkymas sukelia plaučių vėžį, be to, skatina burnos, liežuvio, ryklės, gerklų, stemplės, šlapimo pūslės, kasos vėžį.
*Cigarečių dūmai ardo plaučių audinį, sumažina į plaučius patenkančio deguonies kiekį; sportuojantiems rūkaliams greičiau pritrūksta oro nei nerūkantiems.
*Rūkymas kenkia virškinimui; turi įtakos gastrito ir opaligės vystymuisi.
*Tabakas palaipsniui silpnina lytinę funkciją.
*Tabakas trikdo uoslę ir skonio jutimą.
*Plaukai ir drabužiai prisigeria nemalonaus kvapo.
*Dėl rūkymo sukelto medžiagų apykaitos sutrikimo lūžinėja plaukai ir nagai.
*Sutrikus kraujotakai geltonuoja rankų ir veido oda, anksčiau atsiranda raukšlių.
*Nuo tabako gelsta ir genda dantys, o iš burnos sklinda nemalonus kvapas.
Nustojus rūkyti:
*Per 20 minučių normalizuojasi kraujospūdis ir pulsas.
*Per 8 valandas iki normalaus lygio nukrinta anglies monoksido ir pakyla deguonies kiekis kraujyje.
*Per 24 valandas sumažėja staigaus infarkto rizika.
*Per 1–9 mėnesius pagerėja plaučių funkcija, palengvėja kvėpavimas, išnyksta kosulys.
*Per 5 metus – 50 proc. sumažėja mirtingumas nuo plaučių vėžio ir burnos vėžio atsiradimo rizika, palyginti su 1 pakelį cigarečių per dieną surūkančiais žmonėmis.
*Per 10 metų širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio rizika tampa panaši į niekad nerūkiusiųjų, priešvėžinės ląstelės pakeičiamos normaliomis.
Patarimai, kaip būtų galima atsikratyti šio žalingo įpročio:
*Motyvuokite savo apsisprendimą mesti rūkyti.
*Nustatykite tikslią metimo datą, o jei nuspręsite mesti rūkyti palaipsniui, mažinkite surūkomų cigarečių skaičių.
*Raskite savo aplinkoje žmonių, taip pat norinčių mesti rūkyti. Užsitikrinkite šeimos, draugų bei bendradarbių paramą.
*Atsikratykite visomis cigaretėmis.
*Rūkymą pakeiskite kitu užsiėmimu.
*Rytais išgerkite stiklinę vandens ar sulčių bei padarykite mankštą.
*Venkite situacijų, kuriose norėtųsi rūkyti.
*Pasikonsultuokite su gydytoju.
*Pabandykite nerūkyti ir pabūti kartu su rūkančiais – užuosite nemalonų kvapą.
*Atminkite, kad Jūs esate pavyzdys vaikams.
Jei Jums nepasisekė mesti rūkyti iš pirmo karto, bandykite tai padaryti antrą, o jei reikia – trečią ir ketvirtą kartą.
Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Liuda Ciesiūnienė
Atgal
