Sveikata
11 22. VMVT: ketvirtadalyje ugdymo įstaigų vaikai maitinami netinkami
Lietuvoje savo valgyklas turi 85 procentai mokyklų ir darželių, tačiau net ketvirtadalis visų ugdymo įstaigų valgyklų neatitinka vaikų maitinimui keliamų reikalavimų.
Anot Jono Miliaus, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius, ugdymo įstaigose atlikti higienos patikrinimai parodė taisytiną padėtį - ketvirtadalyje valgyklų, kuriose maitinami vaikai, reali patiekalų energetinė vertė neatitinka nurodytos receptūroje, o kai kuriais atvejais nuokrypis siekė 30-35 proc.
Valgyklų siūlomame maiste taip pat buvo aptikta draudžiamų maisto priedų - natrio gliutamato, dažiklių, kai kuriose valgyklose rasta neleistinų produktų, pavyzdžiui, limonado. 15 proc. šalyje veikiančių mokyklų iš viso neturi maisto gaminimui skirtų patalpų, todėl pietūs moksleiviams čia atvežami termosais. VMVT direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius teigia, kad termosais gabenamo maisto iš viso neturėtų būti.
"Žymiai geresnis ir malonesnis tas maistas, kuris paruoštas vietoje, negu atvežtas. Yra ir tam tikra rizika su termosais, gali įvykti kryžminė tarša, nors pastaruoju metu tokių situacijų nėra buvę", - sakė Z. Stanevičius.
Anot VMVT direktoriaus J. Miliaus, naujų iššūkių kelia ir maiste aptinkami transizomerai, kurių kiekis produktuose neturėtų viršyti 2 proc., nors VMVT atliktų patikrinimų metu šios medžiagos koncentracija mokinių maiste siekė net 36 proc. Z. Stanevičius patikslino, kad transizomerai aptinkami iš hidrintų riebalų aukštoje temperatūroje pagamintuose produktuose ir gali sukelti gyvybei pavojingas ligas.
J. Milius taip pat atkreipė dėmesį į ydingą mokinių maitinimo organizavimo tvarką, kada savivaldybės maitinimo paslaugų konkursus organizuoja besiremdamos vien tik mažiausios kainos kriterijais, o juos laiminčios įmonės yra pasiryžusios dirbti už savikainą arba netgi "nemokamai". Pasak VMVT vadovo, įmonės patiriamos maisto gamybos sąnaudos tokiais atvejais kompensuojamos pigesniais produktais, todėl mokinius pasiekia prastesnės kokybės maistas.
"Kaltinti čia galime tik save, nes viešųjų pirkimų sąlygas nustatome patys. Galime įtraukti ir kokybės kriterijus (...). Kada kalbi apie mūsų konkursus, kada laimi patys pigiausi, visi nustemba, kaip gali būti mokyklose maistas būti pats pigiausias ir geriausias?", - teigė J. Milius, pridūręs, kad jo vadovaujama tarnyba Švietimo ministerijai jau pateikė rekomendacijas dėl reikalavimų, kurie turi atsispindėti perkant maisto gaminimo paslaugas ugdymo įstaigoms.
Abu pareigūnai pabrėžė, kad maitinimo ugdymo įstaigose reglamentavimo griežtinimas negali išspręsti visų vaikų mitybos problemų. Šiai nuomonei pritaria ir Ieva Gudanavičienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė, teigianti, kad teisingus vaikų maitinimosi įpročius, visų pirma, turėtų formuoti šeima.
"Visa mityba, be abejo, prasideda nuo mažų vaikų. Šeima turėtų atkreipti dėmesį, nes įstaigos tikrai ugdo vaikus, moko, stengiasi maitinti kuo geresniu maistu, bet ne visada jie tenai valgo", - sakė I. Gudanavičienė.