Sveikata
11 18. Lėtine obstrukcine plaučių liga serga vis daugiau pasaulio žmonių
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, lėtine obstrukcine plaučių liga (toliau – LOPL) visame pasaulyje serga apie 210 milijonų žmonių. Numatoma, kad artimiausiu metu LOPL toliau plis ir mirtingumas nuo šios ligos didės. Europoje LOPL paplitimas yra 4–6 proc., o Lietuvoje, epidemiologinių tyrimų duomenimis, serga apie 3 proc. suaugusių gyventojų. Ypač daug šia liga serga vyresnio amžiaus vyrai – iki 10 proc. Taigi, visuomenei tenka reikšminga ir toliau didėjanti ekonominė ir socialinė sergamumo šia liga našta.
Apskaičiuota, kad LOPL užima dvyliktą vietą tarp dažniausių pasaulio ligų. Palyginti su visomis „didžiausiomis ligomis“, LOPL lemiama sveikatos našta didėja sparčiausiai. Manoma, kad pasaulyje iki 2030 metų mirštamumas nuo jų padvigubės ir sudarys daugiau kaip 5,6 milijono mirčių.
LOPL – tai patologinė būklė, kuri pasireiškia kvėpavimo takų obstrukcija (susiaurėjimu, užsikimšimu). Kvėpavimo takų obstrukcija paprastai progresuoja ir yra susijusi su neįprastu uždegiminiu plaučių atsaku į įkvepiamas kenksmingas daleles arba dujas, pirmiausia į ilgalaikį rūkymą. Kvėpavimo takų uždegimas – pagrindinė LOPL patogenezės grandis. LOPL pažeidžia kvėpavimo takus bei plaučius, bei sukelia kitokių reikšmingų sisteminių viso organizmo sutrikimų.
LOPL yra sudėtinga polietiologinė liga. Pagrindiniu jos rizikos veiksniu laikomas rūkymas, tačiau LOPL išsivysto ir nerūkantiems. Skirtingiems asmenims rūkymas sukelia skirtingus pokyčius plaučiuose. Be to, LOPL būdingi skirtingi sindromų deriniai, o ligos požymiai kartais pasireiškia ir sergantiems kitomis ligomis. Todėl LOPL yra artimai susijusi su įvairiomis gretutinėmis ligomis.
Veikiant įvairiems išoriniams ir (ar) vidiniams veiksniams, kvėpavimo takuose ir plaučiuose prasideda uždegimas, kuris būna intensyvesnis vėliau susirgusiesiems. Pažeidžiami tiek stambūs, tiek smulkūs bronchai, tiek ir pačios alveolės. Nuolatinis uždegimas sukelia bronchų sienelės sustorėjimą, pakinta jų gleivinės funkcija. Pažeistose vietose susikaupia įvairių uždegiminių ląstelių – makrofagų, T limfocitų, mažėja neutrofilų, o ligai paūmėjus ir eozinofilų. Uždegimas skatina oksidacinį stresą ir proteazių (fermentų, skaidančių baltymus) perteklių. Per ilgą laiką tai sukelia plaučių audinio destrukciją, lemiančią emfizemos atsiradimą, su būdingu plaučių išsipūtimu ir krūtinės ląstos padidėjimu.
Atgal
