Sveikata
09 27. Trečioji „Vilties angelo“ šventė Likėnuose
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Likėnuose atgaivinta Biuvetė buvo pavadinta neįprastu – viltį žadinančiu vardu „Vilties angelas“. Biuvetė – statinys ant mineralinio šaltinio, iš kurio imamas trykštantis mineralinis vanduo. Mineralinis vanduo išgaunamas iš daugiau nei pusės kilometro gręžinio. O didesnės koncentracijos mineralinis vanduo, naudojamas vonių procedūroms, imamas iš kilometro gylyje esančio sluoksnio. Atgaivinus Biuvetę, pradėtos rengti prasmingos „Vilties angelų“ šventės.
Organizacinių klausimų sprendimas. Iš kairės: Likėnų reabilitacijos ligoninės viešųjų ryšių specialistas Eugenijus Ivanauskas, VŠĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės ryšių su visuomene specialistasVytautas Riaubiškis, Kupiškio kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas „Kupkiemio“ folklorinio ansamblio narys Vytautas Knizikevičius ir Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinos reikalams Eugenijus Preidis.Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Trečiąją „Vilties angelo“ šventę jos vedėjas Vytautas Riaubiškis pradėjo Pauliaus Drevinio „Likėnų versmės“ posmais:
„Šaltas gurkšnis. Sustoju,
kartų skonį pajutęs...
Laukuose vasarojaus
kvepia gelsvas rugpjūtis.
Kvepia pirmosios slyvos
prie kurorto nunokę.
Žemės gyslomis gyvos
versmės veržiasi, kliokia.
ir ištrykšta šaltiniais.
O kad jie vis pulsuotų
iš pražydusių kmynų
grįžta bitės ratuotos.
„Vilties angelų“ šventės
Pirmoji šventė vyko 2013 m. lapkričio 18-ąją. Tai – atnaujintos biuvetės, pavadintos „Vilties angelu“, šventinimas ir atidarymas.
Einančius į Biuvetę pasitiko paroda, skirta Likėnams – tai dailininkų Jono ir Lidijos Dailydėnų meno kūriniai bei monsinjoro Juozapo Antanavičiaus nuotraukoms skirti stendai, o patį Biuvetės pastatą puošė „Vilties angelas“ su lašeliu. Tai dailininko keramiko Antano Prankos meno kūrinys, kaip ir kiti darbai, atliktas Gintaro Jankausko individualioje įmonėje „Šamoto keramika“.
VŠĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Ivanas Dorošas (dešinėje) kalbasi su Pabiržės Švč. Trejybės parapijos klebonu Vytautu Dageliu (kairėje)
Panevėžio vyskupo Liongino Virbalo SJ generalinis vikaras kun. Eugenijus Styra pašventino meninę taurę, kurioje iš gelmių tryško ir čiurleno mineralinis vanduo bei visą biuvetės patalpą. Kun. E. Styra keletą metų yra dirbęs vikaru Pabiržės Švč. Trejybės bažnyčioje, tad dalyvavimas šioje šventėje jam buvo ypač brangus.
Antroji šventė vyko šių metų birželio 28 d. Ji buvo skirta paminėta Valstybės dieną ir įprasminta kultūriniu paveldu – tautiniu kostiumu (žr.:“Lietuvos aidas“ 2014. Liepos 15. Nr. 154, 155, 156. P. 6–7).
Trečiosios „Vilties angelo“ šventės metu paminėti jubiliejai: buvusio Likėnų sanatorijos vyr. gydytojo Igno Vaitoškos 105-metai (1909 11 07–1983 12 22), 31-erius metus dirbusio Skapiškyje; stribų nušauto Likėnų parko kūrėjo Juozo Narušio 105-metai; 50 metų kai buvo iškastas pirmasis gręžinys ir 45-eri metai Biuvetei. Šią šventę Likėnų reabilitacijos ligoninės parke 2014 m. rugsėjo 20 d. organizavo VŠĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė (direktorius Ivanas Dorošas) kartu su Biržų savivaldybe.
Pranešimus visose „Vilties angelo“ šventėse atitinkama tematika skaitė straipsnio autorė dr. Aldona Vasiliauskienė.
Pranešimai
Pirmosios šventės metu su Likėnų kurorto istorija supažindino dr. Aldona Vasiliauskienė, kalbėjo apie vieno iš svarbių Likėnų kurorto kūrėjų – gydytojo Igno Vaitoškos 30-ąsias mirties metines. O jis itin svarbus Skapiškiui (Kupiškio r.). Čia išdirbo 31 metus, čia įamžintas jo vardas: gydytojo Igno Vaitoškos vardu pavadinta Skapiškio ambulatorija.
Antrosios „Vilties angelo“ šventės metu, skirtu Valstybės dienos minėjimui ir kultūriniam paveldui – tautiniam kostiumui, dr. A. Vasiliauskienė kalbėjo apie tautinį kostiumą. Parodė unikalią skapiškiečio Paulino Kaluinos 2004 m. išleistą unikalią knygą „Meilė motinai – audimo raštuose“. (Apie tai plačiai rašyta „Lietuvos Aide“ (2012. Rugsėjo 22. Nr. 217, 218, 219. P. 8 ir Spalio 20. Nr. 238, 239, 240. P. 7), kvietė per pertraukėlę norinčius su ja susipažinti ir pavartyti. Taip pat atvežė albumą susipažinti ir su ukrainiečių tautiniais kostiumais. O pageidaujančius plačiau sužinoti apie ukrainiečių tautinį paveldą kvietė į Skapiškį – čia autorės sodyboje parengta paroda „Pažintis su Ukrainos kultūra“. Kalbėdama apie tautinį kostiumą akcentavo, kad jis skirstomas pagal 5 etnografinius regionus: Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Klaipėdos kraštas. Rašantys apie tautinį kostiumą šį suskirstymą įvardijo pagražindami: „Archajiškieji aukštaičiai;Audėjos aukštaitės siuvinėjo retai; Žemaičių atributai; Puošniosios dzūkaitės; Prabanga spinduliuojantys suvalkiečiai; Egzotiškieji Klaipėdos krašto žmonės“.
„Kupkėmio“ folklorinio ansamblio dalyviai su Ivanu Dorošu (centre, kairiau) ir Vytautu Riaubiškiu (centre, dešiniau)
Trečiosios „Vilties angelo“ šventės metu dr. Aldona Vasiliauskienė kalbėjo, kad gydytojas Ignas Vaitoška metus ir trejetą mėnesių dirbęs Likėnuose, suspėjo padaryti keturis svarbius darbus Likėnų išlikčiai: apginti naujo kurorto steigimo būtinybę – išgelbėti Likėnų sanatoriją; užbaigti statyti mūrinį dviejų aukštų pastatą-gydyklą (inžinieriaus Povilo Vilūno projektas); išsaugoti Likėnų pavadinimą ir įsteigti parką (architektas landšaftininkas Juozas Narušis). Tai prasmingai asocijuojasi su nūdienos vyr. gydytojo I. Dorošo plačia veikla Likėnuose, atlikta irgi per tą patį laiką...
Buvo priminta, kad garbės kanauninkas Antanas Balaišis (1931 01 01–1948 10 31–2005 11 07), kilęs iš Skapiškio krašto, dirbdamas Pabiržės klebonu Likėnuose, įkūrė koplyčią ir būtina paminėti jo 10-ąsias mirties metines.
Meninių kolektyvų koncertai
Programą šventėms rengė ir jas vedė Viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės ryšių su visuomene specialistasliteratas Vytautas Riaubiškis, paskaitydamas savo ar rasdamas kitų poetų prasmingų posmų.
Sodinamas gydytojo Igno Vaitoškos atminimui ąžuoliukas. Iš kairės: I. Vaitoškos dukra Virginija Vaitoškaitė – Pedišienė, dr. Aldona Vasiliauskienė ir Vytautas Riaubiškis
Antrosios šventės metu programą atliko penki meno kolektyvai: Pasvalio rajono Raubonių kultūros skyriaus folkloro ansamblis „Tatula“ (vadovė Gražina Paškevičienė), Kupiškio rajono Adomynės laisvalaikio centro folkloro ansamblis „Jara“ (vadovė Vaiva Mališauskienė), Pasvalio rajono Pušaloto parapijos Mikoliškio kaimo kultūros namų liaudiškos muzikos kapela „Apynėlis“ (vadovė Rasa Andžiuvienė), Biržų rajono Pabiržės folkloro ansamblis „Žemyna“ (vadovė Aušra Bukauskienė), Panevėžio rajono Tiltagalių kultūros centro kapelą „Lėvena“ (vadovai Irena Ječiuvienė ir Igor Švedko). Prisistatant kolektyvams atsiskleidė įvairiapusis gydytojo Ivano Dorošo talentas – jis muzikavo lūpine armonikėle kartu su kapela „Lėvena“.
Dainą „Giedu dainelę“ dainavo visi – visiems dalyviams buvo išdalinti lapai su dainos teksto žodžiais.
Programą meniniai kolektyvai atliko specialioje tik ką ant vandens pastatytoje estradoje – tai dar viena Panevėžio Respublikinės ligoninės direktoriaus Ivano Dorošo sumanyta dovana Likėnams – jų puošimui, gražinimui – kad Likėnai taptų Lietuvoje garsiu kurortu.
Meninę renginio dalį vedė Lietuvos televizijos laidos „Duokim garo“ vedėjas Stanislovas Kavaliauskas ir VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytoja radiologė Ligita Lidžiūtė.
Trečiajai „Vilties angelo“ šventei buvo pakviestas Kupiškio Kultūros centro folkloro ansamblis „Kupkėmis“ (vadovė Alma Pustovaitienė).
Kupiškio Kultūros centro folkloro ansamblis „Kupkėmis“
Folkloro ansamblis „Kupkėmis“ susikūrė 1995 m., tad 2015 metais minės savo veiklos 20-metį. Ansamblio nariai dainuoja liaudies dainas kupiškėnų tarme – daugumą jų iš pateikėjų kupiškėnų užrašė pati ansamblio vadovė, taip pat gieda sutartines bei skudučiuoja, groja aukštaitišką instrumentinę muziką, šoka aukštaitiškus šokius.
Ansamblio nariai nuolat organizuoja ir švenčia kalendorines šventes: Užgavėnes, Rasas (Jonines), Sekmines, Vėlines, rengia advento vakarus. Nuo 2008-ųjų kasmet organizuoja folkloro ir senųjų amatų šventę „Baltų vienybės diena – rudens lygiadienis“ ant Kupiškio piliakalnio.
„Kupkėmio“ folklorinis ansamblis prie I. Vaitoškai pasodinto ąžuoliuko su vysk. Lionginu Virbalu SJ ir generalvikaru kun. Eugenijumi Styra ir Virginija Vaitoškaite – Pedišienė (dešinėje) ir Vytautu Riaubiškiu (kairėje)
2000 m. pastatytas etnografinis vaidinimas „Vesėlios anoj šaly“, o 2004 m. pagal šį vaidinimą sukurtas DVD filmas. Taip pat sukurti kalendorinių švenčių DVD filmai „Kūčios. Kalėdos“, „Kupiškėnų Užugavėnios“, dalyvauta kuriant filmą „Kupiškėnų Sekminės“.
Ansamblį sudaro 23 nariai, vaidinime „Vesėlios anoj šaly“ dalyvauja net 37 atlikėjai. „Kupkėmis“ koncertuoja Kupiškio rajone, įvairiose Lietuvos vietose, rengia mokomuosius seminarus suaugusiesiems „Kupiškėniškų vestuvių papročiai“ Adomo Petrausko (1914–2004) muziejuje Uoginių kaime, yra dalyvavęs daugelyje tarptautinių folkloro festivalių: „Baltica“ Vilniuje, „Parbėg laivelis“ Klaipėdoje, „Tek saulužė ant maračių“ Nidoje, „Saulės žiedas“ Šiauliuose, „Lingaudala“ Kupiškyje, taip pat Kaišiadoryse, Mosėdyje, Sedoje, Birštone, Pasvalyje, užsienio festivaliuose Graikijoje, Portugalijoje, Latvijoje, Rumunijoje, Norvegijoje.
Ansamblio repertuare didelis dėmesys skiriamas sutartinėms. 2006 m. „Kupkėmis“ sumanė ir Kupiškyje surengė respublikinę sutartinių šventę „Kokių sutarysma“, dabar kasmet vykstančią vis kitame Aukštaitijos rajone.
Vadovės A.Pustovaitienės kūrybos principai, tikslai: ansamblio žmonėms sukurti jaukią tarpusavio bendravimo aplinką, įsiklausyti į jų pasiūlymus, mintis, puoselėti kupiškėnų tarmę, Kupiškio krašto dvasinį paveldą perduoti jaunajai kartai.
Net penki Kupiškio meno kolektyvai nusipelnę dėmesio ir laurų. Iš penkių Aukso paukščių nutūpusių Kupiškio krašte – 2010 m. laureatas „Kupkėmis“. Tad neatsitiktinai jis buvo pakviestas koncertuoti Likėnuose.
Skapiškyje prie Rūpintojėlio ir Koplytstulpio (dešiniau). Iš dešinės: gydytojas Ivanas Dorošas, Iveta Miklyčienė ir Vytautas Kačinskas
Švenčių metu dovanos – angelai
Jau pirmosios „Vilties angelo“ šventės metu atvykusieji svečiai gyd. Ivanui Dorošiui dovanojo įvairiausio dydžio angelų ir jų buvo gauta gana nemažai. Angelai dovanoti ir antrosios bei trečiosios „Vilties angelo“ švenčių metu. Padovanoti angelai – puiki pradžia būsimam antrajam Lietuvoje Angelų muziejui (vienas jau yra Anykščiuose).
Kaip ir kiekvienos šventės metu, svečiams, meniniams kolektyvų nariams irgi buvo įteikti Likėnų suvenyrai, tarp jų ir specialūs puodeliai. Dera pastebėti, kad antrosios šventės metu svečiams Ivanas Dorošas įteikė suvenyrų su tautine atributika – vyrams tautinius kaklaraiščius, moterims – tautines juostas.
Trečiosios „Vilties angelo“ šventės išskirtinumas
Be gausybės garbių svečių: LR Seimo narių, rajonų merų, svarbių organizacijų atstovų, pirmąsyk dalyvavo svečiai iš Ukrainos. Tai Lietuvoje su kelių dienų oficialiu vizitu atvykusi medicinos darbuotojų delegacija.
Ąžuoliukų sodinimas – parko atgaivinimas.
Antrosios ir trečiosios šventės metu pasodinta po penkis ąžuoliukus – taip pamažu bus atkuriamas parkas. Einančius sodinti arba stebėti šio kilnaus proceso, lydėjo liaudiška foninė muzika, buvo atliekamos liaudies dainos. Ąžuoliukų sodinimo vietoje jau laukė iškastos duobės, padėti ąžuoliukai, kastuvai ir kibirai su vandeniu.
Rugsėjo 20-ąją ąžuoliukus sodino: Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas, generalvikaras kun. Eugenijus Styra ir Pabiržės klebonas kun. Vytautas Dagelis; VŠĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Ivanas Dorošas, Sveikatos apsaugos viceministrė Jadvyga Zinkevičiūtė ir Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas; medicinos darbuotojų delegacijos iš Ukrainos (keletą dienų su oficialiu vizitu jie svečiavosi Lietuvoje) atstovai; „Kupkėmio“ folkloro ansamblis ir gydytojo Igno Vaitoškos dukra Virginija Pedišienė su dr. Aldona Vasiliauskiene – pastarieji du ąžuoliukai skirti gydytojo Igno Vaitoškos atminimui.
Šventės pabaigoje Vytautas Riaubiškis, dėkodamas atvykusiems, ypač ukrainiečiams, išlydėdamas iš Lietuvos, linkėjo gero kelio: „Susiklausymo, visų probleminių klausimų išsprendimo ir tvirto tikėjimo savo valstybės – savarankiškos, turinčios neabejotiną gerovės perspektyvą – gražia ateitimi“.
Likėnai ir Skapiškis
„Vilties angelo“ šventėse buvo minimi su Skapiškiu (Kupiškio r.) susieti asmenys, o svarbiausia – ilgametis gydytojas Skapiškyje gyvenęs iki mirties Ignas Vaitoška ir čia praleidęs net 31 metus. Jau buvo minėta, kad jo vardas įamžintas Skapiškio ambulatorijos pavadinime. Apie gydytoją Igną Vaitošką įvairiais aspektais kalbėta pirmoje ir trečioje „Vilties angelo“ šventėse. Antroje šventėje buvo pristatytas Skapiškyje gyvenantis ir audimo raštus kuriantis Paulinas Kaluina. Minėta ir 2004 m. išleista unikali jo raštų knyga „Meilė motinai – audimo raštuose“.
Antroje ir trečioje „Vilties angelo“ šventėje dalyvavo ir skapiškėnai: vyr. bibliotekininkė Romutė Bugailiškienė su šeima, Virginija Vaitoškaitė – Pedišienė.
Gydytojo Ivano Dorošo sukurtas ansamblis „Jonė“ Skapiškyje su ambasados darbuotojais, svečiais iš Ukrainos. Ivanas Dorošas stovi (su armonika)
Ukrainiečiui gydytojui Ivanui Dorošiui taipgi žinomas Skapiškis. Pirmąsyk jis atvyko dar dirbdamas Jonavoje, dalyvauti 2009 m. rugsėjo 7 d. Ukrainos ambasados Lietuvos Respublikoje Ypatingojo ir Įgaliotojo ambasadoriaus Igorio Vasiljevičiaus Prokopčiuko oficialiame vizite ir susitikime su Kupiškio rajono valdžios atstovais (susitikimas vyko Skapiškyje, straipsnio autorės sodyboje). Antrą kartą Jonavos ligoninės vyr. gydytojas Ivanas Dorošas atvyko jau su savo sukurtu ansambliu „Jonė“, kurį išmokė ukrainietiškų dainų. „Jonė“ dalyvavo 2012 m. gegužės 26 d. Ukrainos ambasados Lietuvos Respublikoje Ypatingajam ir Įgaliotajam ambasadoriui Valerijui Žovtenkai atidarant parodą „Pažintis su Ukrainos kultūra“, atlikdamas muzikinių kūrinių.
Tapęs Panevėžio Respublikinės ligoninės direktoriumi, I. Dorošas, 2013 m. spalio 3 d. atvyko į Skapiškį kartu su teisininke Sandra Narkevičiene susipažinti su lietuvio – Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio ir ukrainiečio – Palaimintojo studitų ordino archimandrito Klementijaus Šeptyckio įamžinimu.
Susipažinti su naujais eksponatais parodoje „Pažintis su Ukrainos kultūra“ Panevėžio Respublikinės ligoninės direktorius Ivanas Dorošas 2014 m. birželio 26 d. atvyko su savo ligoninės darbuotojais Eugenijumi Preidžiu, Violeta Smilgiene ir Iveta Miklyčienė, o rugpjūčio 1 d. su Iveta Miklyčiene ir Vytautu Kačinsku.
Keldamas iš netolimos užmaršties Likėnus, Panevėžio Respublikinės ligoninės direktorius Ivanas Dorošas pagarbiai žvelgia ir į kitų kultūrinę veiklą, tą liudija gydytojo dėmesys Skapiškiui.
Atgal
