Sveikata
08 23. Koks mąstymas vadinamas lateraliniu?
Nijolė Kavaliauskaitė – Hunter
Lateralis, verčiant iš lotynų kalbos reikštų šoninis. Jis dar vadinamas poslinkio sprendimu. Pasak E. Janušausko, tai - sąmoningas mąstymas, kurio esmė pažvelgti iš skirtingų kampų tam, kad surastum novatorišką sprendimą. Lateralinio mąstymo pradininku yra laikomas medicinos, psichologijos ir fiziologijos profesorius iš Maltos, Edward de Bono. Pasak jo, lateralinis tai - efektyvus mąstymas, problemos sprendimo ašimi laikantis vidinę įžvalgą.
Tai - priešingas mums įprastam vertikalaus mąstymo būdui, kuris dar yra vadinamas Sokrato kritiniu arba loginiu. Būtent: kuomet vienas teiginys veda prie kito teiginio, sistemiškai, nuosekliai, progresuojant prie galutinio rezultato. Mąstyti vertikaliai yra gera, teigia profesorius, tačiau kuomet mes susiduriame su ypatingai sudėtinga situacija patekdami į akligatvį, kuomet nėra sekančio protui žingsnio kur žengti ir neturima akivaizdžių priežasčių ir faktų, verta pasitelkti lateralinį, grįstą spėliojimais, hipotezėmis, kūrybiška įžvalga. Tikėtina, kad tai padės išlipti iš „uždaro loginio rato”.
Pasak profesoriaus, vertikaliu sprendimo būdu mes kasame duobę gilyn, o lateraliniu kasame duobę šalia, kitoje vietoje.
E. de Bono pateikia akivaizdesnį palyginimą. Lateralinis mąstymas - tarsi atbulinė pavara automobilyje. Tik ja irtis per gyvenimo trukdžius, nebūtų išmintinga. Tačiau patekus akligatvin, ją pravartu panaudoti manevrams.
Lateralinio mąstymo koncepcija, teigia jos autorius, išplaukė studijuojant proto veiklą. Savaime suprantama, smegenys nėra kompiuteris. Tai - speciali erdvė, kurioje informaciją protas organizuoja į šablonus, teigia de Bono. Susidūrus su nauja problema, protas ieško jau turimo pavyzdžio, operuoja terminais, lygina tai kas jam žinoma. Jo manymu, kad nauja idėja paimtu viršų, ji turi grumtis su turimomis senomis tiesomis, saugomomis smegenyse. Lateralinis arba šoninis mąstymas leidžia mums turimus pavyzdžius restruktūrizuoti, būti atviresniu naujovėms ir galimybėms, skatina kūrybiškai naudotis turimais pavyzdžiais. Edward de Bono paieškos buvo nukreiptos ieškoti būdų, kaip naujai idėjai tapus spontaniška įžvalga, nei konfliktu.
Neužtenka vien žinoti, kad yra toks lateralinis mąstymo būdas ir naiviai tikėtis, kad iškilus problemai, juo bus galima pasinaudoti. Reikia praktikuotis teigia idėjos autorius. Jis pateikia kelis kūrybiško mastymo technikos variantus:
Alternatyvų ieškojimas – kad pasiektume geresnį sprendimą, turime turėti iš ko rinktis.
Prielaidų stimuliavimas, nebijokite mesti iššūkį.
Kvotos – nevenkite masės naujų idėjų problemai spręsti. Dažniausia, paskutinė yra vertingiausia.
Analogijos – pasistenkite įvertinti, kaip ši situacija yra panaši į buvusią prieš tai ir jau išbandytą laiko.
Atvirkštinis variantas – pakeiskite regimo vaizdo matymo lauką. Atsitraukite ir pažvelkite iš šalies, įvertinkite ir būsite nustebintas naujų idėjų antplūdžiu.
Raskite dominuojančią mintį – padės suprasti esmę.
Naujų idėjų, hipotezių svarstymas.
Uždelstos išvados – neskubėkite su atsakymu, kad ir kaip patrauklus jis atrodytų, išbandykite kitas versijas, ieškokite.
Lateralinis mąstymas nepaneigia vertikalaus, teigia E. de Bono. Jis papildo jį. Gali būti naudojamas, kuomet esame išsekę įprastiems mąstymo pavyzdžiams. Jis neturi būti teisingas, jis – efektyvus. Tie kurie praktikavo lateralinį mąstymo būdą, pajuto originalių idėjų antplūdį. To pasekoje turime genijus kaip Einšteinas ir kt.
Atgal
