VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Sveikata

04 10. Aiškėja, kur Lietuvoje gyventojų patiriamo streso lygis didžiausias

Įpusėjęs nacionalinis streso testas atskleidžia, kurioje Lietuvos apskrityje gyventojai patiria aukščiausią streso lygį. Gydytojai atkreipia dėmesį, kad pavasarį, nusilpus imunitetui, stresas lengviau išmuša iš vėžių ir netgi gali tapti rimtų ligų priežastimi bei akcentuoja streso prevencijos būtinybę.

Lietuvos neurologų asociacijos prezidento, VU MF Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos vadovo, VUL Santariškių klinikų Neurologijos centro direktoriaus prof. Valmanto Budrio teigimu, stresas būna dvejopas: teigiamas, motyvuojantis ir keliantis nervinę įtampą ar net rimtą grėsmę sveikatai.

Nacionalinį streso testą užpildė jau daugiau kaip 18 tūkst. gyventojų. Tarpiniai testo rezultatai atskleidė, jog daugiausiai neigiamo streso patiria Marijampolės apskrities gyventojai. Daug pasako tai, kad vieninteliai suvalkiečiai pasiekė 1 procentą labai aukšto streso žymoje (vidurkis Lietuvoje – 0,2 proc.). Aukštą stresą šioje apskrityje patiria beveik kas dešimtas gyventojas, kai visoje šalyje vidutiniškai jį patiriančių yra 6 proc. Tuo tarpu susiduriančių su labai žemu ar žemu streso lygiu Marijampolės apskrityje, lyginant Lietuvos kontekste, yra itin nedaug. Svarbu atkreipti dėmesį, jog aukštas streso lygis reiškia pavojingą sveikatos būklę.

Testo rezultatai atskleidė, jog stresui atsparūs Klaipėdos ir Vilniaus apskričių gyventojai. Paaiškėjo, kad pajūrio regione žemą ir labai žemą stresą patiria kas šeštas gyventojas. Dar labiau šalies vidurkį, kuris sudaro 13 proc., lenkė Vilniaus apskrities gyventojai, iš kurių žemą arba labai žemą streso lygį patiria 17 proc. Nedideliam streso lygiui įtakos galimai turi šiuose miestuose palyginti nedidelis nedarbo lygis.

Moterims su stresu tvarkytis sekasi daug sunkiau nei vyrams. 7 proc. moterų patiria aukšto arba labai aukšto lygio stresą, kai tarp vyrų jį patiriančių yra tik 4 proc.  Žemą ir labai žemą stresą vyrai patiria beveik dvigubai dažniau nei moterys – 22 prieš 12 proc.

Prof. V. Budrys teigia, jog neigiamo streso priežastimi gali tapti daugelis veiksnių. „Stresą sukelia tokios situacijos, kurias suvokiame kaip grėsmingas ar sukeliančias sunkius jėgų išbandymus. Tai gali būti skyrybos, partnerio mirtis, konfliktai su artimaisiais, ligos, avarijos, nesutarimai su darbdaviu, nedarbas ar pervargimas darbe, nesaugi aplinka, prasta finansinė padėtis, skolos, gyvenimo ciklo pokyčiai, pavyzdžiui, brendimo periodas, menopauzė ir t. t.“, – pasakoja prof. V. Budrys.

„Kartais net nesusimąstome, kad stresas gali būti daugelio ligų priežastimi. Jis gali sukelti nerimą, baimę, pyktį, žmogus nebegali pailsėti, galima susirgti net depresija. Taip pat žmogus tampa išsiblaškęs, padidėja savikritika, sulėtėja galvosena, darbas tampa neproduktyvus, atsiranda polinkis į alkoholį, kofeiną, rūkymą bei medikamentus. Stresą patiriantis žmogus taip pat gali kentėti nuo didesnio nei įprastai prakaitavimo, širdies permušimo, nuovargio, apetito praradimo, netgi pykinimo, nemigos ir pan.“, – pasakoja prof. V. Budrys. Visa tai, pasak Lietuvos neurologų asociacijos prezidento, gali tapti daugelio ligų priežastimi, tarp jų – širdies ir kraujagyslių, kurios yra pagrindinė mirtingumo priežastis Lietuvoje.

Pavasarį, kuomet imunitetas būna labiausiai pažeidžiamas dėl vitaminų stokos, stresas daro didžiausią žalą. Norint efektyviai kovoti su stresu pirmiausia reikėtų nekelti sau bei kitiems nerealistinių tikslų, taip pat analizuoti stresines situacijas bei išsiaiškinti, kokios yra streso priežastys. Problemas reikia spręsti ryžtingai, nerekomenduojama jų palikti neišspręstų. Žinoma, padėti gali pasidalijimas problemomis su artimaisiais. Su stresu efektyviai kovoti padeda sportas, rekomenduojama meditacija, kvėpavimo pratimai, taip pat neigiamas mintis nuvyti padeda mėgstama veikla. Tiesa, svarbu, kad su stresu kovoti būtų nusiteikęs ne tik protas, bet ir kūnas. Streso metu padidėja magnio poreikis, taip pat magnio netenkama piktnaudžiaujant kava, vartojant alkoholį, todėl rekomenduojama vartoti magnio turinčius produktus: kakavą, špinatus, brokolius, bananus, migdolus ir kt. riešutus, jūros gėrybes, grūdus, pupeles. Atstatyti magnio balansą organizme taip pat galima vartojant magnio preparatus. Jeigu jaučiate, kad susidoroti su stresu nepavyksta, rekomenduojama kreiptis pagalbos į gydytoją.

Streso testą atlikti ir išsimatuoti savo streso lygį galime viename naujienų portalų. Pasitikrinti savo streso lygį gyventojai gali iki balandžio 14 d.

Atgal