Sportas
09.29. LTOK prezidentė – apie Tokijo arenas, lietuvių pasirengimą olimpinėms žaidynėms ir robotus-savanorius
Ketverių metų olimpinį ciklą kitų metų vasarą uždarys Tokijo olimpinės žaidynės. Tarp 206 valstybių, pakviestų į olimpinę puotą, bus ir Lietuva. Tai rugsėjo pradžioje oficialiai patvirtino LTOK Olimpinių klausimų taryba. Nors iki svarbiausių pasaulyje varžybų liko dešimt mėnesių, Tokijas - pagrindinė tema Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete.
Apie olimpines Tokijo arenas, lietuvių pasirengimą žaidynėms, diegiamą veidų atpažinimo sistemą ir robotus savanorius – pokalbyje su LTOK prezidente, Tarptautinio olimpinio komiteto nare bei olimpine čempione Daina Gudzinevičiūte.
Kad Lietuva dalyvaus olimpinėse žaidynėse, paaiškėjo tik rugsėjo mėnesį. Ar galėjo būti kitaip?
Dalyvavimą olimpinėse žaidynėse patvirtinti galėjome tik po to, kai sulaukėme oficialaus Tarptautinio olimpinio komiteto kvietimo. Gavę jį sušaukėme LTOK olimpinių klausimų tarybą, kurią sudaro Lietuvos olimpinių sporto šakų federacijų atstovai ir LTOK Vykdomojo komiteto nariai. Visi vienbalsiai balsavo už Lietuvos dalyvavimą Tokijo olimpinėse žaidynėse. Šis procesas buvo labiau formalumas, tačiau malonus.
Teisę varžytis Tokijuje kol kas turi 17 Lietuvos sportininkų, 13 rungčių atstovai. Prieš Rio de Žaneiro olimpines žaidynes tokiu metu kelialapių buvo dvigubai daugiau. Šis faktas neramina?
Kalbant atvirai, netikiu, kad LTeam, Lietuvos olimpinė komanda, Tokijuje bus tokia pati gausi kaip Rio de Žaneire. Laiko ir progų olimpiniams kelialapiams iškovoti dar turime, bet sunki pradžia tiksliai iliustruoja esamą situaciją. Ar jaučiu nerimą? Taip. Kelis metus trukusi nežinomybė dėl centralizuoto sportininkų ruošimo ir medicininio aptarnavimo savo padarė.
Ar jau keliate, kad ir neoficialius, tikslus sportininkams, kurie važiuos į Tokiją?
Suformavus olimpinę rinktinę, tikslus jai ir kiekvienam sportininkui atskirai kelia federacijos bei LTOK ekspertų komisija. Šis procesas vykstą prieš pat olimpines žaidynes. Esu realistė, potencialių Lietuvos olimpiečių gretose matau ne vieną konkurencingą, dėl medalių kovoti galintį sportininką ar sportininkę. Tačiau reikia pripažinti, kad dabartinėje situacijoje Lietuvai juos iškovoti vis sunkiau.
Kokie didžiausi iššūkiai laukia į Tokiją nuvykusių sportininkų?
Tuo metu, kai vyks žaidynės, Tokijuje bus karščiausios ir tvankiausios dienos metuose. Temperatūra dienomis gali pakilti net iki 40 laipsnių, naktį įprastai nenukrenta žemiau 23 laipsnių šilumos. Karštis ir tvankuma – vieni didžiausių laukiančių iššūkių. Taip pat – ilgas skrydis, laiko juostų skirtumas, aklimatizacija, maistas. Nieko neįprasto tikriems profesionalams (šypsosi).
Tokie išbandymai LTeam atletams nebus netikėti. Per trejus metus apie 40 jų viešėjo Hiracukoje, kur gyveno, treniravosi, varžėsi, maitinosi ir aklimatizavosi sąlygomis, artimiausiomis Tokijo olimpinėms žaidynėms.
Kuo kitokios, įdomios ar išskirtinės bus Tokijo olimpinės žaidynės Jums, kaip Tarptautinio olimpinio komiteto narei?
Į olimpinių žaidynių programą įtrauktos penkios naujos sporto šakos: beisbolas-softbolas, karate, sportinis laipiojimas, riedlenčių bei banglenčių sportas. Iš viso programoje – 33 sporto šakos, 339 rungtys. Tokijuje varžysis 11 090 sportininkų, t.y. 148 mažiau nei Rio de Žaneire. Nuosekliai mažėja atotrūkis tarp vyrų ir moterų. Artimiausiose žaidynėse moterys sudarys 48,5 proc. visų atletų.
Kaip atrodo Tokijo sporto bazės? Ar neprireiks šeimininkams paskutinės nakties darbų?
Sporto bazių – penkiomis daugiau nei Rio de Žaneire, dauguma jų jau paruoštos naudojimui. Tęsiasi testinės varžybos, medalius jose iškovojo treko dviratininkė Simona Krupeckaitė ir baidarininkas Artūras Seja. Sporto bazes taip pat išbandė penkiakovininkai bei irkluotojai. Kolegos iš LTOK, viešėję Tokijuje, informavo, kad iš išorės visos bazės atrodo paruoštos, įrengimo darbai nebaigti tik olimpiniame baseine.
Olimpinės žaidynės nebeįsivaizduojamos be olimpinio kaimelio. Ką originalaus pasiūlys Tokijas?
Tokijo žaidynių olimpinį kaimelį iš trijų pusių supa vanduo. Pasak organizatorių, dėl šios priežasties jis yra ypač saugus. Dėl saugumo įkurta net speciali olimpinių žaidynių žvalgybos tarnyba. Kambariuose sportininkai gyvens po vieną-du. Įdomus sprendimas - sportininkų lovos, jų rėmas ekologiškas, pagamintas iš labai kieto popieriaus. Įspūdingai atrodys ir pagrindinė olimpinio kaimelio dviejų aukštų valgykla, talpinsianti 4300 žmonių, dirbsianti ištisą parą ir siūlysianti viso pasaulio virtuvę.
Kalbama, jog įprastas, popierines akreditacijas, Tokijuje pakeis veido atpažinimo sistema? Kas dar Tokijuje bus „iš ateities“?
Kiek žinau, bus išduodamos ir įprastos akreditacijos, tačiau jos veiks drauge su veido atpažinimo sistema. Visa tai – dėl saugumo, kad su viena akreditacija į sporto bazes ar olimpinį kaimelį nepatektų nepageidaujami asmenys.
Japonija garsėja kaip technologijų šalis. Tą pajus kiekvienas atletas ar žaidynių žiūrovas, kuriuos pasitiks, su jais bendraus robotai-talismanai Miraitowa ir Someity. Kiek man žinoma, be jų olimpinėse žaidynėse „dirbs“ ir konkrečias užduotis atliks dar mažiausiai trijų tipų robotai.
Priminsime, jog Tokijo olimpinės žaidynės vyks 2020 metų liepos 24 – rugpjūčio 9 dienomis. Kol kas olimpinius normatyvus įvykdė 17 Lietuvos sportininkų.
Atgal
