Rinkimai
06 06. Demokratinės grimasos
Dr. Rūta Gajauskaitė, kriminologė
Mažai kas žino, kad JAV kūrėjai, svarstydami būsimos valstybės struktūrą ir valdymo formą, buvo prieš demokratiją?! Deja, ironiška, bet įvyko atvirkščiai – JAV paskelbta netgi pasaulio demokratijos citadele!
Nežiūrint į tai, kad būtent valstijose buvo sunaikinti vietos gyventojai – indėnai, o jų likęs 1 proc. - patalpintas į rezervatus.
Nežiūrint į tai, kad JAV aukso nepadengtas ir privačiai spausdinamas doleris efektyviai ne tik purto visų valstybių „kišenes“, tačiau ir nesikuklina išprovokuoti pasaulines krizes.
Nežiūrint į tai, kad JAV karinė galia naudojama planetos policininko funkcijai, o ne valstybės gynimui.
Ignoruojant šiuo pagrindinius, nors negarsinamus, bet visuotinai žinomus „demokratijos citadelės“ faktus, Lietuva taip pat nusprendė eiti demokratijos keliu, kaip labiausiai tinkamu lietuvių Tautos atsigavimui iš okupacijos represijų. O kaip gi? Juk į Konstituciją įrašomi tokie principai kaip: Tauta-suverenas, Lietuvoje Tauta renka savo atstovus valdžion, Tautos sprendimai referendumais pareikšti, valstybinė kalba – lietuvių, valstybė saugo ir gina šeimą, mokslą, kultūrą ir religiją.
Pagal Konstituciją atrodo, kad Lietuva – tikri Tautos namai. O realiai – kaip toje JAV- viskas atvirkščiai. Išmoningai išvengus desovietizacijos – valdžioje likosi tie patys okupantų kolaborantai (išdavikai) keliskart persikrikštiję ir taip išvengę kaltės bei bausmės, šiandien jau nebe „sovietiškai“, o „demokratiškai“ rikiuoja Tautos prapultį bei savo klestėjimą.
Argi tai ne demokratinė grimasa?
Per 25 „demokratėjimo“ metus jau ir mes, lietuviai, supratome „naujos“ politikos grimasas, todėl reakcija į „parodomuosius“ rinkimus, į statistinius rodiklius, tapo labai kritiška ir visuomenės nepalaikoma.
Prisiminkime.
1990 m. rinkimus į AT triuškinančiai laimėjo Sąjūdis, tačiau į Vyriausybę nelietuviškos kilmės grafas paskyrė visus komunistus. Ir ne bet kokius, o Centro komiteto narius su partsekretoriumi AMB priešaky. Sąjūdis buvo eliminuotas iš politikos, sąjūdiečiai „nukenksminti“.
Iš karto smuko rinkimų aktyvumas ir iki šiandien jau sumažėjo perpus.
Tas pats variantas ir su Tautos nuomone – tik pirmosios AT metu įvyko keli rezultatyvūs referendumai, tačiau vėliau – nei vieno Tautos atsiklausimo, nors atstatomoje valstybėje problemų buvo ir yra daug, bet Tauta eliminuota ir savo nuomonės pareikšti negali. Taigi, net stojimo į ES metu referendume dalyvavo tik 20 proc. (tai elitas veržiasi į ES), o pratęsus viena diena ir pametėjus nemokamai alų ir skalbimo miltelius, jų atėjo pasiimti dar 40 proc. varguolių iš badu marinamų aštuoniasdešimties – tai yra pusė. Jau vien 300 tūkst. parašų referendumui paskelbti reikalavimas sudaro geroką barjerą, tačiau ir jį peršokus – dėl AE statybos – rezultatai ignoruojami, nepaisant Konstitucijoje įtvirtintų Tautos valios vykdymo garantijų.
Jau nekalbant apie tolygų parašų kiekio mažinimą, dėl emigracijos sumažėjus balsuotojų skaičiui. Vertėtų šį skaičių priderinti prie ES egzistuojančių lygių net kur kas skaitlingesnėse gyventojais valstybėse.
Beje, ta pati problema ir su atstovų Seime skaičiumi, tiek mažintinu proporcingai (trečdaliu) sumažėjusiam balsuotojų skaičiui, tiek taikant analogą su kitų ES valstybių parlamentarų skaičiais, tiek atsižvelgiant į pastovų posėdžiuose dalyvaujančių kiekį.
Turime didžiausią ES biurokratinį aparatą, kurį net krizės metu A. Kubilius žadėjo sumažinti, bet sumažino tik ubagų pensijas – ar tai ne demokratijos grimasa?
Tai kas gi valdo Lietuvoje, jei trečdaliu sumažėjo gyventojų ir perpus mažiau rinkimuose dalyvauja balsuotojų? Ar ne įdomu, kodėl Seimas netaiso rinkimų įstatymo pagal susiklosčiusią situaciją? O gal visai naudinga, kad pusė balsuotojų ignoruoja rinkimus, taip leisdami „saviems išsirinkti savus“?
Deja, tyrimai rodo, kad tai dar viena demokratijos grimasa.
Analizuojame turimą rinkimų I ir II ture balsuotojų skaičius ir nustatome šios hipotezės teisingumą. Antai, I rinkimų ture nurodomi 2 553 335 rinkėjai Lietuvoje, o jau II ture – 6 000 daugiau! T.y. jau atsiranda 2 559 398 rinkėjai. Galimos 3 versijos, kad nuo I iki II turo 6 000 Lietuvos gyventojų sukako 18 metų ir jie jau galėjo balsuoti! Antra, kad VRK apsiriko. Trečia, pirmame ture sumažino skaičių, kad padidinti balsavusių proc. už D. Grybauskaitę ir taip išvengti II turo?
Tačiau nepasisekė.
Dėmesį atkreipia balsuotojų mažėjimas I ture nuo 52, 29 proc. iki II ture – 47,37 proc. . Todėl realus už D. Grybauskaitę balsavusiųjų (700 647) skaičius tesudaro 27,3 proc. visų II ture fiksuotų Lietuvos rinkėjų. Štai čia ir yra žaidimo statistiniais skaičiais esmė. Nuo atėjusiųjų II ture balsuoti (1 212 374) D. Grybauskaitė gavo 57,9 proc. balsų, bet nuo visų Lietuvoje turinčiųjų balsą (2 559 398) gavo tik 27,3 proc. balso. Tai yra mažiau nei trečdalis Lietuvos rinkėjų išrinko D. Grybauskaitę prezidente. Argi neakivaizdu, kad Konstitucijoje būtina nustatyti balsavusiųjų už prezidentą skaičiaus minimumą?
O šito nėra Lietuvos Konstitucijoje – taigi dar viena demokratijos grimasa.
Žinant, kad 80 proc. visų gyventojų skursta, akivaizdu, kad jie nerinks daug pažadėjusios (sutvarkyti oligarchus ir išaiškinti nelegalų turtą valdančius), bet pažadų netesėjusios personos. Ir aišku, kad tikrai balsuos 20 proc. turtingųjų, kurių turtus D. Grybauskaitė išgelbėjo ir nuo mokesčių, ir nuo FNTT, bet pražudžiusių skolose ubagėlių vaikus ir vaikaičius. Taigi, 20 proc. garantuoti jos, tik reikia, kad į balsavimą ateitų kuo mažiau vargšų rinkėjų, o atėję balsuotų už kitus kandidatus. Todėl I turo rinkiminė kampanija buvo be D. Grybauskaitės dalyvavimo, nebuvo intrigos ir kaitinančių rinkėją ginčų.
Z. Balčytis II ture surinko 485 968 balsus, tai yra 40,1 proc. nuo atėjusių balsuoti arba 18,9 proc. nuo turinčių balsavimo teisę.
Štai kam reikalingos apklausos! Kad nustatyti teisingą rinkimų kampanijos modelį. D. Grybauskaitė, kaip ir konservatoriai, deklaruoja rūpestį žmonėmis, bet dirba tik nomenklatūriniam elitui, „Landsbergio akcizu“ pradedant, „žiauria akcija“ įsiūbuojant, vagiant rublinius indėlius, pensijas ir neteisingai formuojant mokesčius bei perskirstant biudžetą, kas pačių buvo įvardinta Tautos saulėlydžiu ir elito saulėtekiu. Užteko 20 proc. turtuolių balsų, bet, pridėjus 7 proc. vis dar gyvų „megztų berečių“ gavosi gražus skirtumas su pralaimėjusiuoju. Bet galėjo apsieiti be berečių. 20 proc. ir 18,9 proc. -jau įtikinamai „demokratiškai“ atrodo.
Bet tik atrodo. Dauguma – 61 proc. balsuotojų net nedalyvavo rinkimų farse.
Antrame Prezidento rinkimų ture buvo balsuojama ir už europarlamentarus, todėl įdomu ir juos peržvelgti Tautos intereso kampu.
Iš konservatorių į europarlamentarus pateko 2 – nelietuviškos kilmės grafo V. Landsbergio anūkas ir panelę Mėjer moteriškoje šeimos linijoje turintis – A. Saudargas. Dar du rusakalbiai išrinkti lenkų ir rusų aljanso ir Darbo partijos, - tai V. Uspaskichas ir V. Tomaševskis.
Taigi, Europarlamente Lietuvą atstovaus 4 ne lietuviai iš 11išrinktų, t. y. 36,3 proc. svetimtaučiai, kas iškart pažeidžia gyvenančių tautybių atstovavimo proporcijas dvigubai. Va, dar viena demokratijos grimasa. Be to, štai ką reiškia, kai leidžiama įregistruoti buvusių okupantų partijas. Aišku, europarlamente ši ketveriukė negins lietuvių Tautos interesų, o kovos už okupantines privilegijas.
Dar viena demokratijos grimasa.
LSDP dvi vietas laimėjusių gavo V. Blinkevičiūtė ir Z. Balčytis, kurie praėjusioje Europarlamento kadencijoje balsavo už „Estrelos rezoliuciją“. Taigi, kaip tada, taip ir ateityje jie negins savo Tautos ir Seimo pozicijos tradicinės šeimos išsaugojimui ir lietuviškos valstybės – taip pat. Atvirkščiai, stengsis įteisinti demoralizaciją, kaip tautinių valstybių griovimo garantą. Beje, nepamiršti yra ir seni V. Blinkevičiūtės prisiminimai, kad būnant socministre ji sugebėjo sutaupyti 50 mln. iš vaikų maitinimo (?!!) lėšų ir už juos pastatyti ambasadą Londone... Senoji – buvo pažadėta Anglijos lietuvių bendruomenei, bet... kažkaip pradingo šalies rūkuose.
Dar du liberalų sąjungos atstovai (A. Guoga ir P. Auštrevičius) balsus surinko pažadėję, kad už juos bus sumokėta. Ir P. Auštrevičius kažkada žadėjo ES paramą teisingai paskirstyti Lietuvoje, bet... Pažadai tie niekis – nereikės jų tesėti. O va, kaip su milijonieriaus A. Guogos pažadu jau dabar ryškėja jo lažybų verslo „ragai ir nagai“, davę garantuotą pelną rinkimų kampanijos metu. Tai dar naujovė rinkimuose, bet tik Lietuvoje nebaudžiama, nei visame pasaulyje. Lietuva – juk stebuklų šalis.
Taigi, jau turime 8 iš 11 Lietuvos delegatų į Europarlamentą, kurie tikrai negins šalies ir lietuvių Tautos interesų. Va, kokia demokratijos grimasa.
Belieka 3 atstovai – tai 2 Tvarkos ir teisingumo partijos R. Paksas ir V. Mazuronis bei vienas Žaliasis – B. Ropė. Jie tesudaro 27,2 proc. iš visų išrinktųjų į Europarlamentą. Visi trys Lietuvoje parodė savo gerus darbus ir rezultatus, bet jie nesudaro netgi trečdalio Lietuvos delegacijos. Belieka tik pasidžiaugti, kad euroskeptikai laimėjo žymią daugumą ir mūsų gerajam trejetui bus prie ko glaustis ir kovoti už Europos ateitį.
Atgal
