Religija
01 15. Rengiantis Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios jubiliejui
Dr. Aldona Vasiliauskienė
2014-ji metai paskelbti Kristijono Donelaičiominint 300 metų nuo jo gimimo,, Oršos mūšioįamžinant prieš 500 metų pasiektą didingą Lietuvos kariuomenės pergalę, Teatro, Lietuvos dainų šventės, Vaikų sveikatos metais. Minėsime ir kitokias šventes.
2014-ieji – šeimos metais
2013-ieji metai katalikiškajame pasaulyje buvo minimi kaip Tikėjimo metai. Jiems pasibaigus, prasidėjo nauji – Šeimos metai. 2013 metų gruodžio 1 d. Lietuvos vyskupai paskelbė laišką, skirtą prasidedantiems Šeimos metams. Vyskupų laiškas baigiamas: „Šiais Šeimos metais ypatingai raginame krikščioniškas šeimas ir visus geros valios žmones pagal savo galimybes ginti šeimos ir gimusių bei negimusių vaikų teises. Ginkime šeimą, nes ji yra žmogaus gerovės, tikėjimo ir jo brandos lopšys. Šv. Pauliaus paraginimas „pabusti iš miego“ šiandien gali būti konkrečiai įgyvendinamas drąsiai ginant ir puoselėjant krikščioniškos šeimos kultūrą. Tebūna mūsų veidas giedras, rūpinantis šeimos vertybe: Viešpats rūpinasi, kad savyje turėtume Jo džiaugsmo pilnatvę (plg. Jn 17, 13b)!“ Šeimos metų šūkis – „Kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“ (Jn 15, 11).
Švč. Trejybės bažnyčios koplyčioje šv. Mišiose meldžiasi ukrainiečiai. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Pergalė Oršos mūšyje
1514 m. rugsėjo 8 d. Oršos mūšyje, kuriame pergalė pasiekta prieš beveik 3 kartus didesnę priešo kariuomenę leido Lietuvai sudaryti palankias paliaubas, užtikrinusias beveik 40 metų taiką, kurios metu Lietuva atsigavo ir sustiprėjo, pasiekė ženklių laimėjimų mokslo ir kultūros srityje. Oršos mūšyje (dabartinės Baltarusijos teritorijoje) LDK kariuomenei vadovavo kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis (gimė apie 1460–1530 08 10), palaidotas Kijevo Pečioros Lauros Uspenjes sobore (Ukraina). 1941 m. lapkričio 3 d. soborą sugriovus, sudaužytas ir unikalus K. Ostrogiškio antkapinis paminklas.
Oršos mūšio rezultatai tapo labai svarbiais ir būsimam Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui. Vilniaus kaštelionas (nuo 1511 m.), Lietuvos didysis etmonas, Trakų vaivada (nuo 1522 m.). K. Ostrogiškis vadovavo 33 mūšiams, patirdamas tik du pralaimėjimus. O už pergalę prie Oršos prieš Maskvos kariuomenę, atsidėkodamas Aukščiausiajam už globą, Vilniuje, vietoj medinės pastatė didingą mūrinę Švč. Trejybės bažnyčią ir varpinę, prie kurios įsikūrusiame vienuolyne buvo padėti pagrindai Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino steigimui.
Švč. Trejybės bažnyčios koplyčioje šv. Mišiose meldžiasi ukrainiečiai
Švč. Trejybės bažnyčia ir vienuolynas
1604 m. į šį, tada labai apleistą vienuolyną, įstojo Ivanas Kuncevičius (1580–1623), 1596 m. atvykęs iš Voluinės Volodymyro į Vilnių mokytis pirklio amato. Jis pasirinko vienuolinį Juozapato vardą. 1607 m. į Švč. Trejybės vienuolyną įstojo Veljaminas Rutskis (1574–1637), pasirinkęs Juozapo vienuolinį vardą. Beaugantis ir besiplečiantis vienuolynas bei atnaujinama bažnyčia karaliaus Zigmanto III Vazos 1609 m. karališkuoju ediktu perduota Graikų (Rytų) apeigų katalikams. Tad jau 400 metų, kaip Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčia ir vienuolynas, tapęs Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino lopšiu – Graikų (Rytų) apeigų katalikų šventovė.
1617 m. Juozapatas Kuncevičius ir Veljaminas Rutskis Rutos dvare prie Naugarduko sukvietė bazilijonų vienuolynų kapitulą, kuri, sujungusi penkis bazilijonų vienuolynus (Vilniaus, Biteno, Žirovicų, Minsko ir Naugarduko) pritarė Veljamino Rutskio parengtam Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino statutui ir įkūrė Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną – Švč. Trejybės kongregaciją su centru Vilniuje. Šis ordinas tapo svarbiu Brastos Bažnytinės unijos priimtų nutarimų įgyvendintoju.
Pamokslą Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios koplyčioje sako igumenas kun. t. Vinkentijus Janickis OSBM, karėje sėdi t. Pavlo Jachimec OSBM
1617 m. Juozapatas išrinktas Polocko vyskupu, išvyko iš Vilniaus (čia gyvenęs 21-erius metus). 1623 m. lapkričio 12 d. vizitacijos Vitebske metu Juozapatas buvo nužudytas asmenų, kovojusių prieš Bažnyčios vienybę. 1643 m. popiežius Urbonas VIII Juozapatą paskelbė palaimintuoju, o 1867 m. popiežius Pijus IX Juozapatą paskelbė šventuoju. Po ilgų klajonių bei kelionių 1916 m. šv. Juozapato palaikai pervežti į Vieną (Austrija) (iki tol jie buvo slapstomi įvairiose Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos vietose). Iš Austrijos po 30 metų palaikai pervežti į Romą, o 1963 metais jie buvo perkelti į Vatikaną – Šventojo Petro Baziliką (dešinėje navoje, Šv. Bazilijaus Didžiojo altoriuje). 2013 metų lapkričio 25–26 dienomis Vatikane ir Romoje iškilmingai paminėtas pirmojo Rytų apeigų katalikų šventojo – Šv. Juozapato palaikų į Vatikaną perkėlimo 50-metis.
Švč. Trejybės bažnyčia sugrįžta tikintiesiems
Oršos mūšio rezultate 1514 m. pastatyta didinga bažnyčia tapo centrine vieta, kurioje buvo kuriamas Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas. Ši bažnyčia pergyvenusi caro bei sovietinės valdžios negandas, 1991 m. sugrąžinta Graikų (Rytų) apeigų katalikų tikintiesiems,o 1991 m. liepos 6 d. t. Pavlo Jachimec OSBM Švč. Trejybės bažnyčioje pirmąsyk aukojo šv. Mišias.
Dera priminti, kad 1991 m. vasario 18 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės potvarkiu Nr. 61 užregistruota Graikų apeigų katalikų bendruomenė Vilniuje. Šiai bendruomenei prašant 1991 m. liepos 5 d. Graikų apeigų katalikų tikintiesiems sugrąžinta Švč. Trejybės bažnyčia Vilniuje. Į ją parapijiečių kvietimu bei Vilniuje tuomet dirbusio ukrainiečio kunigo Volodymyro Prokopivo (1912 11 23–1938 04 03–1996 12 11)iniciatyva prašyta, kad į Vilnių atvyktų vienuolis bazilijonas iš Galicijos provincijos. Protoigumenas tėvas Vasylis (Bohdanas Mendrunas) OSBM 1991 m. birželio 27 d. klebonu į Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčią paskyrė kun. t. Pavlo (Petro Jachimecą) OSBM. Jam dirbant Vilniuje įsitvirtino Bazilijonų ordinas bei Graikų (Rytų) apeigų katalikų bažnyčia.
Šv. Mišių metu meldžiasi ukrainiečiai. Koplyčios viduryje stovi t. Pavlo Jachimecas OSBM, dešinėje – Marijos radijo laidos savanoris Aloyzas Domarkas
1992 m. vasario 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu Nr. 1966 p., kurį pasirašė Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius, Lietuvoje oficialiai įregistruota Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino atstovybė, kurios veiklą palaimino kardinolas Vincentas Sladkevičius (1920 08 20–1944 03 25–1957 12 25–2000 05 28). 1999 m. birželio 8 d. bendruomenė buvo perregistruota į Graikų apeigų katalikų Bažnyčią, o 2000 m. gruodžio 27 d. ordino atstovybė tapo Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynu.
Švč. Trejybės bažnyčios klebonas t. Pavlo ir Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno igumenas t. Vinkentijus
Artėjant Švč. Trejybės bažnyčios 500 metų ir Šv. Bazilijaus ordino 400 metų įkūrimo jubiliejams Vilniuje šiuo metu gyvenantys vienuoliai bazilijonai: vienuolyno igumenas t. Vinkentijus (Vasylis Janickis) ir bažnyčios klebonas t. Pavlo (Petro Jachimecas) įsijungę į veiklą skleidžiant žinias apie būsimus jubiliejus.
T. Pavlo Jachimec OSBM nuo 2001 m. įsijungė į Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino istorijai organizuojamas mokslines, tarptautines konferencijas, tapdamas ne tik nepamainomu organizatoriumi, bet ir skaitydamas jose mokslinius pranešimus. Primintina, kad 2001–2011 m. buvo suorganizuota 10 konferencijų (5 vyko Lietuvoje ir 5 – Ukrainoje).
2013 m. lapkričio 10 d. iškilmingos Mišios Švč. Trejybės bažnyčioje minint šv. Juozapato palaikų perkėlimo į Šv. Petro baziliką Vatikane buvo transliuojamos per Marijos radiją. T. Vinkentijus Janickis OSBM Marijos radijo laidoje „Mokslas, religija, kultūra“ skaitė tekstus iš knygų apie šv. Juozapatą.
Marijos radijo laidos savanoriai; Aloyzas Domarkas (stovi). Kairėje sėdi Nikolajus Jesilevičius, toliau Sigitas Šlakaitis. Tarpduryje sėdi šv. Mišių komentatorius ir vertėjas Vasylis Kapkanas
2014 m. sausio 5 d. šv. Mišios iš Švč. Trejybės bažnyčios vėl buvo transliuotos per Marijos radiją. Šv. Mišias lietuviškai komentavo Vasylis Kapkanas (jis komentavo visas Mišias transliuotas per Marijos radiją, vertė į lietuvių kalbą ir t. Vinkentijaus skaitytą tekstą).
Šios Mišios, transliuotos per Marijos radiją tapo įžangine malda, rengiantis Švč. Trejybės bažnyčios 500 metų jubiliejui. Po šv. Mišių vyko ilgai užtrukusios ir labai įdomios vandens šventinimo apeigos.
Pamokslą šv. Mišiose pasakė igumenas t. Vinkentijus Janickis OSBM. Kunigas kalbėjo: „Dievo pasirodymas mums primena didžiulę paslaptį: nematomas Dievas pasirodė mums žmogaus kūne, kad atnaujintų ir apšviestų mus ir visą pasaulį. Šventoji Bažnyčia mokanti mus apie Jėzaus Kristaus švento Krikšto paslaptį sako, Gelbėtojas apsikrikštijęs Jordano vandenyje, nuplovė žmogaus nuodėmes savo teisingumu, pašventino vandenį visiems laikams ir suteikė jam šventinamąją galią. Tuo pačiu atvėrė mums dangų, kuris buvo uždarytas Adomo nuodėme ir atsiuntė į žemę Šventąją Dvasią. Jonui pakrikštijus Jordane Jėzų, jam atsivėrė dangus ir jis pamatė Dievo Dvasią, sklendžiančią žemyn it balandį ir nusileidžiančią ant jo. O balsas iš dangaus prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“ (Mt 3,17).
Krikštijimo metu ant kiekvieno žmogaus iš tikrųjų nusileidžia Šventoji Dvasia ir visi nuo to momento teisėtai gali vadintis Dangiškojo Tėvo vaikais“.
Šv. Mišiose kun. t. Vinkentijus OSBM nuoširdžiai sveikino Marijos radijo klausytojus, kartu besimeldžiančius su ukrainiečiais Švč. Trejybės bažnyčioje, dėkojo Marijos radijo vadovybei už galimybę jau ne pirmą kartą supažindinti lietuvius – lotynų apeigų tikinčiuosius su Graikų (Rytų) katalikų apeigomis, maldomis ir giesmėmis, dėkojo savanoriams už tiesioginių šv. Mišių transliaciją: Aloyzui Domarkui ir jo talkininkams Nikolajui Jesilevičiui bei Sigitui Šlakaičiui.
Šios šv. Mišios, transliuotos per Marijos radiją, buvo puiki proga pagarsinti ir pačios Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios artėjantį 500 metų jubiliejų.
Atgal
