VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Religija

01 04. Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius tapo vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės konkurso laureatu

Juozas Elekšis

Vinco Kudirkos publicistinio blaivybės konkurso laureatas, meno kūrėjas

Edukologijos universitete, dalyvaujant daugybei svečių, gausiai Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleivių grupei, Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės konkurso laureatu paskelbtas Lietuvos katalikų bažnyčios Kauno arkivyskupas metropolitas, Vyskupų konferencijos pirmininkas J. E. Sigitas Tamkevičius. Diplomą pasirašė ir įteikė Lietuvos blaivybės draugijos „Baltų ainiai“ Garbės pirmininkas, premjero patarėjas Antanas Vinkus, Nacionalinės žalingų įpročių prevencijos tarybos prezidentas ir Lietuvos blaivybės draugijos „Baltų ainiai“ pirmininkas Alfonsas Čekauskas ir konkurso žiuri komisijos pirmininkas draugijos „Baltų ainiai“ prezidiumo narys profesorius Česlovas Kalenda. Renginio metu grojo Edukologijos universiteto prof. Remigijaus Vitkausko vadovaujamas styginis kvartetas

Arkivyskupą metropolitą Sigitą Tamkevičių pažįsta visi Lietuvos žmonės, daugelis žino jį kaip pogrindinės katalikų spaudos sovietmečiu leidėją, buvusį politinį kalinį. Tačiau mažai kas žino to žmogaus didvyriškumą. Sovietų valdžia 1968 m. jam net buvo uždraudusi kunigauti. Kad nebūtų apkaltintas veltėdžiu ir turėtų duonos kąsnį,  kunigas dirbo metalo gamykloje, melioracijoje.Tenka stebėtis to meto pasiryžėlių drąsa ir sumanumu. Sovietų žmonių sekimo sistema buvo labai išplėtota, ji turėjo daug oficialių ir neoficialių talkininkų. Žmonės represijų, susidorojimų, trėmimų buvo įbauginti. Sistemos efektyvumą patvirtina ir tai, kad, nors ir po ilgo laiko, buvo suimti mūsų rezistencinio pogrindžio vadai, represuota šimtai tūkstančių žmonių, tūkstančiai nužudyti, sunaikinta pogrindžio spauda. Vis dėl to atsirado drąsuolių, kurie ryžosi iš naujo imtis pogrindinio darbo. 1972 metais pradėta leisti nelegali „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“. Jos pirmuoju redaktoriumi tapo kunigas Sigitas Tamkevičius. Unikalu tai, kad kunigą represavus, leidinys ėjo toliau ir, nežiūrint desperatiškų sistemos pastangų, nelegali spaustuvė taip ir nebuvo išaiškinta. Leidinys nelegaliai ėjo iki 1989 m. kovo mėnesio, kai jį buvo galima leisti legaliai. Taigi pogrindyje leidinys egzistavo net septyniolika metų! Unikalu ir tai, kad visi 81 numeriai pasiekė Vakarus. Jos pateikta informacija naudojosi Vatikano radijas, Amerikos balsas, Laisvosios Europos ir kitos radijo stotys ir, žinoma, lietuvių emigracinė spauda, ypač Čikagoje leidžiamas laikraštis „Draugas“.

Arkivyskupas metropolitas J.E. Sigitas Tamkevičius. Kazimiero Valiaus nuotrauka

Sigitas Tamkevičius, būdamas Kybartų bažnyčios klebonu, ryžosi kitam drąsiam žingsniui — 1978 m. kartu su keturiais kunigais įkūrė tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą.  Dėl savo veiklos, visą laiką buvo sekamas, persekiojamas, o 1983 m. kunigo Alfonso Svarinsko teismo metu suimtas ir pusę metų tardytas Vilniaus KGB kalėjime. Po tardymų iki 1988 m. kalintas Permės ir Mordovijos lageriuose ir galiausiai ištremtas  į Sibirą. Tremtyje, dėl pasikeitusios politinės situacijos teko praleisti tik pusmetį. Tik tada galėjo pradėti vykdyti pareigas, kurias buvo pasiryžęs dirbti pagal pašaukimą.  1989 – 1990 buvo Kauno Kunigų seminarijos dvasios tėvu., o 1990 – 91 m.  seminarijos rektoriumi. 1991 m. gegužės 4 d. popiežius Jonas Paulius II paskyrė jį tituliniu Tarudos vyskupu ir Kauno arkivyskupijos augziliaru. Tų pačių metų gegužės 19 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje arkivyskupas kardinolas Vincentas Sladkevičus konsekravo jį vyskupu. 1996 m. gegužės 4 d. jis paskirtas Kauno arkivyskupu metropolitu. Arkivyskupas ne kartą buvo vyskupų konferencijos pirmininku, dirba VDU  Katalikų teologijos fakulteto Didžiuoju kancleriu, pirmininkauja Kauno arkivyskupijos „Caritas“ organizacijai.

To pat renginio metu, kito — Vinco Kudirkos publicistinio blaivybės konkurso laureatų vardai suteikti LRT žurnalistei Ugnei Galadauskaitei ir LRT žurnalistui Skirmantui Pabedinskui.

Tenka pastebėti, kad Lietuvoje už blaivybę žodžiais pasisako visi, bet ryžtingesnių veiksmų nesiryžtama imtis. Net paskelbti blaivybės metus gana ilgai delsta. Tiesa, įgyvendinta daug puikių programų: „blaivi klasė“, Birštono programa. Gerai padirbėjo Turgelių vidurinė mokykla, Alytaus Panemunes pagrindine mokykla, Vilniaus sausio 13 vidurinė mokykla,  Vilnius rajono Riešės gimnazija, Juodšilių „Šilo“ gimnazija, Šalčininkų rajono Jašiūnų, Vilniaus rajono „Aušros“ vidurinės,  Vilniaus Vytauto didžiojo ir kitos mokyklos. Vis dėl to ryškesnių rezultatų dar neturime. Pagal Sveikatos programą gėrimas turėjo sumažėti trečdaliu, o  jis nuo to laiko net kiek padidėjo. Išgeriantys dažniausiai pradeda rūkyti, o nuo rūkymo šalyje žūsta kasmet 7 tūkst. žmonių, tačiau taip pat mažai kas į tai kreipia dėmesio. Dėl alkoholio kaltės Lietuvoje miršta kas trečias vyras ir kas dešimta moteris. Vyskupas Motiejus Valančius blaivybės judėjimui buvo suteikęs religinį ir tautinį atspalvį, todėl ir pasiekė stulbinančių rezultatų. Kol kas tokio efekto nėra pasiekusi nė viena programą. Keista, bet blaivybės draugijos pirmininkui atkurtoje Lietuvoje dėl seimo reklamą leidžiančio nutarimo teko kreiptis net į Konstitucinį teismą. Pasisekė laimėti, bet džiuginančių rezultatų nėra. Galime pasidžiaugti tik tuo, kad apdovanojimo renginyje, kaip ir kituose Draugijos renginiuose, dalyvavo gausus būrys moksleivių.

Atgal