Religija
12 17. Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ padėka dr. kun. Gediminui Jankūnui
Dr. Aldona Vasiliauskienė
2013 m. sausio 31 d. pradėtas Lietuvių švietimo draugijos „Ryto“ šimtmečio minėjimas užsitęsė visus metus. Nuo straipsnelių periodikoje iki mokslinių straipsnių, nuo pranešimų konferencijose – iki solidaus mokslo straipsnių leidinio. Vienas draugijos pirmininkų (į šį postą rinktas du kartus) Dievo tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys.
Konferencija „Mečislovas Reinys istorinėje atmintyje“
Vilniuje Lietuvos Edukologijos universitete (LEU) esančioje Arkivyskupo Mečislovo Reinio auditorijoje 2013 m. gruodžio 5 d. vyko mokslinė konferencija „Mečislovas Reinys istorinėje atmintyje“, skirtoje Dievo tarno arkivyskupo M. Reinio 60-osioms mirties metinėms. Konferenciją moderavo LEU Istorijos fakulteto dekanas akademikas Eugenijus Jovaiša.
Renginys pradėtas LEU studentų muzikiniu pasveikinimu: keletą kūrinių atliko Ugdymo mokslų fakulteto Meno edukologijos instituto studentų Andžiejaus Žilo ir Eduardo Michalkevič akordeonų duetas.
JE vyskupas Arūnas Poniškaitis pateikė keletą faktų iš M. Reinio gyvenimo, akcentavo arkivyskupo rūpestį sielų išganymu, pažymėjo jo svarbią veiklą bažnyčioje.
Dr. kun. Gediminui Jankūnui (dešinėje) atkurtos Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas Algimantas Masaitis (kairėje) įteikė padėką ir knygą – mokslinių straipsnių rinkinį „Lietuvių švietimo draugija „Rytas“. Nuotraukos ir asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Buvo išklausyti keturi pranešimai: „M. Reinys – neotomistinės filosofijos pradininkas“ (LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis), „Arkivyskupas M. Reinys šeimų sielovadoje“ (Vilniaus Šv. Kryžiaus bažnyčios rektorius teol. lic. kun. Ričardas Doveika), „Krikščioniškosios antropologijos pėdsakai Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio studijoje „Rasizmo problema“ (Kauno kunigų seminarijos diakonas mgsr. Nerijus Pipiras) ir „Piligrimystė, įamžinanti arkivyskupą Mečislovą Reinį“ (LKMA dr. Aldona Vasiliauskienė).
Iš Zitos Mackevičienės pasisakymo
Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialistė Zita Mackevičienė pasidžiaugė konferencija, perdavė sveikinimus nuo Utenos meto Alvydo Katino, kuris ką tik sugrįžo iš Kinijos su svarbiu apdovanojimu. Kinijoje 14-kos miestų iš 10 šalių (Austrijos, Čekijos, Graikijos, JAV, Kinijos, Korėjos, Lietuvos, Malaizijos, Prancūzijos, Vengrijos) finaliniame konkurse Utenos savivaldybės medžiaga vertinimo komisijos buvo pripažinta geriausia ir gavo aukso apdovanojimą. Šis vienintelis pasaulyje konkursas (Tarptautinės premijos tinkamiausiems miestams gyventi) skirtas vietinėms bendruomenės grupėms, besirūpinančioms aplinkos tvarkymu bei iniciatyvinių grupių kūrimu. Konkursą, organizuotą jau 15-ąjį kartą, globoja Jungtinių Tautų organizacija. Miestai, pagal gyventojų skaičių suskirstyti į 5 grupes – Utena dalyvavo B grupėje.
Pasibaigus konferencijai „Mečislovas Reinys istorinėje atmintyje“, vyskupas Arūnas Poniškaitis (kairėje) domisi dr. Aldonos Vasiliauskienės (stovi šalia vyskupo) straipsniais periodikoje. Už jų stovi dr. kun. Gediminas Jankūnas. Dešinėje pusėje akademikas Algirdas Gaižutis kalbasi su kun. Algirdu Toliatu (dešinėje kraštinis)
Miestai įvertinami kompleksiškai pagal 6 kriterijus: kraštovaizdžio gerinimas, paveldo puoselėjimas, pažeidžiamų aplinkos sričių išsaugojimas, bendruomenės stiprumas, sveikas gyvenimo būdas ir ateities planavimas. Finalinėje konkurso stadijoje kiekvieno miesto atstovai pristato trumpą filmuką, prezentaciją, atitinkančią visus įvertinimo kriterijus, atsakinėja į pateiktus teisėjų klausimus. Primename, kad Utenos meras A. Katinas 2013 m. sausio 29 d. apdovanotas kaip geriausias Respublikoje meras.
Z. Mackevičienė atvežė iš Utenos „Indros“ atspausdintus M. Reiniui skirtus lankstinukus ir paveikslėlius su malda (jų papildomą išleidimą finansavo meras Alvydas Katinas), kuriuos prieš renginį gavo kiekvienas dalyvis.
Dr. kun. Gedimino Jankūno perskaityti tekstai
Iš Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos atvykęs dr. kun. Gediminas Jankūnas džiaugėsi ne pirmą kartą dalyvaujantis M. Reiniui skirtuose renginiuose ir M. Reinio auditorijoje. Pasidžiaugęs pranešėjų pateiktomis įdomiomis įžvalgomis, priminė mons. Petrą Baltušką, daug nuveikusį M. Reinio vardo garsinime: ir jo paties pažintis su M. Reiniu įvyko monsinjoro dėka. Dr. kun. G. Jankūnas parodė mažytę knygelę – maldaknygę „Jėzus ir aš“ – vieną iš gausios 20 000 knygų monsinjoro P. Baltuškos sukauptos bibliotekos.
Dr. kun. G. Jankūnas, pratęsdamas skaitytų pranešimų mintis, paskaitė iš maldaknygės „Jėzus ir aš“ (III sutrumpinta laida, 1939 m., sudarė Julija Maceinienė, peržiūrėjo ir prakalbą parašė vyskupas M. Reinys). Leidėjai „Žodis tėvams“ rašo: „Niekas tiek daug ir taip nuoširdžiai nesirūpina vaiko gerove, kaip jų tėveliai. Todėl jiems būna labai skaudu, kad jų vaikelis neparodo jiems dėkingumo, arba kas nors nenori pripažinti pilnų teisių į vaiko auklėjimą ir net moko vaiką neklausyti tėvų, kai jie rūpinasi vaiką auklėti religinėje dvasioje.
Tėvams prigimtasis įstatymas uždėjo didžiausias pareigas rūpintis vaiku, todėl jiems davė ir didžiausias teises į vaiko auklėjimą. Šių teisių nereikia lengvai išsižadėti. Auklėjant vaiko kūną, negalima užmiršti ir jo sielos.
Siela yra didžiausia žmogaus brangenybė. Todėl jos išsaugojimui turi būti sukauptos visos mūsų jėgos.
Sielos gyvenimas yra neįmanomas be teisingai suprasto maldos gyvenimo, apie kurį kalbėjo Kristus. Jis liepė melstis be paliovos, bet nekalbėti daug žodžių. Nuolatinis gyvenimas su Dievu ne žodžiais remiasi. Todėl Kristus liepia pirma susitaikyti su savo broliu, o tada ateiti prie altoriaus... Jis sako, kad ne tas bus išklausytas, kuris kartoja „Viešpatie, Viešpatie“, bet tas, kuris vykdo Dievo valią, t. y. laiko Jo įsakymus – dorai gyvena.
Duodami vaikui į rankas maldų knygelę, nepamirškime, kad jo jaunai sielai to yra maža. Su malda turi eiti gyvas tikėjimas Dievu ir doras gyvenimas pagal Dievo įsakymus. Tam pasiekti yra būtina gražiai vaiką auklėti, mokyti tikėjimo ir doros dalykų.
Arabai sako, kad žmogaus gyvenimas susideda iš 5 pirštų: maldos, darbo, miego, valgio ir žaidimo. Mažiausiu pirštu jie laiko žaidimą, o pirmuoju, kuriuo remiasi visi kiti pirštai – maldą. Palyginimas teisingas, nes šis pagrindinis pirštas – maldos gyvenimas – žmogų iškelia aukščiau gyvulio.
Kai vienas aukšto išsimokslinimo vyras buvo paklaustas: „Kodėl tu eini į bažnyčią“. Jis atsakė: „Todėl, kad aš žmogus“. Aišku, gyvuliui bažnyčia nereikalinga, nes jis neturi sielos, netiki į Dievą ir nesimeldžia. Jam užtenka patenkinti vien kūno poreikius. Žmogui to neužtenka: jo siela turi aukštesnius poreikius kaip kūnas. Ji neturi būti užmiršta, badu marinama ir žudoma. Gėlė be saulės, be šviesos, siela be Dievo – žūsta.
Išmintingi tėvai auklėja vaiką pagal dienotvarkę. Vaikas žino valandas, kada jam keltis, praustis, mokytis, žaisti ir melstis. Taip prabėga apskrita para, susidedanti iš 1440 minučių. Kiek iš tų minučių skiriame vaiko sielos reikalams, tiek jo gyvenimas skiriasi nuo gyvulėlio, ir nuo to priklausys jo dabartinė ir amžinoji ateitis.
Į vaiko gyvenimo programą tėvai įtraukia:
1. Maldą rytais ir vakarais. Šventadieniais - dalyvavimą Mišiose bažnyčioje.
2. Išpažinties ir Komunijos, veda vaikutį bent kartą į metų ketvirtį Didžiųjų švenčių laikotarpiais: - apie Kalėdas, Velykas. Devintines, Žolinę. Patogus laikas vaiko atostogų dienos.
3. Kasdien vaikutis išmoksta bent vieną sakinį iš katekizmo, vakare prieš gulant paskaito iš religinio turinio knygelės. Atostogų metu gali daugiau rasti laiko tokiam skaitymui.
Šioje knygelėje rasite trumputes žinias iš katekizmo. Jos tinka vaikui ir suaugusiam, kaip konspektas, pagal kurį galima vadovautis ieškant medžiagos tikėjimo ir doros dalykų mokymui.
Kad augantis žmogus turėtų šiame moksle nors mažą supratimą, tam neužtenka žinių, kurias jis gavo pasiruošime pirmajai Komunijai. Tos žinios, kaip kasdieninė duona, turi būti nuolatos papildomos“.
Po leidėjų žodžio Vilkaviškio vyskupo koadjutoriaus M. Reinio kreipimasis į vaikus „Mielas vaikeli“:
„Tu pats žinai, kad reikia gražiai pasimelsti Gerajam Dievuliui. Mat, Dievulis labai myli Tave, Tave laimina, pavedė Tavo Angelui Sargui Tave saugoti. Vaikeli, būk dėkingas Dievuliui ir mylėk Jį.
Mylėdamas Dievulį, Tu Jam gražiai pasimelsk. Nuoširdžiai pagarbink savo Sutvertoją ir Viešpatį. Karštai Jam padėkok už visa gera. Gyvai atsiprašyk Jį jei ką negera padarei. Savo maldoje atsidėjęs prašyk Dievulį už savo brangiuosius tėvelius, už save ir už kitus.
Mielasai Vaikeli, malda dažnai telydi tavo jaunutį gyvenimą, tesaugo Tave nuo viso pikta, teugdo Tavyje meilę Gerajam Dievuliui“.
Algimantas Masaitis įvertino dr. kun. Gedimino Jankūno darbus „Rytui“
2004 m. atkurtos Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas pedagogas Algimantas Masaitis, kadaise baigęs matematiką tuometiniame Pedagoginiame institute, džiaugdamasis tokia gražia konferencija Dievo tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui, pažymėjo, kad M. Reinys net du kartus buvo rinktas „Ryto“ draugijos pirmininku. O šie metai „Ryto“ draugijai – jubiliejiniai: sausio 31-ąją vykusiu renginiu (šv. Mišios, konferencija, paroda) pradėtas draugijos šimtmečio minėjimas, bus užbaigtas paminklinės lentos atidengimu vienam „Ryto“ draugijos pirmininkų – prof. kun. Petrui Kraujaliui (1882 07 08–1907–1933 08 14) ir knygos „Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ pristatymu. Minėtos knygos vienas recenzentų dr. kun. Gediminas Jankūnas, nemaža nuveikė, kad šioje knygoje spausdinami straipsniai būtų svaresni ir reikšmingesni. Tad „Ryto“ draugijos pirmininkas dr. kun. Gediminui Jankūnui įteikė padėką, kurioje rašoma: „Nuoširdžiai dėkojame už pagalbą pravedant Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ šimtmečio paminėjimo renginius“ ir knygą. Dr. kun. G. Jankūnas buvo pasveikintas su gimtadieniu bei kunigystės 10-mečiu.
Atgal
