Religija
11 05. Prisimintas monsinjoras Petras Baltuška
Dr. Aldona Vasiliauskienė
2013 m. spalio 19 d. Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje (Utenos dekanatas), gausiai susirinkus parapijiečiams bei atvykusiems iš kitur monsinjoro Petro Baltuškos (1930 11 20–1954 09 12–2012 10 13) gerbėjams, aukotos šv. Mišios pamenant jo – ilgamečio šios parapijos klebono – pirmąsias mirties metines. Šv. Mišias aukojo JE Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ su vyskupijos kunigais. Kartu meldėsi monsinjoras Juozapas Antanavičius, kan. Juozapas Kuodis ir kun. Rimantas Kaunietis (Panevėžio Švč. Trejybės parapija), kan. Stanislovas Krumpliauskas (Dusetų Švč. Trejybės parapija), kan. Povilas Svirskis ir dekanas kun. Henrikas Kalpokas (Utenos Dievo Apvaizdos parapija), kan. Bronius Šlapelis (Tauragnų Šv. Jurgio parapija), kan. Petras Budriūnas (Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos parapija), kun. Povilas Klezys (Spitrėnų Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės parapija), kun. Jonas Tamošiūnas (Saločių Šv. Juozapo parapija), kun. Jonas Bučelis (Užpalių Švč. Trejybės parapija), kun. Virgilijus Liuima (Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos parapija) ir parapijos klebonas Saulius Kalvaitis bei brolis Patrikas iš Prancūzijos, vasarai atvykstantis į Vajasiškius.
Šv. Mišias Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje aukoja Panevėžio vyskupijos kunigai. Priekyje vysk. Lionginas Virbalas SJ. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Pradėdamas šv. Mišias Jo Ekscelencija Panevėžio vyskupas Lionginas VirbalasSJ kalbėjo, kad monsinjoras Petras Baltuška, kun. Jonas Lauriūnas SJ (1924 03 08–1954 09 12–1991 07 26), vyskupas Juozas Tunaitis (1928 10 25–1954 09 12–1991 05 19–2012 06 01) ir daugelis kitų šio bei kitų seminarijos kursų kunigų buvo karta, ugdžiusi kitus dvasininkus per savo asmenybes – tikėjimą ir prisilietimą prie Viešpaties, per skausmus ir vargus. Ši karta visada buvo šalia žmogaus ir kiekvienas kunigas turi būti šalia žmogaus, todėl, kad Kristus jam davė pašaukimo dovaną. Vyskupas ragino ir šioje Mišių aukoje, meldžiantis pirmose monsinjoro mirties metinėse, kreiptis į gailestingąjį Dievą, pas kurį visi keliaujame.
Utenos merui Alvydui Katinui (dešinėje) dr. Aldona Vasiliauskienė įteikia padėką už mecenatorišką paramą piligrimams Vladimiro prie Kliazmos Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės parapijos keliavusiems Lietuvoje M. Reinio įamžinimo keliais
Pamokslą pasakęs kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas prisiminė, kad mokydamasis Tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje Kaune, jis keturias vasaras čia, Daugailiuose, pas monsinjorą Petrą, atlikdamas praktiką, galėjo prisiliesti prie jo aukos didybės: nuoširdžios brevijoriaus, rožinio maldos, meilės Bažnyčiai, ypatingo pasiruošimo šv. Mišioms. Monsinjoras buvo pilnas gražių idėjų, paprasto žmogiškumo: rūpestingai tvarkė procesiją, rūpinosi tvarka ir švara bažnyčioje. Jis ne tik rūpinosi bažnyčios remonto darbais, didesnis rūpestis buvo gyvoji Bažnyčia. Daugailiuose kanauninkas iš monsinjoro sužinojo apie daugelį žymių, sovietmečiu ignoruotų žmonių – monsinjoras Petras buvo gyva vaikščiojanti enciklopedija. Sutiko daug žmonių, besilankančių pas monsinjorą įvairiais mokslo, kultūros bei švietimo klausimais: jis visiems besikreipiantiems teikė reikalingų žinių. Per mons. P. Baltušką ir pamokslininkas susipažino su daugeliu garbių dvasininkų, kurie klojo jam pagrindą kunigystei. Monsinjoras daug prisidėjo prie Daugailų parapijos bei viso Utenos krašto žymių žmonių atminties išsaugojimo bei puoselėjimo, degdamas viltimi, kad Bažnyčia bus laisva. Daugailiuose sovietmečiu kunigai rinkdavosi rekolekcijoms, kurias yra pravedęs t. Stanislovas bei kiti garbūs kunigai. Čia, Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje, buvo ugdomi ir kunigai: kun. Jonas Tamošiūnas, kun. Modestas Juodvalkis, čia Papilio klebonas Virgilijus Liuima išmoko patarnauti šv. Mišioms.
Prie monsinjoro Petro Baltuškos kapo. Prisiminimais apie monsinjorą dalijasi mons. Juozapas Antanavičius (kairėje). Dešinėje stovi: iš dešinės: kun. Jonas Bučelis, kun. Henrikas Kalpokas, kan. Bronius Šlapelis, Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ, kun. Povilas Klezys, kun. Saulius Kalvaitis, brolis Patrikas
Pamokslininkas akcentavo, kad Panevėžio vyskupija turėjo žymų kunigą, kuris dabar iš dangaus mus drąsina. „Šiandien džiaugiamės, kad pažinojome tokį kunigą ir turime jį danguje. Jis kaip tas švyturys mums, bėgantiems takais ir takeliais į Viešpaties rankas“ – sakė kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas.
Kanauninkas S. Krumpiauskas į savo pamokslą įpynė ir prasmingus poezijos posmus:
Brangus praeivi,
pasižiūrėk į gėlę
Kuri virš kapo skleidžia lapelius -
Tai ji pasaulio skausmo nepakėlė.
Apleido žemės purvinus kelius.
Aš išėjau iš Tavo rankos
Ir į Tave aš vėl grįžtu -
Už pievų už upelio kranto.
Aš išėjau iš Tavo rankos,
Ir į Tave aš vėl grįžau -
Po šv. Mišių apie monsinjoro Petro Baltuškos darbų tąsą, įamžinant Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio (1884 02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08) vardą, kalbėjo dr. Aldona Vasiliauskienė, primindama Lietuvoje M. Reinio įamžinimo vietomis šįmet balandžio – gegužės mėnesiais keliavusius piligrimus iš Vladimiro (prie Kliazmos, 180 km nuo Maskvos), ten kur ypatingo griežtumo sąlygose Vladimiro centrale (kalėjime) kentėjo ir mirė M. Reinys (palaidojimo vieta nežinoma). Ši pirmoji piligrimystė atlikta minint Dievo tarno 60-ąsias mirties metines, o mes šiandieną minime pirmąsias monsinjoro mirties metines. Monsinjoras palaidotas Daugailių bažnyčios šventoriuje greta simbolinio arkivyskupo kapo, kuriame monsinjoro rūpesčiu yra kapsulė žemių iš Vladimiro miesto kapinių. Tai viena iš gausių M. Reinio atminimo įamžinimo formų, o jų monsinjoro veikloje labai daug ir įvairių. Žemių iš Vladimiro kapinių yra įmūryta Vilniaus arkikatedros bazilikos Tremtinių (buvusioje Švč. Mergelės Marijos Vardo) koplyčioje (vadinama Kankinių ir tremtinių koplyčia), po M. Reinio bareljefu ir Skapiškyje – Rūpintojėlio, skirto pirmajai piligrimystei ir M. Reinio mirties 60-mečiui, pamatuose. Kalbėta apie neakivaizdinius monsinjoro ryšius su Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios klebonu t. Sergiejumi Zujevu ir jo pasirašytą padėką – jos faksimilė išspausdinta monografijoje „Monsinjoras Petras Baltuška“. Liepos 24 d. Skapiškyje, šventinant minėtą Rūpintojėlį, šv. Mišiose meldėsi ir daugelis čia dalyvaujančių kunigų, vienaip ar kitaip parėmusių piligriminę kelionę. Tiek dvasininkams, tiek pasauliečiams – piligrimystės mecenatams – buvo įteiktos specialios – neįprastos padėkos (kiekvienoje įrašytos visų rėmėjų pavardės), su malda į Dievo tarną arkivyskupą Mečislovą Reinį.
Tarp Dievo tarno arkivyskupo M. Reinio simbolinio ir monsinjoro P. Baltuškos kapų. Kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas su monsinjoro seserimis: Zita Baltuškaite – Vendeliene (kairėje) ir Ona Grinkaite – Slivkiene (dešinėje)
Dr. Aldona Vasiliauskienė tokią padėką įteikė ir Utenos merui Alvydui Katinui, negalėjusiam dalyvauti minėtame renginyje, o vyskupui L. Virbalui SJ padovanojo savo monografiją „Monsinjoras Petras Baltuška“.
Dvasininkai ir parapijiečiai susirinko šventoriuje prie monsinjoro Petro Baltuškos kapo. Apie monsinjorą Petrą Baltušką keletą šiltų atsiminimų jautriai papasakojo mons. Juozapas Antanavičius, apie neeilinę P. Baltuškos asmenybę kalbėjo Utenos meras Alvydas Katinas. Sugiedojus „Viešpaties Angelą“ šv. Mišių dalyviai dar ilgai nesiskirstė iš šventoriaus.
Atgal
