Religija
10 18. Pirmoji piligrimystė M. Reinio vardo įamžinimo keliais ir jos įprasminimas (8 dalis)
8. Paskutinė piligrimų kelionės Lietuvoje diena
Dr. Aldona Vasiliauskienė
2013 m. gegužės 3 d. pasiekę Kauną, piligrimai iš Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios skubėjo į Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią, čia susitiko su mgsr. klieriku Nerijum Pipiru. Svečiams buvo papasakota apie buvusio šios bažnyčios klebono dr. kun. Ričardo Mikutavičiaus (1935 02 26–1958 03 23–1998 06 30) pastangas įamžinti bažnyčioje asmenis daug davusius lietuvių dvasingumui bei tikėjimui. Pirmasis paminklinis biustas buvo pastatytas M. Reiniui 1995 m. pavasarį. 1996 m. vasario 16-ąją buvo atidengtas kitas paminklinis biustas – M. Reinio bičiuliui prof. Pranui Dovydaičiui (1886 12 02–1942 11 04) sušaudytam Sverdlovske. Kiti gi kun. R. Mikutavičiaus numatyti įamžinti asmenys galbūt ir liksis tragiškai žuvusio kunigo svajone. Abiejų skulptūrų – paminklinių biustų autorius – 1994 m. nacionalinės premijos laureatas skulptorius Arūnas Sakalauskas, architektas – Linas Jurgaitis, meistrai Eugenijus Saltykovas ir Jonas Virbauskas. Paminkliniai biustai iškalti iš granito atsivežto iš Ukrainos.
Piligrimai, pasigrožėję Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia, pasimeldė prie M. Reinio paminklinio biusto.
Kaune, prie Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios. Iš kairės: pirmoje eilėje Stanislovas Gribovskis, Raisa Grigorjevna Šaulova ir Aleksandras Norkinas; antroje eilėje Liuiza Gribovskaja, Liubov Aleksandrovna Kutseva, Ramūnas Babenskas, tėvas Sergiejus Zujevas ir Igoris Gerasimovas; trečioje eilėje Liubov Nikolajevna Liugge, Antanas Vilūnas ir tuomet dar klierikas mgsr. Nerijus Pipiras. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Po antrosios atokvėpio valandėlės šios piligriminės kelionės metu (Vilniuje, aplankius LKMA piligrimai turėjo laisvo laiko, tačiau jau buvo vakaras)– svečiai galėjo įsigyti suvenyrų bei lauktuvių į namus, neskubant pasėdėti prie kavos ar arbatos puodelio ir ramiai gurkšnoti. Po trumpo laisvo laiko laukė kelionė į Vilnių.
Pakeliui trumpam sustota Kauno Rotušės aikštėje, pažiūrėta, kur Kauno Santakoje 1993 m. rugsėjo 6 d. Šventasis Tėvas Jonas Paulius II aukojo šv. Mišias. Pasimelsta ir Kauno arkikatedroje, kuri tuo metu buvo intensyviai tvarkoma ir gražinama – ruošiamasi jau kitą dieną prasidėsiančiai šventei – 600 metų arkikatedros jubiliejui.
Piligrimai supažindinti su dvasininkais, palaidotais arkikatedroje, jos kriptoje, antkapiniu paminklu arkikatedros šventoriuje prel. Jonui Mačiuliui – Maironiui (1862 11 02 (spalio 21 pagal Julijaus kalendorių)–1891–1932 06 28). Kalbėta apie 1998 m. lapkričio 28 d. iš Austrijos atvežtus ir perlaidotus pirmojo Šventojo Rašto į lietuvių kalbą vertėjo arkivyskupo metropolito Juozapo Jono Skvirecko (1873 09 20–1899 06 24–1919 07 13–1959 12 03) palaikus, kurio šįmet minėsime 140-ąsias gimimo metines. Pasakota ir apie kitus dvasininkus.
Stabtelėta prie namo, kuriame įrengtas kardinolo Vincento Sladkevičiaus (1920 08 20–1944 03 25–1957 12 25–2000 25 28) memorialinis butas – muziejus. Čia Kauno vyskupų rūmuose kardinolas, grįžęs iš sovietmečio tremties, gyveno 1990–2000 m. Pasigrožėta skulptoriaus Arūno Sakalausko 2000 m. sukurtu paminklu kardinolui V. Sladkevičiui (architektas Linas Jurgaitis).
Išvažiuojant iš Kauno apžiūrėta ir Kauno pilis.
Vilniuje – LEU – paskutinioji piligrimų iš Vladimiro stotelė Lietuvoje
Paskutiniąją piligrimystės Lietuvoje dieną maldininkai, pasiekę Vilnių, prieš išvykdami į Maskvą, vėl atvyko į LEU II rūmus, kur jų laukė Visų Šventųjų bažnyčios klebonas LEU Istorijos fakulteto Katalikų tikybos katedros kapelionas kun. Vytautas Rapalis ir Socialinių mokslų fakulteto studijų reikalų prodekanė doc. dr. Angelė Kaušylienė. Prie kavos puodelio svečiai dalinosi Lietuvoje patirtais įspūdžiais.
Visi atvykę iš Vladimiro į Lietuvą, kaip jau minėta, turi piligrimystės patirtį – ne kartą jiems tekę keliauti: tik vieniems tai septintoji, kitiems – antroji kelionė.
Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje prie Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio paminklinio biusto (skulptorius Arūnas Sakalauskas). Kauno kunigų seminarijos klierikas mgsr. Nerijus Pipiras (viduryje) su piligrimus po Lietuvą vežiojusiais mecenatu Antanu Vilūnu (kairėje) ir Igoriu Gerasimovu (dešinėje)
Tačiau ši piligriminė kelionė visiems paliko nepamirštamą įspūdį – bažnyčios, tikinčiųjų bendravimas, jų paprastumas. Piligrimai džiaugėsi pajutę nuoširdžią globą ir didžiulį dėmesį, buvo nustebę sudaryta piligriminio kelio programa ir kad ši programa be jokių trikdžių buvo įgyvendinta. Dėl numatytų kelionių tikslumo (nevėluota) gražių žodžių išsakė ir piligrimus vežęs vairuotojas Igoris Gerasimovas, džiaugdamasis, kad tai pirmoji, iš jam tekusių keliauti, taip tiksliai sudaryta programa.
Piligrimai džiaugėsi turėję galimybę pagilinti ir praplėsti žinias apie Dievo tarną arkivyskupą M. Reinį. Sutiktų lietuvių dėmesys M. Reiniui juos skatina prisidėti prie Beatifikacijos (Kėlimo į altoriaus garbę) bylos greitinimo. Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės klebonas kun. Sergiejus Zujevas kalbėjo, kad jie pasiryžę įsijungti į Dievo tarno M. Reinio greitesnio paskelbimo Palaimintuoju procesą. Tad ne atsitiktinai vykusiuose susitikimuose lietuviai buvo kviečiami atvykti į Vladimirą ir pamatyti M. Reinio vardą įamžinančius paminklus....
Už piligriminio kelio Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio keliais organizavimą prodekanė doc. dr. A. Kaušylienė įteikė LEU rektoriaus akademiko A. Gaižučio pasirašytas padėkas t. Sergiejui Zujevui, verslininkui Ramūnui Babenskui, UAB „Vilava“ generaliniam direktoriui p. Antanui Vilūnui ir dr. Aldonai Vasiliauskienei.
Skapiškyje prie parodos „Pažintis su Ukrainos kultūra“ stendų Kupiškio Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjui Rimantui Jociui (centriniame plane viduryje) įteikta ukrainiečių vienuolių bazilijonų padėka. Ją įteikė kun. t. Vikentijus Janickis OSBM (kairėje), suvenyrus – dr. Aldona Vasiliauskienė (dešinėje)
LEU aptarus piligriminę kelionę, svečiai buvo išlydėti į traukinį Vilnius – Maskva.
Mecenatai
Aptariant piligriminę kelionę, kalbėta ir apie mecenatus, kurių dėka ir vyko ši pirmoji piligrimystė Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio keliais, minint jo 60-ąsias mirties metines. Pirmiausia paminėtas M. Reinio kraštietis, Daugailių mokyklos bičiulių pirmininkas, UAB „Vilava“ generalinis direktorius Antanas Vilūnas, kuris, suteikė piligrimams ne tik transportą (du autobusiukus), davė vairuotoją Igorį Gerasimovą, bet ir pats visas dienas sėdėjo prie vairo. Primintina, kad A. Vilūno mecenatorystės dėka 2010 m. spalio 28 – lapkričio 4 d. grupelė iš Lietuvos galėjo pasiekti Vladimirą (prie Kliazmos) ir ten atlikti svarbių M. Reinio vardą įamžinančių bei garsinančių darbų.
Itin svarbi LEU rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio parama: piligrimai dvi dienas gyveno LEU „Svečių namuose“, vaišinti pusryčiais ir pietumis. Piligrimai itin dėkingi ir Kauno arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui SJ už globą Šiluvoje (nakvynę, maistą).
Pažymėtina ir Utenos rajono mero Alvydo Katino bei Utenos regioninio Profesinio mokymo centro vadovo (direktoriaus) Edmundo Pupinio, Kupiškio rajono Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo Rimanto Jociaus bei jo pavaduotojo Vytauto Knizikevičiaus pagalba ir parama.
Paramą piligrimystei įvairiomis formomis suteikė Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios klebonas kun. Vytautas Rapalis, Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonas kun. Medardas Čeponis ir parapijiečiai, „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas, UAB „Utenos Indra“ leidyklos spaustuvės vedėja Žaneta Kibickienė, vilnietis Kazimieras Tamošiūnas, skapiškėnai: Elena ir Bronius Stuokai, Skapiškio seniūnas Valdas Juškevičius bei jo pavaduotoja Regina Beleckienė bei kiti...
Piligriminės kelionės svarba
T. Sergiejus Zujevas ir Ramūnas Babenskas kalbėjo, kad jie parsiveža ne tik neužmirštamų įspūdžių, bet ir daug padėkų. Tai svarbus ženklas, liudijantis lietuvių supratimą – supratimą, kad jų darbas – piligrimystė ir būtent piligrimystė M. Reinio vardo įamžinimo keliais – reikalinga Lietuvai.
Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios piligrimų paskutinės akimirkos Lietuvos Edukologijos universitete. Prie Arkivyskupo Mečislovo Reinio auditorijos su LEU rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio pasirašytomis padėkomis. Jos gautos už piligrimystės organizavimą, mecenatorišką paramą. Iš dešinės stovi Antanas Vilūnas, Ramūnas Babenskas, Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios klebonas kun. Vytautas Rapalis, Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios klebonas kun. t. Sergiejus Zujevas, dr. Aldona Vasiliauskienė, LEU Socialinių mokslų fakulteto studijų reikalų prodekanė doc. dr. Angelė Kaušylienė ir Stanislovas Gribovskis
Lietuviai, dalyvavę rusų kalba aukojamose šv. Mišiose ar maldose, klausėsi gražių melodijų, skambaus t. Sergiejaus ir kitų piligrimų balsų, širdį virpinančių t. Sergiejaus Zujevo pamokslų bei kalbų. Tikėkime, kad ne vienam sukirbėjo širdyje klausimas – o ką aš nuveikiau, kad pagarsinčiau Dievo tarno arkivyskupo M. Reinio vardą, gal trūksta ne tik darbų, bet ir maldų... Iš Vladimiro prie Kliazmos atvykusių pirmųjų piligrimų kelionė po Lietuvą turėtų sujaudinti ir mus, lietuvius: ką aš žinau apie Dievo tarną arkivyskupą M. Reinį, ką aš nuveikiau, kad pagarsinčiau jo vardą... o gal ir mums pradėti maldingas keliones po Lietuvą ne tik Dievo tarno M. Reinio, bet ir kitų dar aštuonių Dievo tarnų bei tarnaičių vardų įamžinimo, atminties puoselėjimo keliais.
Nuostabu, kad šią pirmąją piligriminę kelionę atliko ne lietuviai, o rusai bei kitų tautų katalikai, gyvenantys lietuviams ir šiandien su skausmu prisimenamoje kančios ir siaubo vietoje – Vladimire, kuris kartu yra ir vienas iš žinomiausių ir svarbiausių Rusijos aukso rato – žiedo (zolotoje kolco) miestų.
Atgal
