Religija
10 15. Pirmoji piligrimystė M. Reinio vardo įamžinimo keliais ir jos įprasminimas (7 dalis)
7. Piligrimai Šiluvoje
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Vėlyvą 2013 m. gegužės 2 d. vakarą pasiekus Šiluvą, vienuolė eucharistietė (oficialus pavadinimas Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacija, trumpinys SJE) s. Regina Teresiutė atrakino Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčią ir papasakojo Švč. Mergelės Marijos pasirodymo, koplyčios bei bažnyčios pastatymo istoriją, lietuvių katalikų gebėjimą įvairiomis priemonėmis apsaugoti šventą Šiluvos vietą nuo caro ketinimų.
Šiluvoje Švč. M. Marijos Gimimo šventės – liaudyje vadinamos Šilinėmis – kunigų, einančių aukoti šv. Mišias, procesija. Tolumoje matyti Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia (architektas Antanas Vivulskis). Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Papasakota ir 1976 m. airių tautos Lietuvai dovanotos Švč. Mergelės Marijos statulos „Kankinių tautos dovana kankinių tautai“ (apie metrą aukščio, beveik 20 kg.) istorija, jos sunkus patekimas į Lietuvą. Tik 1983 m. tuometiniam mons. Juozui Žemaičiui (dabar Vilkaviškio vyskupas emeritas), priverstinės kelionės į Angliją metu, diplomatinių gebėjimų dėka, pavyko gauti sutikimą šios dovanos parvežimui. 1983 m. vasario 16-osios rytą keliauninkai mons. J. Žemaitis ir tuometinis Šiluvos klebonas mons. Vaclovas Grauslys su brangia dovana (Švč. Mergelės Marijos statula buvo ilgai užlaikyta Maskvoje) atvyko į Vilnių. Tačiau saugumas pareikalavo kuo greičiau ją iš Vilniaus išvežti. Tad statula buvo atvežta į Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo baziliką ir pastatyta kairiajame altoriuje (vėliau ji perkelta į Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčią, kur pagarbiai altoriuje stovi ir šiandieną).
Kiekvieno mėnesio 13-ąją dieną (tą dieną Marija apsireiškė Fatimoje trims piemenėliams), žmonės pradėjo rinktis į Šiluvą, kaskart jų skaičius didėjo. Šv. Mišių aukoti atvykdavo mons. J. Žemaitis, greitai tapęs „Šiluvos – 13-ųjų klebonu“. Būsimasis vyskupas vadovaudavo šv. Mišių koncelebracijai, parinkdavo pamokslininką, arba pamokslus sakydavo jis pats. 13-osios dienos šv. Mišios buvo aukojamos norint per Mariją permaldauti Dievą už tautos nusikaltimus, už labiausiai paplitusias žmonių nuodėmes: girtuoklystę, abortus, o taip pat pridedant tylią intenciją – išmelsti stebuklą: nepriklausomybę ir laisvę Lietuvai.
Mons. J. Žemaitis 1989 m. kovo 18 d. konsekruotas vyskupu, Vilkaviškio vyskupijos apaštaliniu administratoriumi, pagarbiai puoselėjo Dievo tarno arkivyskupo M. Reinio atminimą, kuris 1926–1940 m. buvo Vilkaviškio vyskupo Antano Karoso (1856 02 02–1883 07 06–1907 06 16–1947 07 07) padėjėjas: vyskupas–koadjutorius.
Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčioje piligrimai ilgai meldėsi. S. Regina Teresiutė SJE buvo sujaudinta jų maldingumu – pamaldžiai giedamu rožiniu.
Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje prie stebuklu išgarsėjusio Švč. Mergelės Marijos altoriaus kunigai su piligrimais, skapiškėnais, kupiškėnais ir panevėžiečiais. Paskutinėje eilėje iš dešinės piligrimų iš Rusijos vadovas kun. t. Sergiejus Zujevas, kun. t. Vikentijus Janickis OSBM ir kun. t. Pavlo Jachimecas OSBM
Piligrimai iš Vladimiro buvo sužavėti aikštės dydžiu Šiluvoje, kurioje Šventasis Tėvas 1993 m. rugsėjo 7 d. aukojo šv. Mišias, grožėjosi Palaimintajam Jonui Pauliui II pastatytu paminklu (atidengtas 2007 m. rugsėjo 7 d.), aikštę puošiančiomis Kryžiaus kelio stotimis.
Piligrimų informacijos centre s. Regina Teresiutė SJE supažindino su ten saugomais daiktais: maldininkai pamatė senąją skrynią, atkastą po Marijos Apsireiškimo, ir kai ką iš joje rastų daiktų; stenduose esančius pastoralą – vyskupo lazdą, vyskupo pirštines, sandalus, mitras ir kt.
Atvykusieji turėjo galimybės susipažinti ir su foto paroda „Iš Šventosios Žemės“. Kaip jau minėta, ne vienas piligrimų yra keliavęs po Šventąją Žemę, tad jiems buvo itin malonu prisiminti kadaise matytas vietas. Nors buvo vėlus vėjuotas vakaras, tačiau piligrimai dar ilgai vaikščiojo po aikštę: meldėsi ir meditavo.
Jono Pauliaus II namuose (šie namai pašventinti 2003 m.) piligrimus globojo s. Onutė Šarkauskaitė SJE, ir ryte, prieš išvykstant, kiekvienam padovanojo paveikslėlių bei žvakelių su Šiluvos Dievo Motinos paveikslais.
Skapiškyje prie Koplytstulpio Dievo tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui stovi kun. t. Sergiejus Zujevas
Suvenyrus iš Vladimiro įteikė ir piligrimai. Ryte, piligrimai dar turėjo galimybę pabendrauti su propedeutinio kurso Šiluvoje vadovu kun. Ramūnu Norkumi ir jo globotiniais.
Po šv. Mišių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos centriniame altoriuje prie Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo (2006 m. Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslą popiežius Benediktas XVI vainikavo palaimintomis karūnomis) dar melstasi bazilikoje esančioje Ligonių sveikatos koplyčioje, kurioje yra senoji XVIII a. Dievo Motinos Ligonių sveikatos skulptūra perkelta iš Apsireiškimo koplyčios. Pasimelsta ir prie senojo (1663 m.) ant lentų tapyto kryžiaus, kuris per kalvinų bei katalikų kivirčus buvo kalvinų peršautas.
Piligrimams papasakota, kad Švč. Mergelės Marijos vardu (47 pavadinimais) Lietuvoje tituluotos 158 Šventovės – bažnyčios, koplyčios, dvi bazilikos (Švč. M. Marijos Gimimo bazilika Šiluvoje ir Švč. M. Marijos Apsilankymo bazilika Žemaičių Kalvarijoje) ir net katedra (Vilkaviškio Švč. M. Marijos Apsilankymo katedra) – daugiausia bažnyčių – net 34-ios turi Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų titulą.
Šiluvos Švč. M. Marijos Gimimo vardo bažnyčiai mažosios bazilikos titulą suteikė popiežius Paulius VI 1976 m.
Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės klebonas kun. t. Sergiejus Zujevas (kairėje) džiaugiasi padėka, gauta iš ukrainiečių vienuolių bazilijonų už rūpestį ir pagarbą Studitų (Rytų apeigų katalikų) ordino archimandritui palaimintajam Klementijui Šeptyckiui. Iš dešinės stovi ukrainietis kun. t. Vikentijus Janickis OSBM , Kupiškio etnografijos muziejaus vyr.specialistė istorikė Aušra Jonušytė, ukrainietis kun. t. Pavlo Jachimecas OSBM ir kun. t. Sergiejus Zujevas
Piligrimams papasakota, kad Lietuvoje žinomi šeši Švč. M. Marijos paveikslai, kurie ypatingi – jie Šventojo Sosto leidimu vainikuoti – prie jų besimeldžiantys pajuto ypatingų malonių, patyrė stebuklų. Tai Trakų Dievo Motina – paveikslas tituluojamas Švč. M. Marijos Lietuvos globėjos vardu. Tai pirmasis Lietuvoje vainikuotas Dievo Motinos paveikslas (vainikuotas 1718 m. rugsėjo 4 d.) popiežius Klemensas XI dovanotomis karūnomis; Sapiegų Dievo Motina (Švč. M. Marija su kūdikiu) paveikslas saugomas Vilniaus arkikatedroje, Jis vainikuotas 1750 rugsėjo 8 d. popiežiaus Benedikto XIV atsiųstomis karūnomis (aptaisas ir karūnos neišliko); Šiluvos – Dievo Motinos su Kūdikiu, Ligonių sveikatos paveikslas – trečiasis vainikuotas Švč. M. Marijos paveikslas popiežiaus Pijaus VI leidimu (1786 m. rugsėjo 8 d.);Aušros Vartų Švč. Gailestingumo Motinos paveikslas vainikuotas 1927 m. liepos 2 d. popiežiaus Pijaus XI atsiųstomis karūnomis; Pivašiūnų Švč. M. Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos paveikslas vainikuotas 1988 m. rugpjūčio 14 d. popiežiaus Jono Pauliaus II atsiųstomis karūnomis ir Žemaičių Kalvarijos Marijos Krikščioniškų šeimų karalienės paveikslas vainikuotas 2006 m. spalio 8 d. popiežiaus Benedikto XVI atsiųstomis karūnomis.
Pasidžiaugta, kad piligrimai iš Vladimiro Lietuvoje aplankė ir pasimeldė prie trijų karūnomis vainikuotų Dievo Motinos paveikslų: Sapiegų Dievo Motinos (Švč. M. Marijos su kūdikiu), Aušros Vartų Švč. Gailestingumo Motinos ir Šiluvos – Dievo Motinos su Kūdikiu, Ligonių sveikatos. Piligrimai pakviesti atvykti ir pasigrožėti bei pasimelsti prie Dievo Motinos Marijos paveikslų Trakuose, Pivašiūnuose ir Žemaičių Kalvarijoje noriai pažadėjo, jei pavyks atvykti antrą kartą piligriminei kelionei į Lietuvą.
Atgal
