Religija
10 11. Pirmoji piligrimystė M. Reinio vardo įamžinimo keliais ir jos įprasminimas (6)
6. Ketvirtoji piligrimystės diena: Skapiškis – Kryžių kalnas – Šiluva
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Piligrimai Skapiškyje
Pernakvoję Utenos regioninio Profesinio mokymo centre, po pusryčių piligrimai, lydimi Utenos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialistės Zitos Mackevičienės išvyko į Skapiškį (Kupiškio rajonas). Tai vienintelė vieta, kur pastatytas M. Reiniui koplytstulpis, o sodyboje veikia ukrainistikos paroda „Pažintis su Ukrainos kultūra“ (ją dar 2012 m. gegužės 26 d., atidarė Ukrainos Nepaprastasis ir Įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje Valerijus Žovtenko). Dėmesys ukrainistikai Skapiškyje, sudarė galimybes garsinti Dievo tarno M. Reinio vardą ir Ukrainoje.
Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje kun. t. Sergiejus Zujevas (kairėje) pasakoja apie piligrimystės Dievo tarno arkivyskupo M. Reinio keliais svarbą. Iš dešinės mons. Juozapas Antanavičius, kun. t. Pavlo Jachimecas OSBM, kun. Virgilijus Liuima, kun. Albertas Kasperavičius, s. Dalia Liutkevičiūtė PAMI iš Panevėžio, skapiškietė Bronė Adomavičienė, mecenatorius Antanas Vilūnas, kun. t. Vikentijus Janickis OSBM, piligrimai. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje, prie Švč. Mergelės Marijos altoriaus piligrimai giedojo Švč. Mergelės Marijos litaniją. Kartu meldėsi kunigai: mons. Juozapas Antanavičius (Panevėžys), kan. Stanislovas Krumpliauskas (Dusetų Švč. Trejybės parapijos klebonas), Virgilijus Liuima (Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas), Albertas Kasperavičius (Subačiaus (stotis) Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebonas) ir Salvijus Pranskūnas (Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) parapijos klebonas), o taip pat iš Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios atvykę ukrainiečiai kunigai–vienuoliai bazilijonai t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM bei t. Vikentijus (Vasylijus Janickis) OSBM.
Kunigai atvykę į Skapiškį susitikti su piligrimais prie Švč. Mergelės Marijos altoriaus. Iš kairės: kun. t. Pavlo Jachimecas OSBM (Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios klebonas), mons. Juozapas Antanavičius (Panevėžys), kan. Stanislovas Krumpliauskas (Dusetų Švč. Trejybės parapijos klebonas), kun. t. Vikentijus Janickis OSBM (Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios kunigas, igumenas), kun. t. Sergiejus Zujevas (Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios klebonas), kun. Virgilijus Liuima (Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas) ir kun. Albertas Kasperavičius (Subačiaus (stotis) Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebonas)
Maldų ir t. Sergiejaus kalbų dėmesingai klausėsi mokytojos Žydros Andrijauskienės atsivesti ateitininkai, atėjusieji parapijiečiai, iš Kupiškio atvykęs Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjas Rimantas Jocius bei jo pavaduotojas Vytautas Knizikevičius, Kupiškio etnografijos muziejaus specialistė istorikė Aušra Jonušytė, Kupiškio televizijos ir informacijos centro vadovas Povilas Vireliūnas, iš Panevėžio atvykusi Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos vienuolė s. Dalia Liutkevičiūtė PAMI.
Dr. A. Vasiliauskienė kalbėjo apie M. Reinio vardo įamžinimą Vladimire, Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės parapijiečių ryžtą tokiai piligrimystei. Papasakotas stebuklas, kaip Švč. Mergelės paveikslas, prie kurio meldėsi Skapiškio klebonas kan. Nikodemas Kasperiūnas (1872 01 02–1896 05 18–1956 02 13), karo metu išgelbėjo bažnyčią nuo bombos sprogimo (bomba, pramušusi bažnyčios lubas giliai įsmigo netoli altoriaus) o vėliau – sovietmečiu, nuo galimo bažnyčios uždarymo (apie bombą nebuvo kalbama, kad galimu jos sprogimu prisidengiant, sovietinė valdžia neuždarytų bažnyčios). Tik atėjus nepriklausomybei išminuotojai bombą išvežė...
Po maldų bažnyčioje piligrimai pasuko prie šventoriuje esančių kunigų kapų. Prie ilgamečio (nuo 1925 m. rugsėjo mėn. beveik iki mirties) Skapiškio klebono kan. Nikodemo Kasperiūno kapo uždegta žvakė, sukalbėta malda. Kanauninkas, pradėjęs darbuotis Skapiškyje, šventoriuje pastatė Lurdą, kuris po kelių dešimčių metų tapo jo antkapiniu paminklu.
Malda Skapiškio bažnyčios šventoriuje prie kanauninko Nikodemo Kasperiūno kapo
Atėję į dr. Aldonos Vasiliauskienės sodybą, išgirdo straipsnio autorės pasakojimą apie šios sodybos atsiradimą bei M. Reinio koplytstulpio istoriją (autorius tautodailininkas ilgametis kalinys ir tremtinys Antanas Ruškys, 1924 03 04–2012 01 30), čia sukauptą ukrainistiką, ukrainiečių dėmesį Dievo tarnui M. Reiniui. Piligrimai ir svečiai apžiūrėjo ukrainistikos parodą, išdėstytą trijuose stenduose. Centrinio stendo viduryje – akademiko A. Gaižučio, dalyvavusio Skapiškyje 2009 m. gegužės 29 d. vykusioje konferencijoje, skirtoje M. Reiniui, dovanotas Dievo tarno M. Reinio portretas.
T. Sergiejus Zujevas svečių knygoje paliko gražų įrašą. Kiti piligrimai pasirašė.
Piligrimai ir grupelė juos sutikusių Skapiškio bažnyčios šventoriuje prie Liurdo ir kan. Nikodemo Kasperiūno kapo
Padėkos piligriminės kelionės organizatoriams.
Iš Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios į susitikimą Skapiškyje su piligrimais bei miestelio bendruomene atvyko vienuoliai kunigai t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM ir t. Vikentijus (Vasylijus Janickis) OSBM . Reikia pastebėti, kad t. Pavlo Jachimecas OSBM dažnai atvyksta į Skapiškyje vykstančius renginius, dalyvauja susitikimuose su pedagogais bei moksleiviais ne tik šiame miestelyje, bet ir Kupiškyje, tad jis gerai žinomas. Tad ir šis atvykimas neatsitiktinis.
Vienuoliai bazilijonai įteikė tris padėkos raštus. T. Sergiejui Zujevui – už ukrainiečio palaimintojo Klementijaus Šeptyckio (1869 11 17–1951 05 01), žuvusio Vladimiro kalėjime, ir kitų, ten žuvusių kalinių, atminimo puoselėjimą, už K. Šeptyckio vardo garsinimą Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčioje.
Kitą padėką ukrainiečiai įteikė Kupiškio rajono Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjui Rimantui Jociui, už sąlygų sudarymą plečiant žinias apie Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną Kupiškio rajono pedagogams bei moksleiviams.
Trečioji padėka įteikta Skapiškio seniūnui Valdui Juškevičiui už prasmingą, jau daugelį metų besitęsiantį bendradarbiavimą, dėmesį ukrainiečiams – dvasininkams bei pasauliečiams, atvykstantiems į Skapiškį, jo asmeninį dalyvavimą Ukrainos ambasadoje vykstančiuose renginiuose.
Kunigai vienuoliai ukrainistikos parodą papildė nauja knyga.
Už pirmosios tokios piligriminės kelionės „Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio keliais“ organizavimą padėkas t. Sergiejui Zujevui, Ramūnui Babenskui ir dr. Aldonai Vasiliauskienei įteikė Skapiškio seniūnas Valdas Juškevičius, o taip pat Skapiškio pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotoja Audronė Liudvinavičienė (pastarąsias padėkas pasirašė mokyklos direktorė Birutė Zaborskienė).
Kun. Virgilijus Liuima dr. A. Vasiliauskienei įteikė mažytę metalinę dėželę, kurioje išgraviruotas M. Reinio vardas ir gimimo bei mirties metai. Šią dėžutė saugojo prel. Kazimieras Dulksnys (1910 02 09–1935 06 15–2001 12 09), po jo mirties, tarp daiktų dėželę surado prelato giminaitė Nijolė Kalvelienė. Iš spaudos sužinojusi apie šį neįtikėtiną renginį – susitikimą su iš Vladimiro atvykstančiais piligrimais – nutarė jame dalyvauti ir radinį padovanoti. Tačiau jai labai rūpi šios dėželės istorija...
Skapiškyje prie Koplytstulpio Dievo tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui. Iš kairės: mons. Juozapas Antanavičius, kun. t. Pavlo Jachimecas OSBM , kun. t. Sergiejus Zujevas, kun. Albertas Kasperavičius, kun. t. Vikentijus Janickis OSBM, s. Dalia Liutkevičiūtė PAMI, Elena Stuokienė ir Bronius Stuoka su mons. J. Antanavičiaus padovanotais paveikslais, kun. Virgilijus Liuima, kan. Stanislovas Krumpliauskas ir dr. Aldona Vasiliauskienė
Po oficialių kalbų bendravimas tęsėsi lauke prie arbatos ar kavos puodelio, saldumynų bei kitų patiekalų. Mons. Juozapas Antanavičius atidarė mašinos bagažinę, pripildytą paveikslėlių: „Imkit, kiek reikia, ir dalinkit...“ – ragino monsinjoras susirinkusius.
Valentinos Belkovskos ir Aleksandro Šiker šeima
Pokalbiai užsitęsė ilgiau nei planuota: t. Sergiejus Zujevas buvo nustebintas, kad kan. Stanislovas Krumpliauskas gerai pažįsta jo bičiulių Valentinos Belkovskos ir jos vyro Aleksandro Šiker šeimą. Pasirodo Aleksandras Šiker zakristijonavo Sankt Peterburgo (tuometinio Leningrado) Šv. Kotrynos bažnyčioje, esančioje Nevskio prospekte. Tačiau bažnyčia buvo uoliai sekama saugumiečių ir siekiant išvengti jų „dėmesio“, Mišios buvo aukojamos slapta privačiuose butuose, tarp jų ir Aleksandro šeimos bute.
Lenkijos Primas kardinolas Stefanas Višinskis (Stefan Vyšynskyj, 1901–1981) kanauninkui (tada dar kunigui) Stanislovui Krumpliauskui 1976 m. suteikė dispensą (teisę) Sankt Peterburge privačiuose butuose katalikams aukoti šv. Mišias, teikti ligonių sakramentus, tuokti bei krikštyti – tai buvo slapta kanauninko misija, kurią globojo Dievas, nes kanauninkas nepakliuvo į saugumo rankas. Kan. S. Krumpliauskas į Sankt Peterburgą važinėjo iki Atgimimo, į metus vykdavo du ar tris kartus.
Valentinos Belkovskos ir Aleksandro Šiker šeima labai artima ir kun. Sergiejui Zujevui – padėjo jam ne tik materialiai, bet ir moraliai. Jie ir dabar palaiko nuoširdžiausius santykius. Kan. S. Krumpliausko pažintis su Valentina ir Aleksandru taip pat nenutrūko: jie ne kartą buvo Lietuvoje, Šiker ir jo draugai, kanauninkui dirbant Papilyje ir aptarnaujant gretimas parapijas, išdažė jo aptarnaujamos Kvetkų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios išorę.
Kitų kunigams Stanislovui ir Sergiejui bendrų pažįstamų šeimų tėvai jau iškeliavę į Amžinybę... Tad abiem kunigam – kan. Stanislovui Krumpliauskui ir t. Sergiejui Zujevui – kalbos netrūko. Pasaulis iš tikrųjų mažas...
Skapiškyje prie parodos „Pažintis su Ukrainos kultūra“. Iš kairės stovi: kun. t. Vikentijus Janickis OSBM, Kupiškio televizijos ir informacijos centro vadovas Povilas Vireliūnas, Kupiškio Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Knizikevičius ir kun. t. Pavlo Jachimecas OSBM
Tačiau reikėjo laikytis numatyto piligrimystės plano – programos.
Kupiškyje
Atsisveikinus su skapiškėnais, Kupiškio Kultūros ir švietimo skyriaus pavaduotojas Vytautas Knizikevičius piligrimus palydėjo į Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčią. Apie bažnyčią bei šventorių, čia palaidotus kunigus, įvairius paminklus, pasakojo bažnyčios tvarkymo darbais bei jos puošimu besirūpinančios seserys Daukaitės: vienuolė kotrynietė s. Genutė ir Emilija. Piligrimai buvo nustebinti bažnyčios dydžiu, akustika, žavėjosi joje esančiomis kryžiaus kelio stotimis (jas įsiamžino nuotraukose), kitais paveikslais. Šventoriuje tylioje gilioje maldoje piligrimai parimo prie tautodailininko Leono Perekšlio lauko akmenų paminklo politiniams kaliniams ir tremtiniams (jų iniciatyva šis paminklas ir atsirado), kuriuose įamžinti vardai, pavardės, tremties ar žūties datos ir vietovės: Vorkuta, Krasnojarskas, Tomskas, Irkutskas, Jakutija... Paminklą 1992 m. birželio 14 d. pašventino tuometinis Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų klebonas Kazimieras Baronas (1927 12 05–1957 04 17–2008 06 08).
Pasimeldę ir vėliau, Lauryno Stuokos Gucevičiaus gimnazijos valgykloje papietavę (tai Kupiškio Kultūros ir švietimo skyriaus mecenatorystė maldininkams), piligrimai iškeliavo į Kryžių kalną.
Kryžių kalne
Kryžių kalno vienuolyno koplyčioje piligrimų jau laukė vienuoliai pranciškonai. Čia aukotos šv. Mišios. Po Mišių piligrimams papasakota Kryžių kalno bei vienuolių įsikūrimo šalia šio kalno istorija. Piligrimai apžiūrėjo palapinę, kur beveik prieš 20 metų šv. Mišias aukojo Palaimintasis Jonas Paulius II, turėjo laiko ir meditacijai. Žavėjosi ir stebėjosi neįprastu vaizdu – kryžiais ir kryželiais, kuriuose ir padėkos, ir džiaugsmas, ir skausmas ir, svarbiausia – dvasingumas bei gilus tikėjimas.
Atgal
