Religija
10 04. Pirmoji piligrimystė M. Reinio vardo įamžinimo keliais ir jos įprasminimas
4. Piligrimai Vilniuje
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Palaimintojo Jono Pauliaus II lankymosi Lietuvoje keliais
1993 m. rugsėjo 4–8 dienomis Popiežius Jonas Paulius II lankėsi Lietuvoje. Tad šį rudenį jau paminėjome Palaimintojo Jono Pauliaus II lankymosi Lietuvoje 20-ąsias metines. Atvykę piligrimai troško pabūti tose vietose, kuriose lankėsi Palaimintasis. Daugelis jų glaudžiai susietos ir su arkivyskupu M. Reiniu: Vingio parkas, Aušros Vartai, Arkikatedra, Kryžių kalnas, Šiluva, Santaka Kaune...
Pirmoji piligrimystės diena Vilniuje
Po susitikimo LEU, ekskursijos vadovė mokytoja Asta Balčiūnaitė jautriai ir giliai pagarbiai supažindino su Vilniumi – pravedė panoraminę ekskursiją, kuriai LEU išskyrė autobusiuką.
Ekskursijos vadovė mokytoja Asta Balčiūnaitė pasakoja Šv. Petro ir Povilo bažnyčios istoriją. Iš kairės: tėvas Sergiejus Zujevas, ekskursijos vadovė Asta Balčiūnaitė, Aleksandras Norkinas, Liubov Aleksandrovna Kutseva, Liubov Nikolajevna Liugge, Liuiza Gribovskaja, Raisa Grigorjevna Šaulova ir Stanislovas Gribovskis. Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Piligrimai pasigrožėjo Vingio parku, kuriame Palaimintasis Jonas Paulius II aukojo šv. Mišias, apžiūrėjo ten esančią Lietuvos tūkstantmečiui skirtą skulptūrą „Vienybės medis“, kuriame iškaltas ir M. Reinio vardas (skulptorius Tadas Gutauskas, architektas Rolandas Palekas, skulptūra atidengta 2009 m. – liepos 7 d.), meldėsi Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje.
Šv. Mišios Vilniaus arkikatedros Tremtinių koplyčioje, aukoja t. Sergiejus Zujevas
Šv. Mišias piligrimų dvasios vadas kun. S. Zujevas aukojo Vilniaus arkikatedros Tremtinių (Kankinių) koplyčioje. Atvykusius piligrimus pasitiko arkikatedros vikaras kun. Saulius Bužauskas ir gausybė tikinčiųjų. Mat išvakarėse, sekmadienį, arkikatedros administratorius mons. Robertas Šalaševičius po Sumos Mišių kalbėjo apie piligrimus, atvykstančius iš Vladimiro ir pakvietė dalyvauti pirmadienį kun. Sergiejaus Zujevo aukojamose Mišiose. Šv. Mišiose smuiku griežė Andrius Pleškūnas. Po Mišių vikaras kun. S. Bužauskas perdavė arkikatedros administratoriaus mons. R. Šalaševičius piligrimams skirtus suvenyrinius leidinėlius.
Pavakary piligrimai aplankė Genocido muziejų, nors pirmadienį muziejus nedirba – direktorius Eugenijus Peikšteinas mielai sutiko priimti tolimus svečius ir jiems padovanojo ekskursiją, kurią pravedė Viktoras Avgulis. Piligrimai buvo nustebinti rodoma archyvine, dokumentine medžiaga, ilgai išbuvo Vyskupų kameroje, kurioje M. Reinio, bei kitų vyskupų ir kunigų, kentėjusių šiame kalėjime, portretai: čia kalbėjo ir maldą...
Kun. Saulius Bužauskas (dešinėje) įteikia tėvui Sergiejui Zujevui (kairėje) ir kitiems piligrimams suvenyrus
Vėlai vakare piligrimai apsilankė Šv. Dvasios cerkvės ir vienuolyno ansamblyje, kur ilsisi šventųjų kankinių Antonijaus, Joano ir Eustachijaus (stačiatikių cerkvės jie minimi balandžio 27 d.) palaikai. Stačiatikių kunigas vienuolis t. Nikita Vasiljevas (Nikita Vasiljev) piligrimų jau laukė. Pasakojo cerkvės bei vienuolyno istoriją. Piligrimai buvo nustebinti, kad tiek daug Rusijoje žinomų dvasinių vadovų išugdyti čia, Vilniuje veikiančioje Šv. Dvasios cerkvėje ir vienuolyne...
Antroji piligrimystės diena Vilniuje
Kitą dieną po labai ankstyvų pusryčių piligrimai jau prieš 8 val. buvo Aušros Vartų koplyčioje. Čia kalbėjo ir giedojo rožinį, meldėsi į M. Reinį. Zakristijonas piligrimams perdavė klebono mons. Jono Kasiukevičiaus (Jan Kasiukevič) padovanotus paveikslėlius. Apžiūrėta ir Šv. Teresės bažnyčia, pasimelsta.
Genocido muziejuje, buvusioje KGB vyskupų kameroje. Iš dešinės: Antanas Vilūnas, Liubov Nikolajevna Liugge, Liuiza Gribovskaja, tėvas Sergiejus Zujevas, Raisa Grigorjevna Šaulova, Stanislovas Gribovskis
Pakeliui į Gailestingumo Šventovę, piligrimai užsuko pas ukrainiečius – Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčioje, kaip jau minėta, saugoma ukrainiečio palaimintojo Klementijaus Šeptyckio ikona, prieš jam pastatytą simbolinį kapo antkapinį paminklą Vladimiro miesto kapinėse (prie kalėjimo) per Vėlines t. Sergiejus Zujevas nuo 2004 m. aukoja šv. Mišias, kapinėse palaimintajam Klementijui Šeptyckiui atidengta memorialinė lenta (tuo pačiu metu kaip ir M. Reiniui).
Piligrimai pas ukrainiečius, prie Šv. Juozapato ikonos. Dešinėje – t. Pavlo (Petro Jachimec) OSBM, prie ikonos t. Vikentijus (Vasylijus Janickis) OSBM (dešinėje) – kairėje – Ramūnas Babenskas
Švč. Trejybės bažnyčioje piligrimų laukė kunigai vienuoliai t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM ir t. Vikentijus ( Vasylijus Janickis) OSBM bei keletas ukrainiečių. Dr. A. Vasiliauskienė pasakojo apie Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną – vienintelį ordiną įkurtą Lietuvoje, kuris 2017 m. minės savo 400 metų jubiliejų, supažindino su jo istorija ir Lietuvoje bei Ukrainoje atliktais darbais garsinant šio Graikų (Rytų) apeigų katalikų ordino vardą. Piligrimai išgirdo ir apie Ivaną Kuncevičių – šventąjį Juozapatą – kilusį iš Voluinės Vladimiro (tad miestų pavadinimai tokie patys: tik vienas Ukrainoje, kitas – Rusijos Federacijoje), jo atliktus darbus. Kalbėta ir apie Švč. Trejybės bažnyčią, 2014 m. minėsiančią 500 m. jubiliejų, jos sudėtingą istoriją.
Vilniaus Gailestingumo šventovėje sukalbėjus maldas, piligrimai paskendo tylioje adoracijoje. S. Onutė, šventovės rektoriaus kun. Vaido Vaišvilos įpareigota, piligrimams padovanojo Dievo Gailestingumo paveikslėlių.
Šv. Mišios Šv. Mikalojaus bažnyčioje. Iš kairės: Vilniaus dekanas klebonas kun. Medardas Čeponis, t. Sergiejus Zujevas ir vikaras dr. kun. Mindaugas Ragaišis. aukoja kunigai
Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia glaudžiai sietina su Dievo tarnu arkivyskupu M. Reiniu. Dar pirmuoju Vilniuje darbo laikotarpiu 1914–1922 m. M. Reinys dalyvaudavo įvairiuose renginiuose vykusiuose Šv. Mikalojaus bažnyčios parapijos salėje, ne kartą skaitė pranešimus, įsijungdavo į diskusijas. Paskirtas Vilniaus arkivyskupu pagalbininku, neturėdamas galimybių gyventi arkivyskupijos patalpose, apsigyveno pas Šv. Mikalojaus parapijos kleboną kun. Kristupą Čibirą (1888 12–1914–1942 03 23). 1942 m. kovo 23 d. iš rusų karo lėktuvo numesta bomba krito ant klebonijos. Buvo sužeisti klebonijoje gyvenę arkivysk. M. Reinys, kun. Vincentas Taškūnas (1888 11 11–1903–1967 08 18), o kun. Kristupas Čibiras nuo 1924 m. dirbęs Šv. Mikalojaus parapijos klebonu, žuvo. Arkivysk. M. Reinys ir vėliau nesiliovė globojęs Šv. Mikalojaus bažnyčią bei parapiją.
2003 m. gegužės 16 d. tuometinio Šv. Mikalojaus bažnyčios klebono Edmundo Paulionio iniciatyva Vilniaus dailės akademijos dailininkas doc. Algirdas Dovydėnas bažnyčios langus papuošė vitražais. Lange ties Šv. Mikalojaus altoriumi, – arkivysk. M. Reinio ir arkivysk. Julijono Steponavičiaus (1911 10 18–1936 06 21–1955 05 22–1991 06 18) portretai. Prie M. Reinio portreto įrašas: „Arkiv. Mečislovas Reinys“ žemiau: „Dievo tarnas, kankinys, lietuvybės puoselėtojas, arkivyskupijos valdytojas, Lietuvos užsienio reikalų ministras, filosofijos daktaras, profesorius, Vilniaus Šv. Mikalojaus parapijos lietuvių globėjas (1884–1953)“.
Piligrimai Šv. Jonų bažnyčioje prie Dievo tarno Alfonso Lipniūno portreto (dalininkė Janina Marija Mačiokaitė-Pleškūnienė). Iš kairės sėdi: Aleksandras Norkinas, Stanislovas Gribovskis, Liubov Aleksandrovna Kutseva, Raisa Grigorjevna Šaulova. Stovi: Ramūnas Babenskas, Liuiza Gribovskaja, Liubov Nikolajevna Liugge ir tėvas Sergiejus Zujevas
Šv. Mikalojaus bažnyčioje piligrimams ir gausiai susirinkusiems lietuviams šv. Mišias aukojo svečias t. Sergiejus Zujevas, Vilniaus miesto dekanato dekanas, klebonas Medardas Čeponis ir dr. kun. Mindaugas Ragaišis. Prieš Mišias apie į Lietuvą atvykusius piligrimus, keliaujančius M. Reinio įamžinimo takais ir apie Vladimirą, pasakojo dr. Aldona Vasiliauskienė. Mišių pabaigoje buvo perskaityta malda į Dievo tarną M. Reinį rusų kalba, lietuviškai ją perskaitė klebonas M. Čeponis.
Po šv. Mišių parapijos salėje ilgai užsitęsė bendravimas su kunigais (atvyko ir kun. Gintaras Vitkus SJ) bei parapijiečiais prie gausiomis vaišėmis padengto stalo. Kiekvienam piligrimui buvo parengta dovanų – įvairių suvenyrų.
Po susitikimo ir pietų važiuota į Vilniaus universitetą, kur ekskursiją po jo ansamblį piligrimams organizavo ir padovanojo VU Bibliotekos direktorė Irena Krivienė. Išsamią ekskursiją pravedė Milda Pacekajūtė, užbaigdama ją Šv. Jonų bažnyčioje. M. Reinys, Vakaruose apsigynęs filosofijos daktaro disertaciją ir 1914 m. grįžęs į Vilnių, buvo paskirtas šios bažnyčios vikaru. Vėliau, jau tapęs arkivyskupu, jis čia ne kartą sakė pamokslus, vokiečių okupacijos metu palaikė jauno kunigo Alfonso Lipniūno (1905 03 12–1930 06 14–1945 03 28) idėją, kad lietuvių jaunimas neturi stoti į svetimšalių armiją. Kun. A. Lipniūno pamokslai Vilniuje, o kun. Stasio Ylos (1908 01 05–1932 05 22–1983 03 24) pamokslai Kaune buvo tokie paveikūs, kad vienintelėje Pabaltijo šalių – Lietuvoje nesusiformavo SS legionai.
Lietuvių katalikų mokslo akademijoje, prie Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio stendo piligrimai meldžiasi į M. Reinį
Bažnyčioje kabo dailininkės Janinos Marijos Mačiokaitės-Pleškūnienės (1920 09 23–2010 04 07) nutapytas kun. A. Lipniūno portretas, prie kurio svečiai nusipaveikslavo.
Po maldų Šv. Jonų bažnyčioje, piligrimai iš bažnyčios varpinės pakilo liftu į apžvalgos aikštelę, kur pasigrožėjus Vilniumi, keliauta toliau į Pilies g-vė Nr. 9 – buvusį palaimintojo Jurgio Matulaičio MIC (1871 04 13–1898 11 20–1918 11 30–1927 01 27), vėliau – arkivyskupo M. Reinio butą: čia dabar įsikūrusi Lietuvių katalikų mokslo akademija (LKMA), kurios salėje yra stendai M. Reiniui ir palaimintajam J. Matulaičiui MIC. M. Reinys buvo vienas iš LKMA organizatorių, o jai 1922 m. įsikūrus Kaune, tapo pirmuoju katalikų akademijos moksliniu sekretoriumi. Piligrimai išklausė juos lydinčios dr. A. Vasiliauskienės apie M. Reinio, tapusio LKMA akademiku, veiklą šioje akademijoje, akademijos narių pastangas įamžinti jo atminimą. LKMA salėje prie M. Reinio stendų vėl suskambo piligrimų malda į Dievo tarną...
Vėliau piligrimai susipažino su vakariniu Vilniumi.
Atgal
