Religija
09 13. Šv. Mikalojaus parapijiečių piligriminė kelionė: Vilnius – Šiluva
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Mūsų materialėjančiame pasaulyje itin reikalingi dvasiniai stimulai, kurie priverstų mus žvelgti į pasaulį, žmogų – meilės akimis, Dievo Motinos pavyzdžiu. Kasmet, rugsėjo 8 d. – Švč. M. Marijos Gimimo šventę – liaudyje vadinamas Šilines – Šiluvoje prasideda atlaidai. Tai vieni didžiausių Lietuvoje atlaidų, trunkantys savaitę, į kuriuos iš visos Lietuvos bei kitų kraštų keliauja piligrimai. Organizuojamos piligrimų kelionės iš Kryžių kalno, Tytuvėnų bei kitų vietų. Be to, maldininkai į Šiluvą atvyksta kiekvieno mėnesio 13-ąją dieną. Šįmet, Tikėjimo metais, minint Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejų, palaimintojo Popiežiaus Jono Pauliaus II lankymosi Lietuvoje 20-metį, maldininkų itin pagausėjo.1993-ųjų rugsėjo 7 d. į Šiluvą atvykęs popiežius Jonas Paulius II į Šiluvos Mergelę kreipėsi: „Taikos Karaliene!“ Primintina, kad 1991 m. rugsėjo 8 d. kardinolas Vincentas Sladkevičius paaukojo Lietuvą Švč. M. Marijai (Šiluvoje saugomas paaukojimo aktas).
Šv. Mišių metu Šiluvoje pamokslą sako arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Nuotraukos iš dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
2013 m. rugsėjo 10 d. – Kariuomenės dieną – Šiluvoje meldėsi ir Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios (klebonas kun. Medardas Čeponis) parapijiečiai lydimi vikaro dr. kun. Mindaugo Ragaišio. Į kelionę piligrimus su malda išlydėjo, o grįžtančius sutiko Vilniaus dekanas kun. M. Čeponis.
Švč. Mergelės Marijos pasirodymas Šiluvoje
XVI a. viduryje Lietuvoje plintant reformacijai, Šiluvos apylinkėse įsigalėjo kalvinizmas, katalikų bažnyčia buvo uždaryta (Švč. M. Marijos Gimimo ir Šventųjų Petro ir Baltramiejaus bažnyčia buvo pastatyta 1457 m.), vėliau – nugriauta. Ir į šį sunkų laikmetį įsiterpė pati Švč. M. Marija. Mergelė su kūdikėliu ant rankų 1608 m. pasirodė kaimo piemenėliams graudžiai verkianti. Pakviestas mokytojas Saliamonas įsidrąsinęs paklausė, kodėl Ji verkianti. „Verkiu dėl to, kad prieš tai šioje vietoje buvęs garbinamas mano Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama!“ Tai ištarusi – pranyko. Garsas apie Pasirodymą greitai pasklido. Vienas aklas senukas apčiuopomis parodė, kur buvo užkasta skrynia su senosios bažnyčios lobiu. Parodęs – praregėjo.
Tai pirmas, nors oficialiai stebuklu nepatvirtintas, Dievo Motinos pasirodymas Europoje, po to Švč. Mergelė Marija pasirodydavo ir kituose kraštuose.
Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčioje prie airių tautos dovanos „Kankinių tautos dovana kankinių tautai“ prieš 30 metų atvežtos į Lietuvą vyskupo emerito Juozo Žemaičio MIC. Stovi iš kairės Aldona Kugelvičienė, Antanas Kugelevičius ir Milda Kavaliauskienė
1760–1775 m. pastatyta Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika, kurios didžiajame altoriuje yra nuo 1646 m. minimas, stebuklais garsėjantis XVIII a. Šventojo Sosto karūnuotas Marijos paveikslas. Bazilikos dešinėje pusėje – koplyčia, pavadinta „Sveikata ligonių“ – taip vadinama ir Dievo Motinos su Kūdikiu skulptūra stovinti altoriuje. Tikintieji į Šiluvos Dievo Motiną kreipiasi, kaip į „Ligonių Sveikatą!“
Mergelės pasirodymo vietoje pastatyta įspūdinga, panaši į baltą obeliską Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia (architektas Antanas Vivulskis), kurios pamatus 1912 m. liepos 2 d. pašventino prelatas Jonas Mačiulis –Maironis. Statyba baigta tik po 12 metų (statybą prižiūrėjo architektas Mykolas Dubovikas) ir 1924 m. rugsėjo 8 d. pašventinta. Koplyčios viduje į altoriaus pamatus įmontuotas legendinis akmuo, ant kurio apsireiškė Švč. M. Marija. Koplyčios viršutinėje sienų tapyboje – Dievo Motinos Apsireiškimo Šiluvoje ir įamžinimo istorija. Įėjus į koplyčią dešinėje – Švč. Mergelės Marijos pasirodymas (1608), dailininkas Kęstutis Andziulis; virš durų – skrynios su bažnytiniu lobiu atradimas (1612), dail. Albinas Degutis; kairėje pusėje – paveikslo karūnavimas (1786), dailininkai Juozas Algirdas Pilipavičius ir Vytis Dautartas; priekyje – koplyčios pamatų šventinimas (1912), dail. A. Degutis.
Vilniaus Šv. Mikalojaus parapijos piligrimams paliekant Šiluvą. Tolumoje matyti Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia. Priekyje Aldona Kugelvičienė (kairėje) ir Janė Baruolienė (dešinėje). Stovi iš kairės: Marija Rūta Surotkevičienė, Eleonora Danutė Kasiulienė, Veronika Jakšienė, Antanas Kugelevičius, Elena Pivoriūnaitė, Onutė Laukaitienė, dr. kun. Mindaugas Ragaišis, Genė Dargienė, Danutė Gromulienė, Milda Kavaliauskienė, Leonora Sarulienė, Jovita Davidavičienė, Eugenija Mačiulienė, Josifas Grochatskyj, Laimutė Žičkienė ir Monika Šileikienė
Švč. Mergelės Marijos vardo įamžinimas bažnyčiose
Švč. M. Marijos vardu (47 pavadinimais) žinome Lietuvoje pavadintas 158 Šventoves – bažnyčias, koplyčias, dvi bazilikas (Švč. M. Marijos Gimimo bazilika Šiluvoje ir Švč. M. Marijos Apsilankymo bazilika Žemaičių Kalvarijoje) ir net katedrą (Vilkaviškio Švč. M. Marijos Apsilankymo katedra) – daugiausia bažnyčių – net 34 turi Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų titulą.
Šiluvos Švč. M. Marijos Gimimo vardo bažnyčiai mažosios bazilikos titulą suteikė popiežius Paulius VI 1976 m.
Ne tik Švč. Mergelės Marijos vardu tituluotose bažnyčiose, bet kiekvienoje šventovėje yra Dievo Motinai skirti paveikslai, altoriai ar procesiniai altorėliai, skulptūros.
Vainikuotieji Švč. Mergelės Marijos paveikslai Lietuvoje
Lietuvoje žinomi šeši Švč. M. Marijos paveikslai, kurie ypatingi – jie Šventojo Sosto leidimu vainikuoti – prie jų besimeldžiantys pajuto ypatingų malonių, patyrė stebuklų.
Trakų Dievo Motina – paveikslas tituluojamas Švč. M. Marijos Lietuvos globėjos vardu. Tai pirmasis Lietuvoje vainikuotas Dievo Motinos paveikslas (vainikuotas 1718 m. rugsėjo 4 d.) popiežius Klemensas XI dovanotomis karūnomis;
Sapiegų Dievo Motina (Švč. M. Marija su kūdikiu) paveikslas saugomas Vilniaus arkikatedroje, Jis vainikuotas 1750 rugsėjo 8 d. popiežiaus Benedikto XIV atsiųstomis karūnomis (aptaisas ir karūnos neišliko)
Šiluvos – Dievo Motinos su Kūdikiu, Ligonių sveikatos paveikslas – trečiasis vainikuotas Švč. M. Marijos paveikslas popiežiaus Pijaus VI leidimu (1786 m. rugsėjo 8 d.);
Aušros Vartų Švč. Gailestingumo Motinos paveikslas vainikuotas 1927 m. liepos 2 d. popiežiaus Pijaus XI atsiųstomis karūnomis
Pivašiūnų Švč. M. Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos paveikslas vainikuotas 1988 m. rugpjūčio 14 d. popiežiaus Jono Pauliaus II atsiųstomis karūnomis
Žemaičių Kalvarijos Marijos Krikščioniškų šeimų karalienės paveikslas vainikuotas 2006 m. spalio 8 d. popiežiaus Benedikto XVI atsiųstomis karūnomis
Ir kitose bažnyčiose prie Dievo Motinos paveikslų daug kur matome pakabintus taip vadinamus votus (auksiniai ar sidabriniai kryželiai, širdutės, rankos, kojos) – padėkos ženklus už pagijimus bei kitas jau patirtas malones bei prašant malonių.
Šv. Mišių metu mūsų širdis džiugina giesmių, skirtų Marijai, skambesys – tai poetų sielos išgyvenimų, jų meilės Švč. Mergelei liudijimas, tai žmonių, gebėjusių sukurti muziką sielų ilgesys ir džiaugsmas.
Eilėraščiai Marijai
Jono Šlekio sudaryta, Marijampolės „Ardor“ leidykloje 2000 m. išleista 532 puslapių knyga „Eilėraščiai Marijai“ – tai XX amžiaus lietuvių mariologinės poezijos antologija, pirmoji tokio pobūdžio knyga ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje katalikiškų kraštų.
Knygoje patalpinti 300 eilėraščių, sukurtų 174 poetų. Eilėraščiai, pagal tematiką sujungti į XV skyrių, kurių kiekvienas turi pavadinimą. VI skyrius skirtas Šiluvos Mergelei. Kun. Vaclovas Aliulis MIC knygos įvade, pavadintame „Religinės lietuvių sielos veidrodis“ apie pastarąjį skyrių rašo, kad „per visą šimtmetį lietuviai siuntė viltingas maldas ir eiles Šiluvos Mergelei. Jos pasirodymo ir maldingų kelionių atgarsiai, šilų kraštovaizdžio nuotaikos artėjimas atgal prie tikėjimo tradicijų. Nei Aušros Vartų, nei Šiluvos Dievo Motiną sveikinančioje poezijoje negirdime pačių šventovių titulų: Mater misericordiae, Sveikata ligonių. Prašymai, padėkos ir viltys skrieja apskritai į didžiąją Užtarėją ir per ją, su ja – į Kūrėją“.
Airių tautos dovana Lietuvai
Kalbant apie skulptūras būtina paminėti airių dovanotą Marijos skulptūrą – ji sietina su Šiluva ir ten vykstančiomis kiekvieno mėnesio 13 dieną specialiomis šv. Mišiomis, pradėtomis dar sovietinės okupacijos laikmečiu.
Airiai, kentėję ir tautinę, ir religinę priespaudą labai pasitikėdami Marijos globa, sumanė atkreipti lietuvių dėmesį į pamaldumą Marijai, linkėdami išsikovoti religinę ir tautinę laisvę su Marijos pagalba. Todėl Airijos katalikai padovanojo apie vieno metro aukščio Marijos statulą Lietuvai, kaip „Kankinių tautos dovaną kankinių tautai“. Šią dovaną airiai norėjo iškilmingai atvežti į Vilnių.
Maironio tėviškėje prie kryžiaus. Priekyje iš kairės: Eleonora Danutė Kasiulienė, Aldona Kugelevičienė ir Veronika Jakštienė. Stovi iš kairės: Marija Rūta Surotkevičienė, Elena Pivoriūnaitė, Monika Šileikienė, Janė Baruolienė, dr. kun. Mindaugas Ragaišis, Danutė Gromulienė, Jovita Davidavičienė, Laimutė Žičkienė, Genė Dargienė, Anna Laukaitienė, Eugenija Mačiulienė, Antanas Kugelevičius, Leonora Sarulienė ir Milda Kavaliauskienė
1976 m. lapkričio 26 d. (sekmadienį) vienoje Dublino aikštėje statula buvo iškilmingai pašventinta, o vakare turėjo būti gabenama į Maskvą, iš ten – į Vilnių. Delegacijos nariai jau buvo pasiruošę kelionei: turėjo reikalingus leidimus, vizas, buvo įsigiję bilietus, tačiau pamaldų metu sovietų ambasados atstovas pranešė, kad leidimai atimami, vizos nebegalioja, o bilietus galį sugrąžinti į kasą. Kilo didžiulė pasipiktinimo banga: kokia baisi priespauda Lietuvoje, jei bijomasi Marijos statulos. Sovietus, be abejo, erzino airių paskelbtas šūkis „Kankinių tautos dovana kankinių tautai“. Tai skambėjo kaip įžeidimas – „demokratiškiausiai“ pasaulio valstybei. Kokie gali būti kankiniai ir kankinių tauta, jei Tarybų Sąjungoje „viešpatauja“ humanizmas?
Pasipiktinimas sovietų poelgiu buvo pareiškiamas kiekvienais metais lapkričio 26 d. Airiai piketuodavo prie sovietų ambasados savotišku būdu: pilna aikštė privažiuodavo automobilių ir ilgam įjungdavo garsinius signalus. Ambasados darbuotojai kasmet su šiurpu laukdavo artėjančios lapkričio 26-osios, netvėrė apmaudu, bet nieko negalėjo padaryti.
O Lietuvai padovanotoji Marijos statula buvo nuvežta į Londoną ir patalpinta Šv. Kazimiero bažnyčioje.
Šie įvykiai buvo plačiai nušviesti tuo metu Anglijoje lietuvių marijonų leistame žurnale „Šaltinis“, apie juos buvo žinoma ir Lietuvoje per slapta klausomas iš Laisvojo pasaulio radijo stotis.
Prieš 30 metų: Kankinių tautos dovana kankinių tautai atvežama į Lietuvą
JE vyskupui emeritui – tuometiniam Šakių dekanui monsinjorui Juozui Žemaičiui 1982 m. buvo „pasiūlyta“ vykti į Angliją tarpkonfesinės Maskvos delegacijos sudėtyje, kuriai vadovavo Kijevo metropolitas Filaretas. Išklausęs sovietinės valdžios atstovų „pasiūlymo“ mons. J. Žemaitis pasitarė su vyskupu ir sutiko važiuoti, turėdamas tikslą parvežti minėtą airių dovaną. 1983 m. kelionės metu tik didelės diplomatijos, tolerancijos ir sumanumo dėka labai sudėtingai du monsinjorai J. Žemaitis ir tuometinis Šiluvos klebonas Vaclovas Grauslys vasario 16 d. parvežė iš Maskvos (čia ji, mons. J. Žemaičio atvežta iš Anglijos buvo areštuota) Marijos statulą ir atvežė į Šiluvą. Tikrai gražus sutapimas: 1918 m. Vasario 16-ąją Lietuva atgavo Nepriklausomybę, o 1983 m. vasario 16 d. po 65 –erių metų Šiluvą pasiekė prieš 7 metus airių padovanota Marijos statula.
Ilgą laiką ši statula stovėjo Šiluvos Švč. M. Marijos Gimimo bazilikos kairiajame šoniniame altoriuje, vėliau buvo perkelta į koplyčią. Po ja paauksuotomis raidėmis užrašas: „Ši Marijos statula – airių tautos dovana lietuvių tautai. 1983 m. vasario 16 d.“
13-osios dienos šv. Mišios Šiluvoje
Tačiau tuo Marijos statulos istorija nepasibaigė Kiekvieno mėnesio 13-ąją dieną (tą dieną Marija apsireiškė Fatimoje trims piemenėliams), žmonės pradėjo rinktis į Šiluvą. Pradžioje negausūs maldininkų būreliai sparčiai didėjo. Daugėjo ir atvykstančių kunigų skaičius: 5, 7, 10... Monsinjoras J. Žemaitis važiavo beveik kiekvieną mėnesį, todėl greitai įgijo „13-osios dienos klebono“ titulą. Mons. J. Žemaitis vadovaudavo koncelebracijai, parinkdavo pamokslininką, o šiam netikėtai negalint atvykti, pamokslą sakydavo pats. Būdavo, kad šv. Mišias aukodavo net 30 kunigų. Nors atvykdavo ir daug dvasininkų, prie klausyklų nusidriekdavo eilės. O Sąjūdžio pradžioje buvo daug atsivertimų.
13-osios dienos šv. Mišios buvo aukojamos norint per Mariją permaldauti Dievą už tautos nusikaltimus, už labiausiai paplitusias žmonių nuodėmes: girtuoklystę, abortus, o taip pat pridedant tylią intensiją – išmelsti stebuklą – nepriklausomybę ir laisvę Lietuvai.
Maldos buvo išgirstos: prasidėjo Sąjūdis, atnešęs Lietuvai laisvę.
O Sausio 13-ąją prie Seimo žmonių minios susirinkusios iš visos Lietuvos meldėsi ir šaukėsi Marijos pagalbos, prašė jos stebuklo. Giesmės Marijai buvo garsesnės už tankų riaumojimą, drebinusį žemę po suklupusių į šlapio sniego košę keliais. Marija išgirdo, Marija išgelbėjo, Marija dar kartą paliudijo savo meilę Žmogui, savo ypatingą globą Lietuvai.
Šv. Mikalojaus parapijos piligrimai Šiluvoje
Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios parapijiečiai meldėsi Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčioje, Švč. M. Marijos Gimimo bazilikoje prie stebuklingo paveikslo, Ligonių sveikatos koplytėlėje prie altoriaus ir prie sušaudyto kryžiaus, dalyvavo šv. Mišiose, kurioms vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ ir Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Kartu meldėsi beveik 40 kunigų (daugiausia karo kapelionai), tarp jų ir mons. ir pilna aikštė maldininkų. Melstasi už žuvusius, sužeistus karius, buvusius partizanus, kovotojus dėl nepriklausomybės, melstasi už taiką, kad konfliktinių valstybių vadovai vietoj ginklų rastų dialogą. Pamokslą pasakęs arkivysk. G. Grušas kalbėjo apie svarbiausią ginklą – nuoširdžią maldą – atveriančią įvairias galimybes ir šį ginklą linkėjo visiems naudoti.
Po šv. Mišių bendrauta su sutiktais pažįstamais, Piligrimų informacijos centre esančiame Šiluvos muziejuje aplankyta paroda, grįžtant į namus aplankytas Dubysos regioniniame parke įkurtas Raseinių krašto istorijos muziejaus filialas sodyba – muziejus. Tai poeto, teologijos daktaro, profesoriaus, Kauno kunigų seminarijos rektoriaus, prelato Jono Mačiulio – Maironio (1862 11 02 (pagal seną k. spalio 21)–1891–1932 06 28) tėviškė Pasandravio ir Bernotų kaimai (Šiluvos valsčius, Raseinių apskritis). Kaip jau minėta, 1912 m. prel. Maironis pašventino Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčios pamatus. Piligrimai apžiūrėjo Pasandravyje išlikusius pastatus, svirtinį šulinį su įspūdingo dydžio rentiniu, restauruotą akmens mūro pavalkinę. Pasandravį ir Bernotus puošia 1991 m. Lietuvos tautodailininkų kūrybinės stovyklos metu išdrožti ir Maironio gimtinei padovanoti vienuolika kryžių ir koplytėlių. Pavaikščiojus po Maironio gimtinę, pasigrožėjus gamta, prieš išvykstant į Vilnių pabendrauta prie vaišių stalo.
Besidomintiems Šiluva, jos istorija rekomenduojama paskaityti Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto tęstinį mokslo leidinį „Meno istorija ir kritika“ T. 5. „Šiluva Lietuvos kultūroje“ (2009 m., 194 psl.), kurioje dvylika mokslininkų pateikia savo detalius tyrinėjimus. Pratarmę leidiniui parašė Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ.
Atgal
