Religija
09 10. Prisimintas buvęs Zarasų vikaras
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje 2013 m. rugsėjo 4 d. popietę vyko knygos „Monsinjoras Petras Baltuška“ pristatymas. Iš keturių parapijų, kuriose monsinjorui Petrui Baltuškai (1930 11 20–1954 09 12–2012 10 13) šešerius metus (1964–1970) jos vikaravo Zarasuose Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijoje. Literatūrinė popietė buvo pavadinta „Literatūrinis susitikimas su monografijos „Monsinjoras Petras Baltuška“ autore dr. Aldona Vasiliauskiene“.
Renginį vedusi bibliotekos direktorės pavaduotoja Jolanta Lementauskienė, pristačiusi iš Vilniaus, Utenos bei kitų vietų atvykusius svečius, pakvietė pasižiūrėti „Gimtosios žemės“ televizijos laidos ištrauką, pasiklausyti monsinjoro Petro Baltuškos balso, jo pasakojimo apie Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčią, Dievo tarną arkivyskupą Mečislovą Reinį, dr. kun. Juozapą Čepėną, dr. prel. Juozą Prunskį ir kitus daugailiškius; monsinjoro rūpestį Lietuvos tuštėjimu: „argi Lietuvoje jau nebereikia auginti ir šerti kiaulių, argi Lietuvoje jau nebėra karvių – tai kodėl gi lietuviai važiuoja į kitas šalis dirbti šių darbų? Kodėl jų darbo nebereikia Lietuvai? Kas gi dėl to kaltas!?” Mons. P. Baltuška pergyveno ir dėl tuštėjančių bažnyčių, mažėjančio dvasingumo, sumaterialėjimo... Pats daug meldėsi ragindamas melstis ir kitus už gražesnę, dvasingesnę Lietuvą.
Po renginio Iš kairės Zarasų rajono vicemerė Stasė Goštautienė, Zarasų dekanato dekanas, Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas Remigijus Kavaliauskas, monografijos „Monsinjoras Petras Baltuška“ autorė dr. Aldona Vasiliauskienė, Daiugailių pagrindinės mokyklos bičiulių pirmininkas, UAB „Vilava“ generalinis direktorius renginių mecen atorius Antanas Vilūnas, Alicija ir Algimantas Dumbravos, Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė, Utenos rajovo savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialistė Zita Mackevičienė, Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Danutė Karlienė ir renginį vedusi Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Jolanta Lementauskienė. Nuotrauka iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Šie metai – Tikėjimo metai – tad itin prasmingas ir tokios dvasingos asmenybės kaip monsinjoras Petras Baltuška prisiminimas artėjant jo pirmosioms mirties metinėms. Rugsėjo 4-ąją prasidėjo renginiai, skirti palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II apaštalinės kelionės į Lietuvą 20-mečiui. Rugsėjo 4-ąją ir trys metai, kaip vyskupas Gintaras Grušas įšventintas į vyskupus. Šie metai garsūs garbių asmenų – Lietuvos valstybės kūrėjų jubiliejais: vieni jau paminėti, kiti dar bus minimi. Apie šias jubiliejines šventes kalbėjo žodžiui pakviesta straipsnio autorė, svarbiausią dėmesį suteikdama monsinjorui Petrui Baltuškai. Knygos autorė dr. Aldona Vasiliauskienė papasakojo įvairių epizodų iš bendravimo su geru draugu, bičiuliu monsinjoru Petru Baltuška.
Pristatoma monografija „Monsinjoras Petras Baltuška“, liudija asmenybę, kuris savo gyvenimu, savo darbais davė gražų palikimą Lietuvos Katalikų Bažnyčios istorijai, jos kultūrai bei visiems, kurie sutiko monsinjorą. Monografijos autorė kalbėjo apie gausius priedus ir jų svarbą – pirmąsyk publikuojamą Panevėžio vyskupijos kurijos archyvinę medžiagą apie daugiau kaip 100 dvasininkų: vienus monsinjoras pažinojo asmeniškai, su jais bendravo, sėm4si iš jų patirties, kitiems – pats perteikė įvairias žinias, o apie kitus girdėjo iš senųjų kunigų ar parapijiečių, skaitė literatūroje...
Gera buvo darbuotis, nes visada buvo galima pasiklausti, pasitikslinti, monsinjoras negailėjo laiko konsultacijoms, o pasirodžius knygai dalyvavo monografijos pristatyme Daugailiuose, Utenoje ir Vilniuje (dėl sutrikusios sveikatos negalėjo atvykti į Ramygalą bei Anykščius). O čia, Zarasuose, dėka renginio organizatorių galėjome išgirsti monsinjoro balsą – jis tarsi pas mus sugrįžo, kad primintų mūsų Tėvynės sopulius, paragingų mus kovoti su visomis blogybėmis.
Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Zita Mackevičienė prisiminė monsinjorą, su kuriuo pranešėjai teko daug bendrauti. Prelegentė kalbėjo apie mons. P. Baltuškos tėvišką dėmesį ir rūpestį, padrąsinimus, meilę knygai ir jo sukauptą unikalią biblioteką, apgailestaudama, kad barstoma – nepateko į Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos fondus.... Z. Mackevičienė supažindino ir priminė knygos autorės veiklą, tyrinėjant dvasininkiją, bažnyčių istoriją, jos plačiašakę darbų brydę ne tik Lietuvoje, Ukrainoje, bet ir Vladimire prie Kliazmos, sulauktą dėmesį – įvairius apdovanojimus.
Zarasų dekanato dekanas, Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas Remigijus Kavaliauskas, prisimindamas monsinjorą, pasakojo, kad kiekvienoje asmenybėje yra vidiniai ir išoriniai dalykai. Mons. P. Baltuška, kiekvienoje parapijoje pats atlikdamas didžiulius fizinius darbus, spausdavo prie jų ir praktiką atliekančius klierikus. Tad klierikai sakydavę: “Neduok, Dieve, pakliūti pas Baltušką!“
Monsinjoras dekanui yra pasakojęs apie savo veiklą Zarasuose, kaip naktį restauravimui, išėmę iš rėmų, išvežė didįjį paveikslą – slapta, kad „nesuuostų“ saugumas. Dekanas kalbėjo, kad Zarasų bažnyčioje sudėti vitražai – taipgi Baltuškos darbas, tačiau tam reikėjo lipti ant aukštų kopėčių; bažnyčia dengta skarda, kurią nudažė vikaras (tačiau dažai labai pakenkė ir taip silpnai P. Baltuškos sveikatai). Vikaras dirbo fizinius darbus, nes Zarasų dekanas ir klebonas Antanas Juška (1906 04 28–1929 05 25–1991 02 15), grįžęs iš Sibiro, buvo paliegęs, tad bažnyčios darbus ir rūpesčius patikėjo jaunam, nors ir neturinčiam sveikatos kun. P. Baltuškai.
Dekanas R. Kavaliauskas akcentavo, kad monsinjoras – Panevėžio vyskupijos kunigams buvo tvirtybės pavyzdys: jis visada dalyvaudavo kunigų konferencijose, mokėdavo paklausti, taktiškai išsakydavo savo mintis. Ir jeigu monsinjoras neatvykdavo į kunigų konferenciją, visi žinojo – jis serga...
Dekanas dėkojo knygos autorei už kruopštumą renkant archyvinę medžiagą. „Jeigu visi taip atsakingai dirbtume, kitaip gyventume“ – kalbėjo dekanas, linkėdamas autorei sveikatos ir stiprybės.
Renginio iniciatorė – Zarasų rajono savivaldybės vicemerė Stasė Goštautienė džiaugėsi, kad yra šauni komanda, kurios susibūrimą palaiminęs dar monsinjoras P. Baltuška. Ir čia jie atvykę su mecenatu Daugailių pagrindinės mokyklos bičiulių pirmininku Antanu Vilūnu. Jie garsina arkivyskupą M. Reinį, kitus Utenos krašto šviesuolius, o dabar ir monsinjorą Petrą Baltušką. „Maža yra tokių mecenatų, kaip ponas Antanas Vilūnas, - sakė vicemerė S. Goštautienė. – Jis mecenavo vieną iš keturių dr. A. Vasiliauskienės kelionių į Vladimirą (prie Klaizmos) ten kur ypatingo griežtumo kalėjime – centrale kentėjo ir mirė arkivyskupas M. Reinys. Tuomet jų iš Lietuvos automobiliu važiavo trys (ir vairuotojas). Ir jų pasiaukojama kelionė į Vladimirą uždegė ir mane ten nuvykti, pabuvoti, kur buvo kankinami ir mano vyro giminės“.
Lietuvos Respublikos Seimo narys Algimantas Dumbrava pasakojo įspūdžius iš bendravimo su monsinjoru. Pirmoji pažintis – 1981 metai, kada monsinjoras jį sutuokė su Alicija, o po 25-erių metų – atnaujino santuoką. A. Dumbrava kalbėjo apie monsinjoro erudiciją, jo politinį išprusimą: nedidelio miestelio dvasininkas žinojo ne tik žymiuosius pasaulio, bet ir Lietuvos politikus, domėjosi jų veikla ir ją komentuodavo, išreikšdavo savo nuomonę. „Sunkus buvo monsinjoro kelias, patyrė daug išgyvenimų, tačiau liko ištikimas savo pasirinktam keliui, - kalbėjo Seimo narys A. Dumbrava. – Galima didžiuotis tokiu teisingu žmogumi, galvojusiu apie Lietuvą, gera prie jo prisiliesti, prisiminti. Tuo kilnus ir šis renginys, į kurį sunešam visi po kruopelę prisiminimų, išreikšdami gilią padėką knygos autorei“.
Bendravimas tęsėsi prie arbatos ar kavos puodelio, ukrainietiškų saldumynų...
Atgal
