Religija
09 06. Meleišiuose paminėtos kan. Adolfo Sabaliausko – Žalios Rūtos gimimo 140-osios metinės
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Kan. Adolfas Sabaliauskas–Žalia Rūta (1873 08 23 (09 03)–1896 03 08–1950 01 14) – tautotyrininkas, surinkęs ir užrašęs lietuvių liaudies dainų bei sutartinių ne tik tekstus, bet ir melodijas, parašęs originalių darbų bei parengęs penkias maldaknyges (be Žalios Rūtos pasirašinėjo dar ir kitokiomis slapyvardėmis: K.A.S., A. Sab., Laumė, Kuršo Lietuvninkas, Kuršo Lietuvis, Radviliškietis, Radviliškėnas). Jis paliko tvirtus dvasinius pagrindus, kuriuos mes turime tobulinti ir brandinti, o iš jo minčių galime pasisemti stiprybės, mokytis jo jautrumo gamtos subtilybėms bei meilės lietuvių kalbai. Kanauninkas – vertėjas (iš suomių kalbos išvertęs „Kalevalą“, kitus kūrinius) ir Melaišių (dabar jau rašoma Meleišių) koplyčios (Papilio parapija) statytojas (koplyčia 1939–1940 m. pastatyta jo lėšomis) gebėjo dvasininko darbą suderinti su kitais darbais, tad tiek daug nuveikė.
Meleišių koplyčioje laukiant šv. Mišių. Nuotraukos iš dr. Aldonos Vasiliauskienės asmeninio archyvo
Tiek dirbant Lietuvos karo policijos kapeliono pareigose, tiek 1938 m. užėmus Lietuvos kariuomenės vyriausiojo kapeliono pareigybę, kan. A. Sabaliausko veiklos tikslas buvo rūpintis karių sielovada, puoselėti jiems dvasines vertybes, diegti tikėjimą: kad kariuomenė augtų dora, taptų dvasine šviesa ir būtų pavyzdys tautai.
Priminsime, kad iš 53-jų kunigystės metų dvasininkas dirbo šešiose parapijose: Liepojoje, Kurše, Nemunėlio Radviliškyje, Pušalote, Kaune (1920–1949). Iš čia garbaus amžiaus sergantį dvasininką sovietinė valdžia išsiuntė į Veliuoną altarista, iš kurios kanauninkas sugrįžo į Kauną jau numirti. Palaidotas savo pastatytos koplyčios rūsyje po altoriumi.
Karo kapeliono Adolfo Sabaliausko–Žalios Rūtos dienoraštis “Juodasis kryžius arba palydėti pasmerktieji”, 1960 m. buvo itin tendencingai komentuotas sovietinėje spaudoje (1991 m. jis buvo išspausdintas) ir tai užvėrė duris detalesniems kan. A. Sabaliausko–Žalios Rūtos darbų tyrinėjimams bei jo veiklos garsinimui sovietmečiu.
Atgavus Nepriklausomybę kan. Adolfas Sabaliauskas – Žalia Rūta buvo pradėtas kelti iš užmaršties: rašomi straipsniai, skaitomi pranešimai, organizuojamos konferencijos. Tarp įvairios Lietuvos periodikos dėmesį kan. A. Sabaliauskui – Žaliai Rūtai yra skyręs ir „Lietuvos Aidas“ (2010. Liepos 28. Nr. 173, 174, 175. P. 6; Liepos 31. Nr. 176, 177, 178. P. 8).
Panevėžio vyskupą Lionginą Virbalą SJ sveikina Biržų rajono savivaldybės merė Irutė Vaznienė.Kairėje Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas kun. Virgilijus Liuima, dešinėje - Lietuvos kariuomenės Ordinariato kurijos kancleris kpt. kun. Jonas Tamošiūnas
Renginiai kan. Adolfui Sabaliauskui – Žaliai Rūtai
Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje pirmasis kan. A. Sabaliauskui skirtas renginys vyko 1995 m. lapkričio 7 d.; antrasis – 2000 m. sausio 14 d. 50-osios mirties metinės paminėtos šv. Mišiomis Meleišių koplyčioje ir konferencija Stumbriškio kaime.
2001 m. gegužės 25 d., prisimenant kanauninko kunigystės 105-ąsias metines organizuotas trečias renginys. Meleišių koplyčioje aukotos šv. Mišios, po jų – naujos paminklinės lentos (dalinininkas Vladas Vildžiūnas), pastatytos Donelaičio ir ,,Kalevalos” draugijų, šventinimo apeigos, kurioms vadovavo kleb. Virgilijus Liuima. Paminklinė lenta pritvirtinta išorinėje koplyčios dalyje, ties altoriumi, po kuriuo ir palaidotas koplyčios statytojas kanauninkas Adolfas Sabaliauskas (Senoji paminklinė lenta dabar pritvirtinta koplyčios viduje, dešinėje pusėje). Renginys užbaigtas moksline konferencija, vykusia Biržų krašto muziejuje „Sėla“.
2010 m. liepos 23-ąją paminėtos kan. A. Sabaliausko – Žalios Rūtos 60-osios mirties metinės. Po šv. Mišių, kurias aukojo vysk. Jonas Kauneckas, kan. Stanislovas Krumpliauskas ir kun. Virgilijus Liuima, straipsnio autorė perskaitė pranešimą. Prie paminklinės lentos sugiedojus giesmes, išklausius atsiminimų, bendravimas pratęstas Anglininkų kaimo bendruomenėje.
2013 m. rugpjūčio 31 d. renginys
Kanauninko Adolfo Sabaliausko 140-osios gimimo metinės paminėtos šv. Mišiomis, pranešimu, giesmėmis ir prisiminimais prie paminklinės lentos, bendryste Anglininkų bendruomenėje. Šventėje dalyvavo Biržų rajono savivaldybės merė Irutė Vaznienė, vicemerė Stasė Eitavičienė, gausus būrys Anglinininkų kaimo bendruomenės bei aplinkinių vietovių gyventojų, iš įvairių vietų atvykusių svečių.
Šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ, Lietuvos kariuomenės Ordinariato kurijos kancleris kpt. kun. Jonas Tamošiūnas ir Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas kun. Virgilijus Liuima.
Vyskupas L. Virbalas šv. Mišių pradžioje kalbėjo, kad kanauninkas A. Sabaliauskas, buvo kartu su to laikmečio aktyviausiais asmenimis, kūrusiais valstybę. Dabar irgi toks laikmetis, kai mes taipogi kuriame valstybę. Tad ir mums reikia stengtis darbuotis taip, kad mūsų darbai būtų vertinami teigiamai. Popiežius Pranciškus kviečia išeiti iš Bažnyčios į žmones. Tą darė ir kanauninkas A. Sabaliauskas. Vyskupas kalbėjo apie kan. A. Sabaliauską, kaip įvairiapusės veiklos, sektino pavyzdžio asmenybę, primindamas, kaip svarbu ir brangu išsaugoti atminimą tų, kurie darbavosi Bažnyčiai ir Lietuvai.
Homiliją pasakė Lietuvos kariuomenės Ordinariato kurijos kancleris kpt. kun. Jonas Tamošiūnas (kunigui sutikus perteikiama jo homilija).
Kun. J. Tamošiūno pamokslas
Šiandien, minint Lietuvos kariuomenės vyriausiojo kapeliono bei Lietuvos karo policijos kapeliono kanauninko Adolfo Sabaliausko, literatūrinėje erdvėje žinomo kaip Žalios Rūtos, gimimo šimtas keturiasdešimtąsias gimimo metines, Eucharistijos šventimui skirtas Dievo Žodis savitu būdu prabyla į mus paantrindamas karo kapeliono Adolfo Sabaliausko gyvenimą, jo veiklą tarnaujant Dievui, Tėvynei artimui.
Jo tarnystė Dievui išsiskleidė per sielovadinę veiklą, paženklintą visišku savęs atidavimu Kūrėjui, pasitikint jo maloningąja veikla.
Apmąstant jo tarnystę Tėvynei, pirmiausia prieš akis iškyla tarnyba Lietuvos kariuomenėje, tiek tarnaujant Lietuvos karo policijos kapeliono pareigose, tiek užėmus Lietuvos kariuomenės vyriausiojo kapeliono pareigybę. Savaime suprantama, kad kai kalbama apie karinę veiklą, ji visuomet susijusi su tarnavimu. Kanauninkas A. Sabaliauskas, tarnavimą Tėvynei išplėtojo žymiai plačiau. Jis neapsiribojo tik kario tarnyste, veikla išsiplėtojo renkant gimtųjų apylinkių tautosaką ir atliekant muzikinius tyrinėjimus bei paliekant gausybę poezijos. Gyvendamas Suomijoje, išmokęs suomių kalbą, lietuviškai skaitantiems išvertė suomių tautos epą „Kalevala“ bei kitus suomių veikalus.
Prisiminimais prie paminklinės lentos apie kan. A. Sabaliausko – Žalios Rūtos laidotuves dalijasi Petras Pelanis
Tarnystė artimui subtiliausiai išsiskleidė vykdant sielovadinę veiklą tarp nuteistųjų myriop. Apie šią veiklą labiausiai žinome iš jo paties atsiminimų „Juodasis kryžius arba palydėti pasmerktieji“.
Šiandienos šv. Mišių pirmojo skaitinio ištraukoje, paimtoje iš šventojo apaštalo Pauliaus Pirmojo laiško tesalonikiečiams, girdėjome apaštalo Pauliaus kreipimąsi į Tesalonikų tikinčiuosius: „Apie brolių meilę nebereikia jums rašyti, nes pats Dievas jus išmokė mylėti vienas kitą, ir jūs taip darote visiems broliams“. Galime manyti, kad Paulius nelinkęs daugiažodžiauti. Jis tik subtiliai apie tai užsimena ir kalba apie tai žvelgdamas į ateitį: „Mes tik raginame jus, broliai, daryti daugiau pažangos, stengtis gyventi ramiai“. Tąkart, rašydamas tesalonikiečiams, šiandien iš Biblijos knygos puslapių, jis ir primena, ir ragina mus stabtelėti ir prisiminti tarpusavio santykius. Nesvarbu kur mes bebūtume: ar šeimoje, tarp sutuoktinių, tarp vaikų; ar bendraudami su kaimynais, parapijiečiais; ar turėdami verslo reikalų; ar kartu dirbdami, santykiuose tarp vadovaujančio ir pavaldinio. Nepaprastai svarbu šį apaštalo Pauliaus priminimą perkelti į savo gyvenimus. Jei tuomet, kai išseks pagarbumo, atidumo vienas kitam taurė ir tarpusavio ryšiai pradės trūkinėti, nereikia labai nusiminti. Tiesiog paprastas patarimas jums – prisiminkite šiandien girdėtuosius Pauliaus žodžius: „mylėti vienas kitą“ ir „daryti daugiau pažangos, stengtis gyventi ramiai“. Jei pasirodys, kad siekiamo rezultato nėra, prisiminkite su kokia meile ir atsidavimu tarp nuteistųjų tarnavo kanauninkas Adolfas. Galiausiai, posmelyje prieš Evangeliją girdėjome Jėzaus ne prašymą, ne bandymą įtikinti, bet tvirtai ir įsakmiai tariant: „Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte“ ir tai meilei vienas kitam pateikia save kaip pavyzdį, sakydamas: „kaip aš jus mylėjau“. Jie žmonių meilė ir nėra tobuliausia, jei žmonių meilė nėra gryniausia, tai pateikdamas save kaip pavyzdį, jis nubrėžia aiškią liniją – mylėti vienas kitą taip, kaip kad jis mus myli. Dieviškosios meilės pavyzdys mums, silpniems, klumpantiems, abejojantiems, šioje situacijoje pats tinkamiausias.
Šį apaštalo Pauliaus paskelbtąjį Kristaus mokymą papildo Evangelijos ištrauka iš Evangelijos pagal Matą.
Į rimčiausius dalykus kartais mes žiūrime labai atsainiai. Atsainų požiūrį bandome pateisinti sakydami, kad tai skirta ne mums, kad nesuprantame, kad labai sudėtinga, kad sprendžiant vienokius ar kitokius klausimus nėra ypatingo talento. Tokius pasiteisinimus gal ir būtų galima priimti, bet pirmiausia reikia atminti, kad dieviškoji tiesa, kylanti iš Šventojo Rašto, skirta kiekvienam, kuris per krikštą yra įrašytas į Dievo vaikų gretas. Tad niekaip negalime priimti tokio pasiteisinimo. Gal būtų galima pateisinti tuos, kurie teisinasi sakydami: „sudėtinga, nesuprantama“ ar panašiai kaip Evangelijos ištraukoje minimas tarnas su šeimininko vienu talentu. Tačiau reikėtų stabtelėti ir tvirtai pasakyti – „bet“. Mes nenorime, kad mus vertintų kaip jį: „Blogasis tarne, tinginy!“ Argi nesitikime susilaukti tokio vertinimo, kuris pamalonintų mūsų savimeilę, nors ir kartais neverti esame. Savaime suprantama, kad visuomet tikiesi daugiau. Kad galėtume pelnyti daugiau, deja, negalime sėdėti nieko neveikdami: reikia veikti, reikia stengtis! Tik įdėję pastangų galime susilaukti atlygio, apie kurį Jėzus kalba palyginime: „Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!“ Kiekvienas mes turime skirtingiausių sugebėjimų. Juos panaudokime, kad kuo daugiau būtų mumyse meilės vienas kitam, meilės Tėvynei ir svarbiausia, meilės Dievui.
Šiandien minimas kanauninkas Adolfas Sabaliauskas tai paliudijo savo gyvenimu. Puoselėdami jo atminimą, kurkime tarpusavio ryšius, pagrįstus Šventojo Rašto mokymu, pasitelkiant tuos sugebėjimus, kokius turime.
Prie kan. A. Sabaliausko – Žalios Rūtos paminklinės lentos. Iš kairės: Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ, Ada Petrulytė, Petras Pelanis, Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas kun. Virgilijus Liuima ir Lietuvos kariuomenės Ordinariato kurijos kancleris kpt. kun. Jonas Tamošiūnas
Pranešimas, pasisakymai
Pranešimą „Tikėjimo metų jubiliejai: kan. Adolfas Sabaliauskas – Žalia Rūta“ skaitė dr. Aldona Vasiliauskienė. Prelegentė pažymėjo, kad šiais Tikėjimo metais daug gražių jubiliejų. Priminė, kad šių metų rugsėjo 18 d. bus minimos ir arkivyskupo metropolito Juozapo Jono Skvirecko (1873 09 18–1899 06 24–1919 07 13–1959 12 03) 140-osios gimimo metinės. O jo veikla šįmet paženklinta daugeliu jubiliejų. Prieš 90 metų žemaičių vyskupo Pranciškaus Karevičiaus (1861 09 30–1886 05 17–1914 05 17–1945 05 30) pavedimu J. Skvireckas pradėjo rengti parengiamuosius Lietuvos Bažnytinės provincijos įsteigimo darbus (Lietuvos Bažnytinė provincija įsteigta 1926 m. Popiežiaus bule „Lituanorum gentes“); Prieš 100 metų J. Skvireckas įsteigė ir redagavo laikraštį „Bažnytinė apžvalga“ (ėjo 1913–1914 m.); 1948 m. – taigi prieš 60 metų arkivyskupui J. Skvireckui prašant, popiežius Pijus XII šv. Kazimierą paskyrė ypatingu Lietuvos jaunimo globėju; Prieš 15 metų J. Skvirecko palaikai iš Zamso (Austrija) perkelti į Kauno arkikatedros bazilikos kriptą...
2013 m. daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių paminėtos 1863-ųjų metų sukilimo 150-osios metinės; Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ – 100-osios metinės; Lapkrityje minėsime Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio (1884 02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08), kilusio iš Panevėžio vyskupijos, mirties 60-metį.
Kalbėdama apie kan. A. Sabaliauską, prelegentė akcentavo dvasininko veiklą parapijose, dviejų semestrų muzikos studijas (1900 m.) Friburgo universitete, citavo ištraukas iš jo rašinių skirtų kan. Juozui Tumui, prel. Aleksandrui Dambrauskui, įspūdžius iš bolševikų kalėjimo.
Priminė kan. A. Sabaliausko darbų svarbą nūdienai, jo atminimo įamžinimui skirtus renginius. Pranešėja detalizavo, kad Papilyje pradėjus dirbti kun. V. Liuimai, jau suorganizuotas ketvirtas renginys, skirtas kanauninkui A. Sabaliauskui – Žaliai Rūtai.
xxx
Biržų rajono savivaldybės merė Irutė Varzienė su gražia gėlių puokšte pasveikino pirmąsyk į Meleišių koplyčią atvykusį Panevėžio vyskupą Lionginą Virbalą SJ. Įteikdama gėles merė kalbėjo, kad žinią apie Liongino Virbalo paskyrimą vyskupu sužinojo iš Papilio klebono kun. V. Liuimos. Kalbėjo, kad biržiečiai džiaugiasi ir didžiuojasi savo kraštiečiu – vyskupu (vyskupas Lionginas Virbalas SJ gimė 1961 m. liepos 6 d. Biržuose; čia baigė II vidurinę mokyklą – dabar Biržų „Aušros“ vidurinė mokykla). Merė I. Vaznienė pabrėžė, kad ingreso metu Panevėžio katedroje ją sužavėjo vyskupo stulbinantis paprastumas, jo įtaigus žodis.
Merė Irutė Varzienė pasidžiaugė, kad renginys vyksta kan. A. Sabaliausko 1939–1940 m. pastatytoje koplyčioje. Žmogus gyvas tol, kol jis atsimenamas. Kan. A. Sabaliausko minėjimas, graži pastanga pateikti biržiečius pasauliui: „Kelintą kartą patiriame tą atminties spragos užpildymą mažojoje Meleišių koplytėlėje – kalbėjo merė I. Vaznienė – renginiai kan. A. Sabaliauskui – mokymas bandyti surasti tos tvirtybės, kurią turėjo kanauninkas“. I. Vaznienė dėkojo kun. V. Liuimai, kad jis gražiai tęsia kan. A. Sabaliausko darbus: budina, žadina ir palaiko parapijiečių dvasią.
Padėkos
Papilio Nekaltosios Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas kun. Virgilijus Liuima dėkojo Jo Ekscelencijai L. Virbalui už dalyvavimą renginyje, šv. Mišių auką, gilias mintis tartas Mišių pradžioje. Dėkodamas Lietuvos kariuomenės Ordinariato kurijos kancleriui kpt. kun. Jonui Tamošiūnui už įtaigią homiliją, priminė, kad jis du kartus buvo Afganistano misijoje.
Papilio klebonas V. Liuima paprašė rajono merę I. Vaznienę perduoti dovaną – knygą „Lietuvos Bažnyčios“ Biržų rajono kultūros ir sporto skyriaus vyresniajai specialistei pavelduiDanutei Černienei už didžiulę pagalbą remontuojant koplyčią.Klebonas kun. V. Liuima džiaugėsi, kad Biržų rajono lėšomis, D.Černienės pastangomis, sudarius sutartis su darbų vykdytojais (sutartis pasirašė klebonas) Meleišių koplyčia taip gražiai iš išorės nudažyta, ištiesintas virš stogo esantis kryžius. O Anglininkų kaimo bendruomenės pirmininko Gedimino Arnašiaus pastangomis išvalyta, apšluota ir papuošta aplinka. G. Arnašius, pakviestas žodžiui prie paminklinės lentos, dėkojo savo bendruomenės nariams, nes tai ką matome, padaryta visų bendruomenės narių pastangomis.
Dr. A. Vasiliauskienei „Už plačiašakę veiklą, garsinant kan. Adolfą Sabaliauską – Žalią Rūtą Lietuvoje ir išeivijoje“ (Lietuvos ir išeivijos periodikoje šia tema jos parašyta 10 straipsnių, Meleišių koplyčioje skaityti pranešimai) kun. V. Liuima įteikė padėką.
Prie paminklinės lentos
Kun. A. Liuima visus pakvietė pasimelsti prie paminklinės lentos kan. A. Sabaliauskui. Išeinantiems iš koplyčios Jo Ekscelencija vyskupas Lionginas Virbalas SJ kiekvienam padovanojo savo vyskupo šventimams ir ingresui atminti po paveikslėlį, kurio kitoje pusėje įrašas „Dievas paskyrė mus, kad įgytume išganymą per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, kuris numirė už mus, kad mes gyventume susivieniję su juo (Plg. I Tes 5, 9–10). Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra. 2013 m. rugpjūčio 10 d.“
Prie paminklinės lentos padėjus gėles bei degančias žvakes, sugiedotas „Viešpaties Angelas“, „Lietuva brangi“, o renginio pabaigoje „Lietuvos himnas“. Kartu su Anglininkų folkloriniu ansambliu giedojo visi susirinkusieji. Primintina, kad Laima Aukštuolienė 1987 m. sukūrė Anglininkų folklorinį ansamblį, deja, dabar jame belikę 10 dainininkų.
Į šventę atvykusi 80 metų peržengusi Ada Petrulytė, prisiminė, kad labai šaltą, vėjuotą 1950-ųjų sausį (sniego beveik nebuvo) pavakary iš Kauno atvažiavo mašina su kan. A. Sabaliausko karstu. Čia, prie koplyčios, jau laukė žmonių. Buvo išardyta siena, dengusi kriptą, į kurią įdėtas karstas. O paskui žmonės ilgai darbavosi užmūrydami kriptą.
Kalbėjo iš mašinos į koplyčią karstą nešęs Petras Pelanis. Kartu su juo karstą nešė Povilas Kučiauskas, Povilas Krikščikas, ketvirtojo pavardės nebeprisiminė.
Anglininkų kaimo bendruomenės pirmininko Gedimino Arnašiaus, jo žmonos Redos ir kitų pastangomis, svečiai buvo pamaitinti. O po pietų pasigėrėta A. Sabaliausko – Žalios Rūtos užrašytų dainų melodijomis, kurias atliko Laimos Aukštuolienės vadovaujamas Anglininkų folklorinis ansamblis.
Atgal
