Religija
08 30. Žolinės šventimas Brazdžionių sodyboje
Ona Striškienė, Paįstrys, Panevėžio r.
Metų pradžioje dienos šviesą išvydo kraštiečio, politinio kalinio Lino Brazdžionio knyga „Gyvenimo žingsniai per audras į tylumą“. Jis gimęs Panevėžio rajone, Paįstrio parapijoje, Jutiškių kaime Anelės ir Jono Brazdžionių šeimoje. Jo iniciatyva atstatytoje gimtinėje, per Žolinę vyko šios prisiminimų ir eilėraščių knygos pristatymas.
Trijų sesių ir trijų brolių būrelyje jis augo, brendo besižvalgydamas į vyresniuosius ir iš jų perimdamas patirtį. Motina buvusi labai švelni, nuoširdi, gera, visoje apylinkėje gerbiama. Tėvas buvo to krašto šviesuolis, mokėjęs skaityti, rašyti, pagelbėdavo žmonėms raštų reikaluose. Jonas Brazdžionis buvo labai visuomeniškas, valsčiaus savivaldybės narys, krikščionis demokratas, parapijos ir gyventojų reikalais važiuodavo į Panevėžį, Kauną. Brazdžionių namuose visada buvo laikraščių, žurnalų, knygų. Dvi vyresniosios seserys ir brolis ėjo mokslus Kaune, jauniausiąją seserį Aldoną besimokančią Panevėžio gimnazijoje suėmė ir ištrėmė į Sibirą. Linas mokėsi amatų mokykloje Panevėžyje, įsijungė į pogrindžio Lietuvos laisvės armijos veiklą, buvo susektas ir ištremtas į Vorkutą.
Linas Brazdžionis skaito savo kūrybą
Lino Brazdžionio knygoje 208 puslapiai, yra fotografijų iš šeimos gyvenimo tarpukaryje, tremtyje ir šio laikmečio. Nemažą knygos dalį sudaro eilės. Paprastai ir vaizdžiai aprašoma vaikystė, jaunystė, darbas, šventės. Ir visą tai buvo iki karo. Graži nauja sodyba, septyni suaugę vaikai, kai kurie su šeimomis. Kiek kartu beskaityčiau jo knygą, sukausto šiurpas, beskaitant apie gyvenimo, darbo sąlygos tremtyje – Vorkutoje. Gal tik kiek džiaugsmingesnis grįžimas į laisvę, į Lietuvą. Namai išdraskyti, tėtis miręs, mama pasiligojusi, draugai daugiausia žuvę, kaimynų šeimos, patyrę netektis. Reikėjo kažkaip kabintis į gyvenimą, sukūrė šeimą. Su žmona Aldona išaugino du sūnus, turi keturis vaikaičius.
Šventės momentas, jubiliatė mokytoja Aldona Brazdžionienė (su gėlėmis). Onos Striškienės foto
Knygoje yra įdėtas genealoginis medis, prasidedantis autoriaus seneliais Grasilda ir Liudgeriu Brazdžioniais. Šeimos medį, pagal Lino pateiktą medžiagą, sukūrė studentas Martynas Kriaučiūnas – penktos eilės palikuonis. Būdamas garbingo amžiaus Linas Brazdžionis ir dabar, kaip ir jaunystėje yra optimistas, žvalus.
Su kokia meile ir žinojimu jis knygoje aprašo gamtą, žvėrelius, žirgus. Man jo gulbės giesme yra knygos skirsnis „Ąžuolų didybė“. Čia jis rašo: „Ąžuolai yra galingi, tylūs, ramūs, atlaikantys audras ir aplinkai perduoda savo energijos šaltinį, tik medžių apsuptyje žmogus visada jaučiasi kaip ištikimiausių draugų būry, gali atverti širdį, jausmus ir niekada nebūti išduotas“.
Knygos pristatymas sutapo dar su viena švente – žmonos Aldonos aštuoniasdešimtuoju jubiliejumi. Jubiliatę sveikino buvę kolegos iš Panevėžio suaugusiųjų mokymo centro, artimiausi ir tolimesni giminės, draugai. Paįstrietė Veronika Mažylienė įteikė pačios iškeptos naminės duonos kepalą šeimos galvai - Linui Brazdžioniui. Giminės knygos autoriui užrišo austinę juostą.
Renginį vedė mokytoja Gita Gelažytė iš Panevėžio. Ištraukas iš knygos skaitė pats Linas Brazdžionis. Apie Brazdžionių šeimos istoriją, kūrybos svarbą kalbėjo kraštiečiai, kraštotyrininkai Ona Striškienė, Bronislovas Mažylis. Dainavo mišrus ansamblis „Pušelė“ iš Panevėžio, Paįstrio folkloro ansamblis „Kultuvė“, Virginija Stundžienė iš Velžio. Renginį labai pagyvino Panevėžio žygeivių užvesti senieji šokiai ir dainuotos sutartinės.
Tą pačią dieną Brazdžionių sodyboje vyko Čarnų – Lino tėvelio giminų susitikimas. Visiems Brazdžionių sodyboje, dabar esančioje miškų apsuptyje, užteko vietos, dėmesio, gražių žodžių.
Atgal
