Religija
08 30. Ukrainiečiai Vilniuje paminėjo 22-ąsias Ukrainos Nepriklausomybės metines
Dr. Aldona Vasiliauskienė
1991 m. rugpjūčio 24 d. Ukrainoje paskelbus Nepriklausomybę, viso pasaulio ukrainiečiai kasmet pažymi šią svarbią datą.
Ukrainos nepriklausomybės 22-jų metų dieną paminėjo Lietuvos ukrainiečiai Vilniuje. Rugpjūčio 24 d. buvo padėtos gėlės prie Taraso Ševčenkos paminklo. Apie T. Ševčenką Vilniuje praleidusį įspūdingus metus kalbėjo Nepaprastasis ir Įgaliotasis Ukrainos ambasadorius Lietuvos Respublikai Valerijus Žovtenko. Tarasas Ševčenka – ukrainiečių laisvės šauklys tapo svarbiu visame pasaulyje, tad pačiomis svarbiausiomis progomis prie jo atminimo ženklų: paminklinių lentų, paminklų renkasi ukrainiečiai ir kitų tautų asmenys.
Kalbėjo iš Ukmergės atvykęs Liubomiras Frankivas su žmona Izolina. L. Frankivas skaitė savo poezijos posmus ir ambasadoriui įteikė 2012 m. Lvove išleistą savo apysakų bei esė knygelę „Laisvės metaforos arba širdies skausmas“.
Po Šv. Mišių su Ukrainos nepriklausomybės diena Mišių dalyvius sveikina Nepaprastasis ir Įgaliotasis Ukrainos ambasadorius Lietuvos Respublikai Valerijus Žovtenko (viduryje). Kairėje – t. Vikentijus (Vasylijus Janickys) OSBM, dešinėje – t. Pavlo (Petro Jachimec) OSBM
Apie gražią Ukrainos ateitį viltingai pasisakė Olga Kasjanova. Su nepriklausomybės diena pasveikino ir šių eilučių autorė, dėkodama ambasadai už jos veiklos palaikymą, pristatymus naujiems apdovanojimams.
Rugpjūčio 25 d. Vilniaus Rytų (Graikų) apeigų katalikų Švč. Trejybės bažnyčioje šv. Mišias aukojo t. Vikentijus (Vasylijus Janickys) OSBM, pasveikinęs su nepriklausomybės diena. Su svarbia kiekvienam ukrainiečiui švente sveikino Nepaprastasis ir Įgaliotasis Ukrainos ambasadorius Lietuvos Respublikai Valerijus Žovtenko, t. Pavlo (Petro Jachimec) OSBM. Straipsnio autorė kalbėjo apie Kijeve vykusią ypatingą šventę – 1025 metų Kijevo Rusios krikšto jubiliejų. T. Pavlo OSBM įteikė Jubiliejaus organizacinio komiteto pirmininko vyskupo Josifo Miliano jam padovanotą sidabrinį Jubiliejinį medalį (tokį pat medalį gavo ir dr. A. Vasiliauskienė). Krikšto jubiliejaus šventėje Kijeve dalyvavusi dr. A. Vasiliauskienė parvežė keliolika jubiliejinių kuprinėlių, kurias gavo ir t. Pavlo, ir aktyviausi parapijiečiai, ambasadorius V. Žovtenko ir jo patarėja Zoja Olijnyk.
Vilniaus ukrainiečių bendrijoje kalba Natalija Šertvytienė. Jos kairėje sėdi: Viktorija Ovčerenko, Olga Kasjanova, Diana ir Lyda Cholčevos, Raisa Kužilna ir kiti. Nuotraukos iš dr. Aldonos Vasiliauskienės asmeninio archyvo
Po šv. Mišių Ukrainos Nepriklausomybės šventės proga nemažas būrelis ukrainiečių susirinko Tautinių bendrijų namuose (Raugyklos gatvėje 25) pabendrauti prie kavos ar arbatos puodelio.
Šventę pradėjusi Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė gydytoja Natalija Šertvytienė, kalbėjo: „Nors nepriklausomybė iškovota prieš 22 metus, tačiau į ją kelias ėjo ilgais ir sudėtingais šimtmečiais“.
Grupelė šv. Mišių dalyvių koplyčioje su Kijevo Rusios krikštui 1025 m. jubiliejui pagamintomis kuprinėlėmis. Viduryje t. Pavlo (Petro Jachimec) OSBM, šalia jo ambasadorius Valerijus Žovtenko
Tylos minute buvo pagerbti visi kovojusieji ir žuvusieji dėl Ukrainos Nepriklausomybės. „Nereikia tik džiaugtis tuo, kas jau iškovota – kalbėjo N. Šertvytienė, – reikia negailėti pastangų nepriklausomybės išsaugojimui: ne tik įtvirtinti, bet ir saugoti nuo galimų pavojų“. Prelegentė labai gražiai palygino nepriklausomybę su degančiu laužu: „Jeigu mes išsaugosime nepriklausomybę kaip degantį laužą, kad neužlietų ugnis, tačiau nedėsime malkų – laužas užges. Taip kaip laužui reikalingos malkos, taip ir nepriklausomybei reikalingi mūsų darbai“.
N. Šertvytienė ragino, kad kiekvienas iš mūsų neturėtų galvoti, ką mums davė valstybė, bet atsakingai mąstyti: ką mes kiekvieną dieną galime padaryti. O padaryti galime daug: išsaugoti savo kalbą, tradicijas, jas perduoti vaikams. Apie savo šalį – Ukrainą – įspūdį galime padaryti tik bendraudami su kitos šalies žmonėmis. Ir labai svarbu, kad ukrainiečiai Lietuvoje visokiais būdais sudarytų teigiamą įspūdį. Tai itin svarbu prieš lapkričio susitikimą (Sutartis dėl Europos sąjungos). Todėl kiekvienas turime palaikyti ir kuo daugiau kalbėti apie savo šalį.
Švč. Trejybės bažnyčioje prie koplyčios Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkės Natalijos Šertvytienės ir Nepaprastojo ir Įgaliotojo Ukrainos ambasadoriaus Lietuvos Respublikai Valerijaus Žovtenko pokalbyje tartasi dėl tolimesnės veiklos
Vilniaus ukrainiečių bendrijos pirmininkė N. Šertvytienė pasisakymą užbaigė labai mėgstamu eilėraščiu, kuriame atskleista visa Ukrainos istorija, nuogąstavimai, viltis. Nors mūsų nūdienos Mojsėjus yra tik vystykluose, tačiau jis užaugs ir subręs. Tauta laukia charizmatinio gero lyderio, kuris vestų į tą ateitį, kurią Ukraina užsitarnavo.
Ukrainiečių radijo „Kalyny hrony“ (Putino kekės) laidos redaktorius Jurijus Pankivas (kairėje) po šv. Mišių diskutuoja su Ukrainos ambasadoriaus patarėja Zoja Olijnyk (dešinėje)
Kalbėjo ukrainiečių radijo „Kalyny hrony“ (Putino kekės) laidos redaktorius Jurijus Pankivas. Akcentavo, kad nepaisant iškovotos nepriklausomybės, žmonių dvasioje dar tebėra šimtmečiais susiformavusi ir perduota iš kartos į kartą vergo baimė, nepasitikėjimas valdžia ir kol nepasikeis mentalitetas, kol nepasikeis mąstymas – neturėsime tikrosios nepriklausomybės. Deklamavo šiai tematikai labai tinkantį filosofinį Lesės Ukrainkos eilėraštį.
Su Ukrainos nepriklausomybės švente visų, ukrainiečius palaikančių lietuvių vardu, pasveikino straipsnio autorė. Ukrainiečiai dalijosi mintimis apie savo gimtinę Ukrainą, deklamavo eilėraščius. Išsiskirstė su viltimi, kad Ukraina bus Europos Sąjungoje, kartu su kitomis garbingomis šalimis.
Atgal
