Religija
09.13.Traupio Šv. Onos bažnyčios „šventieji“
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Anykščių rajone Traupyje klebono Juozo Butvido (1834–1858–1899) iniciatyva iš plytų (pamatai skaldytų akmenų) 1887–1892 m. pastatyta Šv. Onos bažnyčia.
Bažnyčios statytojas kun. Juozas Butvidas
Elenchų duomenimis kun. Juozas Butvidas (Josephus Butowicz) gimė 1834 m. Pirmoji darbo vieta – 1858 m. įšventinto į kunigus jaunuolio – vikaras Panevėžio dekanato Ramygalos parapijoje. Čia jis talkino klebonui kun. Juozapui Šarkovskiui. Nuo 1869 m. kun. Juozas Butvidas – Panevėžio dekanato Naujamiesčio parapijos Upytės filijos klebonas. Vėliau 12 metų – 1887–1899 m. – iki mirties dirbo Traupyje.
Kunigo J. Butvido pastatytos bažnyčios frontone įrašyti metai 1892 (tai bažnyčios pastatymo metai) ir žodžiai „Geras įeik, geresnis išeik“.
Ilgametis parapijos klebonas kun. Steponas Galvydis.
Net 35 metus (1964–1999) dirbusio, tad ilgamečio Traupio Šv. Onos parapijos klebono kun. Stepono Galvydžio (1916 10 05–1941 01 26–1999 03 20)iniciatyva atlikta daug įvairių darbų puošiant ir gražinant bažnyčią, kuriant Balelių koplyčią, buriant tikinčiuosius, organizuojant chorą bei ansamblius, biblioteką, renkant ir užrašinėjant tautosaką, istorinę medžiagą bei atliekant daugelį darbų įvairiose srityse, neskaitant kunigo kūrybos (apie tai yra pateikusi išsamios medžiagos Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Traupio filialo bibliotekininkė Ramunė Musneckienė).
Kryžiai, stogastulpiai, įvairūs paminklai papuošę Traupio Šv. Onos bažnyčią bei jos aplinką.
Kalbant apie paminklus prieš šventorių, atkreiptinas dėmesys į 1911 m. priešais šventoriaus vartus ant masyvaus postamento pastatytą „Jėzaus apsunkinto kryžiumi“ skulptūrą. Ji pastatyta 1906–1918 m. Traupyje dirbusio klebono Stanislovo Šliogerio (1862–1886–1918 02 26) iniciatyva.
Grįžtant į Nepriklausomybės pradžią, dera prisiminti, kad 1991 m. per Šv. Onos atlaidus iškilmingai paminėtas kun. S. Galvydis kunigystės 50-metis. Šiam jubiliejui parapijos meistras L. Šakalys pastatė įspūdingą kryžių, prie kurio kun. S. Galvydis 1999 m. buvo palaidotas.
1992 m. kun. S. Galvydžio iniciatyva paminėtas Traupio bažnyčios pastatymo 100-metis. Jam scenarijų sukūrė ir renginį šventoriuje ant bažnyčios laiptų pravedė kun. S. Galvydžio dukterėčia etnologė Gražina Kadžytė. Šiai progai 1992 m.šventoriuje buvo pastatytas medinis stogastulpis ir „Šv. Onos ir Švč. Marijos" skulptūrinis paminklas su įrašu "Ačiū Tau, Šv. Ona, už mūsų parapijos globą 1892–1992" (tautodailininkas – skulptorius Alfredas Pajuodis).
1994 m. priešais šventorių pastatytas dailus medinis paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę traupiečiams (tautodailininkas – Vladas Šleivys). Paminklą pašventino mons. Alfonsas Svarinskas (1925 01 21–1954 10 03–2014 07 17).
Klebonas S. Galvydis 1995 m. paminėjo pirmosios Traupio bažnyčios 480-metų sukaktį.
Jubiliejui pastatytas kryžius, prie kurio palaidotas ilgametis parapijos klebonas S. Galvydis. Įrašas plokštėje: A+A kun. Steponas Galvydis 1916 10 05 – 1999 03 20. Stovi iš kairės: Traupio parapijos klebonas kan. Juozas Janulis, kun. S. Galvydžio dukterėčia etnologė Gražina Kadžytė ir vargonininkas Rimantas Čekelis
Traupio Šv. Onos bažnyčioje neišaiškinto dailininko nutapytas Barboros Žagarietės portretas
Pokalbis Traupio bibliotekoje, aiškinantis Barboros Žagarietės portreto atsiradimą bažnyčioje. Iš kairės: vargonininkas Rimantas Čekelis, etnologė Gražina Kadžytė, mokytoja Alytė Obelevičienė, Traupio meno vadovė Janina Savickienė, bibliotekininkė Ramunė Musteikienė, Traupio botanikos sodo sodininkė Lina Rakauskienė
Paminklas bažnyčios 100-mečiui
Traupio Šv. Onos bažnyčia. Dr. Aldonos Vasiliauskienės nuotraukos
2009 m. , minint kunigo S. Galvydžio 10-ąsias mirties metines, prie senosios Traupio klebonijos, kur 1964–1999 m. gyveno ir kūrė kunigas, rašytojas ir publicistas, atidengta atminimo lenta (autorius – tautodailininkas Arūnas Šafronas).
Kaip rašo jau minėta Ramunė Musteikienė, kun. S. Galvydžio rankraščių ir mašinraščių fondas saugomas A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje, jame yra ir 1943–1945 m. leistas Biržų parapijos sienlaikraštis, kitų kunigų kūrybos rankraščiai.
Raimondas Guobis 2003 m. išleido knygą „Kunigas Steponas Galvydis".
Kunigų kapai Traupio Šv. Onos bažnyčios šventoriuje
Šventoriuje, kuris aptvertas akmenų mūro tvora, yra keturių Traupyje dirbusių ir čia mirusių kunigų kapai: bažnyčios statytojo kun. Juozo Butvido, kun. Stanislovo Šliogerio, kun. Adolfo Bausio (1903 12 03–1929 05 25–1945 m.) ir Stepono Galvydžio.
Galima pasidžiaugti, kad kun. S. Galvydžio atminimą Traupyje puoselėja nuo 2008 m. parapiją aptarnaujantis Raguvos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas kan. Juozas Janulis: 2019 metais paminėtos kunigo mirties 20-osios metinės.
Nepaskelbta liaudies šventoji – Barbora Žagarietė
Mus domina Nepaskelbta liaudies šventoji Barbora Žagarietė – iš tolimos Žagarės pakliuvusi į Anykščių kraštą – Traupio Šv. Onos bažnyčioje nutapytas jos portretas. Ir ne jos vienos... Bažnyčios viduje virš šoninių langų (bažnyčioje 14 langų) apskritimuose nupiešti būsimų Lietuvos šventųjų atvaizdai. Tai asmenys, kuriuos kun. S. Galvydis įsivaizdavo greitai pateksinčius į Altoriaus garbę. Kunigo ugdytiniai –dvasininkai Marijonas Savickas ir Rimantas Kaunietis sako, kad tie paveikslai vadinami „Galvydžio šventaisiais“.
Dešinėje pusėje nuo durų Marijos Pečkauskaitės, Barboros Žagarietės, be to, greta yra Marija Goreti ir Šv. Teresėlė. Kairėje pusėje: Stasio Šalkauskio, Maironio, K. Paltaroko ir M. Valančiaus portretai.
Mons. Jono Voverio veikla įamžinant Barboros Žagarietės vardą
Kaip kilo mintis kun. S. Galvydžiui ryžtis šiam darbui – „šventųjų galerijai”? Pasak dukterėčios Gražinos Kadžytės bei kun. Marijono Savicko, kunigas S. Galvydis artimai bendravo su Tytuvėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčios klebonu mons. Jonu Voveriu (1913 11 02–1939 06 03–2016 08 02, mirė eidamas 103 metus), kuris, iškentėjęs Sibiro kančias, Taujėnų bažnyčioje darbavosi nuo 1970 metų.
1979 m. kun. J. Voveris sumanė Taujėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčios piastrus išdekoruoti natūralaus dydžio portretais tų asmenų, kurie, kunigo manymu, turėtų būti altorių garbėje. Tarp šventųjų (Šv. Jono Kantiečio– pirmojo Lietuvos Globėjo ir Šv. Teresės Jėzaus Kūdikėlio–Misijų Globėjos) – penki lietuviai: arkivyskupas Jurgis Matulaitis (1987 m. paskelbtas palaimintuoju), vysk. Motiejus Valančius, prof. Pranas Dovydaitis, Marija Pečkauskaitė ir Barbora Žagarietė. Tai labai svarbus faktas Barboros kėlimo į altorių garbę eigoje: tikintieji vėl turėjo bažnyčią, kurioje buvo Barbora Žagarietė, nes senoji Žagarės bažnyčia buvo uždaryta.
Portretus (daugumą iš nuotraukų) piešė tautodailininkas Mykolas Dirsė 1980 m. Reikia pasakyti, kad tai pirmoji bažnyčia, tokiu sunkiu metu išdrįsusi iškelti asmenis – lietuvybės puoselėtojus, kuriuos sovietinė valdžia buvo pasmerkusi kaip nusikaltėlius.
Vėliau, 2002 m. savo knygoje „Jaunystės švyturiai pasauliui“ monsinjoras J. Voveris parašė straipsnį „Barbora Umiastauskaitė–Žagarietė (1628–1648)“, kuriame pažymima „Galbūt Dievas pasiuntė Žagarietę tuo laiku, kai vyko varžybos tarp katalikų ir protestantų tikėjimo, kai buvo abejonių, kuris tikėjimas tikras. Dievas panaudojo gyvą argumentą katalikybės tikrumui įrodyti. Jos garbinimas ir stebuklai padėjo net protestantams grįžti į katalikybę“.
Portretai Traupio Šv. Onos bažnyčioje
Turėdamas tokį sektiną kun. J. Voverio atliktų darbų pavyzdį kun. S. Galvydis apie 1984–1987 metus remontuodamas bažnyčią, sugalvojo taip pat ją papuošti “būsimais šventaisiais”. Bažnyčios vidų (presbiteriją, šonus) išdažė Stasys (?) Žilys (?) (pasakojusieji traupiškiai neprisiminė nei tikslaus meistro vardo, abejojo ir dėl pavardės). Kun. S. Galvydžio nurodymu, bažnyčios šoninėse sienose, aukštai apskritimuose apie 1992–1993 metus nutapyti žymių Lietuvos žmonių paveikslai – portretai – veidai. Juos galėjo tapyti ir kitas dailininkas.
Kaip jau minėta, šiuos asmenis kun. S. Galvydis įsivaizdavo greitai pateksinčius į Altoriaus garbę. O mums itin aktualus Barboros Žagarietės portretas, nes ji Dievo tarnaitė, jai užvesta Beatifikacijos – kėlimo į Altoriaus garbę byla.
Atgal
