Religija
06.28. 29-oji tarptautinė mokslinė konferencija Lvove
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Su pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais Ukrainos Lvovo Istorijos religijų muziejus ėmė organizuoti konferencijas „Religijų istorija Ukrainoje“. Į konferencijų organizavimą – jos iškart tapo kasmetinėmis – įsijungdavo vis naujos mokslinės institucijos, pradėti kviesti mokslininkai iš užsienio šalių – tad konferencijos tapo tarptautinėmis – mokslinėmis konferencijomis. O ir pačiame muziejuje įsikūrė Religijotyros institutas – Lvovo religijų istorijos muziejaus filialas. Itin svarbu, kad prieš pat konferencijas dalyviai gauna jau išspausdintą pranešimų medžiagą, prelegentai pasako esmines pranešimo mintis ir didelis dėmesys skiriamas diskusijoms.
2019 metais Lvovo religijų muziejuje vyko jau 29-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Religijų istorija Ukrainoje“.
Plenarinis posėdis
Plenariniam posėdžiui vadovavo muziejaus direktorius Orestas Malicas ir Religijotyros instituto vadovė Marija Omelčuk. Kartu su įvairių mokslinių bei visuomeninių organizacijų sveikinimais, dr. Aldona Vasiliauskienė perdavė sveikinimą iš Lietuvos, įteikdama lietuviškų suvenyrų bei dėkodama už sudarytas galimybes jau nuo 2006 m. aktyviai dalyvauti mokslininkų šventėje. Viešnia džiaugėsi, kad 2019 m. išspausdintų pranešimų leidinyje Nr. 29 patalpintas jos straipsnis „Palaimintasis Klementijus Šeptyckis: kelias į Altoriaus garbę“ (p.74–83), publikuotas lietuvių kalba.
Plenariniame posėdyje išklausyti 4 pranešimai: „Religinis ir sekuliarus pasaulis: problemos į XXI amžiaus bendruomenių transformacijas“ (prof. Liudmila Filipovič, Kijevas); „Ukrainos religinis pliuralizmas, jo išraiškos“ (prof. Anatolojus Kolodnyj, Kijevas), „Katalikų bažnyčios dabartinio moralinio iššūkio paveiksle“ (Sergiejus Antoška, Varšuva), „XXI amžiaus bendruomenės vystymosi religinis faktorius (remiantis Rimsko klubo medžiaga)“ (dr.Aleksandra Kyryčuk, Lvovas).
Knygų pristatymas
Kasmetinių konferencijų metu didelis dėmesys skiriamas monografijų, straipsnių rinkinių, albumų bei kitokių knygų pristatymui. Šioje konferencijoje buvo pristatytos kelios knygos. Pirmiausia – 288 puslapių monografija „Lvovo Stavropigijos institutas (1788–1914). Jo vaidmuo bendruomeniniame – politiniame ir religiniame Galicijos srities ukrainiečių gyvenime“.
Serijos „Krikščionybė Kijeve“ , pradėtos leisti nuo 2017 m. pagrindinis redaktorius Ukrainos Katalikų universiteto prorektorius mokslo sričiai prof. Ihoris Skočiliasas. 16-o tomo monografija išleista bendradarbiaujant su lietuviais mokslininkais. Monografija išleista lietuvių ir ukrainiečių kalbomis: „Kultūrų kryžkelė: Vilniaus Švč. Trejybės šventovė ir vienuolynas“ (408 p.).
664 puslapių biografija, skirta studitų ordino archimandritui Palaimintajam Klementijui Šeptyckiui: „Kazimieras grafas Šeptyckis – tėvas Klementijus: lenkų aristokratas, ukrainiečių vienuolis, Rusijos ir Sibiro ekzarchas, studitų archimandritas, Pasaulio Teisuolis, Katalikų Bažnyčios palaimintasis“.
Minėtos knygos autorius – Ivanas Matkovskis per 9 mėnesius parašė pirmąją biografiją – ji labai vertinga, nes pirmąsyk remtasi iki tol nežinota archyvine medžiaga. Atskleista keletas biografinių štrichų. Labai mažai žinome, kokį vaidmenį Bažnyčios istorijoje atliko K. Šeptyckis. Kardinolas Josyfas Slipyj, rašydamas apie Andriejų Šeptyckį, minint po jo mirties 15 metų, jo broliui Klementijui Šeptyckiui paskyrė ištisą skyrių. Tolesniam darbui sudaryta 5 žmonių grupė, numatyta parengti ir išleisti naujus tomus...
Paroda
Minint Klementijaus Šeptyckio 150-ąsias gimimo metinės, ne tik išleista knyga, bet muziejuje atidaryta paroda „Grafas vienuolio apranga“. Parodoje eksponuota įvairių archyvų – (pagrindinė eksponatų dalis iš Lvovo religijų istorijos muziejaus archyvo) dokumentinė medžiaga (kopijos), portretinės bei vietovių nuotraukos, paveikslai, rankraščiai, palaimintojo daiktai jau tapę relikvijomis... Relikvijas kruopščiai surinko studitas t. dr. Sebastijanas Dmitruchas, jau seniau parašęs knygą apie K. Šeptyckį.
Parodą parengė Lvovo religijų istorijos muziejaus parodų salės vadovė Ruslana Bubriak ir ją pristatė 29-osios tarptautinės mokslinės konferencijos „Religijų istorija Ukrainoje“ dalyviams. Eksponatai suskirstyti į kelias svarbias dalis: vaikystę; vienuolinį gyvenimą; Unevo laikotarpį, kalėjimą.
Apvalusis stalas.
29-oje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje apvalusis stalas buvo skirtas palaimintajam Klementijui Šeptyckiui, išklausyti šeši pranešimai: „Kai kurie palaimintojo Klementijaus Šeptyckio portreto bruožai“ (t. Justinas Bojko); „Kazimieras grafas Šeptyckis – tėvas Klementijus“ ( dr. Ivanas Matkovskis), „Kazimiero Šeptyckio veikla organizuojant Galicijoje miškų ūkį“ (dr. Olegas Procivas); „Tėvas Klementijus Šeptyckis – studitų vienuolijos atnaujintojas“ (dr. t. Sebastijanas Dmitruchas); „Archimandrito Klementijaus Šeptyckio persiunčiamasis ir kalėjimo laikotarpis, remiantis Vladimiro kalėjimo archyviniais dokumentais“ (Ruslana Bubriak) ir „Palaimintasis Klementiju
Parodoje prie palaimintojo Klementijaus Šeptyckio relikvijų. Kairėje studitas t. dr. Sebastjanas Dmitruchas, dešinėje – Lvovo Religijų istorijos muziejaus direktorius Orestas Malycas
Kadaise buvusio seserų studičių vienuolyno vietoje
Unevo Laura (vienuolynas)
Dr. Aldoną Vasiliauskienę sveikina Lvovo Religijų istorijos muziejaus darbuotojos. Iš kairės: Zorjana Bilyk, dr. Aldona Vasiliauskienė, Lilija Moravska, Ruslana Bubriak ir Marija Omelčiuk
Unevo Lauros muziejuje
Palaimintojo Klementijaus Šeptyckio portretas (dailininkas nežinomas)
Apie knygų serija „Krikščionybė Kijeve“ kalba serijos sumanytojas prof. Ihoris Skočiliasas. Nuotraukos dr. Aldonos Vasiliauskienės
Jau minėta, kad knyga „Kazimieras grafas Šeptyckis – tėvas Klementijus: lenkų aristokratas, ukrainiečių vienuolis, Rusijos ir Sibiro ekzarchas, studitų archimandritas, Pasaulio Teisuolis, Katalikų Bažnyčios palaimintasis“ – pirmoji biografinė knyga, kurioje gausu dokumentikos iš įvairių šaltinių, atsiminimai, laiškai (motinos). Atskleistas K. Šeptyckio mokslo kelias, jo sėkminga veikla parlamente (1907 m. baigė politinę karjerą). Rašyta apie skaudžią netektį – motinos Sofijos mirtį 1904 m., apie K. Šeptyckio mintis ir pastangas stoti į vienuolyną (1911 m. jis įstojo į benediktinų vienuolyną), akcentuota, kad Klementijus kartu su broliu Andriejumi parengė Graikų apeigų katalikų Bažnyčią galimam pogrindžiui (jų ateities įžvalgos buvo giliai prasmingos). Biografijoje neliko nuošaly ir K. Šeptyckio vykdyta žydų gelbėjimo akcija.
Dr. Ivanas Matkovskis informavo, kad monografija verčiama į anglų kalbą, galvojama apie naujas biografijas.
Darbas sekcijose
9-os tarptautinė konferencijos antrosios dienos darbas vyko trijose sekcijose.
„Istorinis religijos vystymasis“ . Sekcijos poskyriuose dėmesys skirtas antikinės istorijos, šaltinių ir istoriografijos klausimams; nagrinėta XVII – XX a. cerkvės – instituto veikla bendruomeniniame – politiniame procese; be to, tyrinėti katalikiškų vienuolynų klausimai.
„Filosofija, politologija, etnologija“ – tai antrosios sekcijos pagrindinė tema, kurioje analizuota tikėjimo ir religijotyros mintis, simbolika, mitologija, etnologija. Parengti pranešimai skirti cerkvės pozicijai nūdienos politinių realijų kontekste.
Trečiosios sekcijos tema – „Sakralinis menas“. Pranešimuose kalbėta apie ikonografiją, sakralinę architektūrą, restauraciją, dvasinę muziką, sakralinius paminklus.
Išvažiuojamasis posėdis
Paskutinė konferencijos diena – išvažiuojamasis posėdis. Jo metu keliauta į Unevo Laurą – vieną svarbiausių Rytų (graikų) apeigų katalikų vienuolių studitų centrų. Ji dar tituluojama Šventąja Dangun Ėmimo Laura. Tai vienas seniausių vienuolinių komplektų Ukrainoje.
Iki pasiekiant Unevą, aplankytas istorijos muziejus Zvenigorode (tai vienas senųjų, kadaise klestėjusių miestų), pabuvota prie buvusio seserų studičių vienuolyno, veikusio Šeptyckių žemėje Jaktorove (dabar ten nebelikę net pamatų ženklų). Peremyšlianuose padėta gėlių prie t. Omeljano Kovčo. Aplankyta Svirzkio pilis.
Konferencijos medžiaga, programa
Kaip ir ankstesnėse – kiekvienoje kasmetinėje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje jau registracijos metu dalyviai gavo 2 tomus pranešimų medžiagos. Straipsnio autorės darbas, kaip jau minėta, išspausdintas lietuvių kalba.
Naujovė programoje – pirmąsyk pranešimų pavadinimai išspausdinti ne tik ukrainiečių, bet ir anglų kalbomis.
Pateikiant statistinius duomenis į konferenciją atvyko 88 pranešėjai. Pranešimus skaitė mokslininkai iš Lenkijos, Baltarusijos, Lietuvą atstovavo dr. Aldona Vasiliauskienė. Daugiausia pranešimų skaitė ukrainiečiai mokslininkai.
Konferencijoje vyko diskusijos dėl rezoliucijos, kuri opiais kultūros klausimais priimta vienbalsiai.
Atgal
